Paplūdimio nuodėmių dešimtukas

1. MAUDYNĖS AUDRINGOJE JŪROJE. Vos atėję į paplūdimį, pažvelkite, kokia kabo vėliava. Geltona vėliava signalizuoja apie vidutinę riziką. Bangavimas ir srovės yra vidutinės. Silpni plaukikai perspėjami neiti į vandenį. Kitiems rekomenduojamas padidintas budrumas. Raudona vėliava įspėja apie didelę riziką. Ji keliama, kai yra maudytis pavojingos sąlygos – stiprus bangavimas ir srovės. Visiems draudžiama eiti į vandenį. Raudonai geltona vėliava reiškia, kad paplūdimio teritoriją saugo gelbėtojai. Žalios vėliavos pajūrio gelbėtojai sako niekada nekeliantys, mat net ir rami jūra gali kelti pavojų.

2. GIRTAVIMAS PAPLŪDIMYJE. Gelbėtojų sako, kad maudytis girtam – tolygu savižudybei. Patirtis rodo, kad dažniausiai skęsta būtent neblaivūs vyrai. Daugiau nei 70 proc. skendusiųjų ar nuskendusiųjų yra vyriškos lyties asmenys. Pliaže griežtai draudžiama vartoti alkoholį - už tai yra taikomos baudos. Vos tik pamačius girtą poilsiautoją yra kviečiama policija - taip bandoma išvengti gresiančios nelaimės, jei neblaivus žmogus patektų į vandenį. Gelbėtojai primena, kad taisyklės draudžia poilsiautojams maudytis apsvaigusiems nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų.

3. VAIKŲ NEPRIEŽIŪRA. Mažamečių vaikų palikimas be priežiūros vis dar yra pati didžiausia problema, o Baltijos jūra, ypač ties Melnrage, yra „nusėta“ duobėmis. Taisyklės nurodo, kad vaikams iki 12 metų be suaugusio žmogaus priežiūros maudytis draudžiama. Kiekvieną kartą mažamečiam be priežiūros priartėjus prie vandens kyla didelis pavojus jo gyvybei, nes tereikia vienos stiprios bangos, vieno vandens gurkšnio ir jis gali atsidurti panirti. Statistika skelbia, kad dažniausiai skęsta 5-14 metų vaikai. Pagal naujausios Pasaulio sveikatos organizacijos Vaikų traumų prevencijos pasaulinės ataskaitos duomenis, nuskendimai sudaro apie 28 proc. visų vaikų netyčinių trauminių mirties priežasčių.

4. NESAIKINGOS SAULĖS VONIOS. Rekomenduojama į paplūdimį eiti anksti ryte (iki 11 val.) arba po pietų (nuo 15 val.), vengiant vidurdienio, kai yra ultravioletinės spinduliuotės pikas. Jei planuojama ilgiau būti lauke, reikėtų pasirūpinti galvos apdangalu, nestovėti saulėje ir gerti kuo daugiau skysčių. Paplūdimyje budintiems medikams dažnai tenka gelbėti perkaitusius, saulės smūgį patyrusius poilsiautojus. Saulės smūgį gali pagreitinti tvankumas, oras be vėjo, persivalgymas, alkoholinių gėrimų vartojimas paplūdimyje. Ypač pavojinga užmigti deginantis tiesioginės saulės spinduliuose. Jei pajutus pirmuosius požymius nepavyksta atvėsinti galvos, perkaista smegenys. Kuo smegenys ilgiau būna perkaitusios, tuo sunkesnės pasekmės, taigi pravartu turėti su savimi skėtį nuo saulės ir gaivinančio gėrimo.

5. PER DIDELIS PASITIKĖJIMAS SAVO JĖGOMIS. Gelbėtojai sako, kad itin dažnai nelaimės vandenyje ištinka poilsiautojus, kurie save vadina gerais plaukikais. Neretai tokie drąsūs poilsiautojai pervertina savo jėgas ir pernelyg nutolsta nuo kranto, tačiau grįžti atgal dažnai pritrūksta jėgų. Jeigu jūra banguoja - nesistenkite grįžti į krantą, paplaukite šiek tiek jūros link ir tada į dešinę arba į kairę. Trauka būna ten, kur duobė. Atminkite, kad jūra pati visada išmeta į krantą. Be to, nerekomenduojama eiti maudytis sočiai pavalgius ar pervargus, vandenyje vertėtų būti 10-20 minučių. DRAUDŽIAMA jūroje maudytis naktį. Sutemus maudynės itin pavojingos! Sumanei maudytis naktį? Žinok, kad už tai esi pats sau atsakingas – naktimis gelbėtojai nebudi. Be to, nerekomenduojama maudytis lyjant ir perkūnijos metu - tai pavojinga.

6. EKSTREMALIŲ POJŪČIŲ IEŠKOJIMAS. Gelbėtojai kasmet kovoja su poilsiautojais, kuriuos kaip magnetas traukia ženklai, žymintys duobes. Tokių draudimų nepaisymas užtraukia nemenkas baudas. Jeigu patekote į duobę, nebesiekiate kojomis dugno, nereikia sutrikti, išsigąsti, būtina nesiblaškyti ir tuščiai neeikvoti jėgų. Reikia iš karto įkvėpti kuo daugiau oro, išsitiesti horizontaliai ant krūtinės ar ant nugaros ir stengtis išsilaikyti vandens paviršiuje, šauktis pagalbos ir laukti jos. Net jeigu manote esąs geras plaukimas, šiukštu, neplaukite už plūdurų. Negalima plaukti arti prie praplaukiančių laivų, nes plaukiantįjį vandens srovė gali įtraukti po laivo sraigtais. Taip pat pavojinga artintis prie žvejų tinklų, mat kyla didžiulė grėsmė į juos įsipainioti.

7. PANIKA IŠTIKUS NELAIMEI. Jeigu vandenyje sutraukė mėšlungis, svarbu nepasiduoti panikai, ramiai apsiversti ant nugaros, atpalaiduoti mėšlungio sutrauktą galūnę, palankstyti pėdą, pamasažuoti ją rankomis. Po tokios procedūros traukuliai paprastai išnyksta, tačiau toliau plaukiant reikėtų vengti intensyvių judesių, nes mėšlungis dažniausiai yra raumens nuovargio požymis. Jeigu pradėjote springti vandeniu, rekomenduojama nusisukti nuo bangos, atsigulti ant nugaros, atsipalaiduoti ir pamažu iriantis kojomis stengtis atsikosėti ir vėl pradėti ritmingai kvėpuoti. Svarbu patekus į nemalonią situaciją vandenyje mokėti įveikti baimę bei stresą. Jei pastebėjote skęstantįjį, nedelsdami kvieskite gelbėtojus ir atkreipkite kitų besimaudančiųjų dėmesį. Neplaukite prie jo, jei nesate įsitikinę, kad galėsite padėti. Išsigandęs, panikos apimtas žmogus daro begalę nereikalingų judesių ir dar labiau nusilpsta, todėl labai svarbu pavojaus akimirką elgtis šaltakraujiškai, tausoti jėgas.

8. PLAUKIOJIMAS ANT PRIPUČIAMŲ PLAUKMENŲ. Jūroje negalima naudoti jokių pripučiamų čiužinių, pagalvėlių, kamuolių ir kitų nesertifikuotų gelbėjimo bei pramogų priemonių. Pajūryje dažniausiai vyraujantis vėjas pučia nuo kranto į jūrą, tad nesunku būti nupūstam toliau nuo kranto. Pramogavimas ant pripučiamų čiužinių pavojingas, kadangi bangos greitai juos nuneša į gilesnę vietą. Be to, čiužinys vandenyje nėra stabilus, gali apvirsti, poilsiautojas pats gali nuo jo nuslysti į vandenį.

9. NESAUGIAI PALIKTI ASMENINIAI DAIKTAI. Apsukrūs vagys kiekvieną vasarą pasinaudoja poilsiautojų atsipalaidavimu ir nugvelbia be priežiūros paliktus daiktus. norintiems išvengti nemalonių situacijų reikėtų nepalikti savo be priežiūros. Teisėsaugininkai pataria į paplūdimį nesinešti vertingų daiktų, dokumentų. Rekomenduojama vietoj paso ,asmens tapatybės kortelės ar vairuotojo pažymėjimo, pasiimti kitą pažymėjimą: pavyzdžiui, studento, „SODROS“, pensininko ar neįgaliojo. Praradus juos, kils mažiau rūpesčių, be to jų dublikatai pigesni. Pinigų rekomenduojama neštis tik tiek, kiek reikia būtiniausioms išlaidoms, papuošalus taip pat vertėtų palikti namuose.

10. ŠUNYS PAPLŪDIMYJE. Nors paplūdimių prieigose poilsiautojus pasitinka įspėjamieji ženklai, draudžiantys paplūdimiuose vedžioti šunis, daugelis keturkojų šeimininkų šias taisykles ignoruoja – žmonės augintinius vedžioja po kopas, pliažus, maudo jūroje. Šunis vedžioti paplūdimyje draudžiama ne tik dėl poilsiautojų saugumo, bet ir dėl higienos, mat gyvūnai savo išmatomis gali teršti aplinką. Taip plinta pavojinga liga toksokarozė. Šunų ekskrementais užterštas smėlis gali būti rimtų, pirmiausiai vaiko, sveikatos sutrikimų židinys, mat su išmatomis platinamos ir parazitinių kirmėlių lervos, kurios, į organizmą patekusios per smėlį, žaloja įvairius gyvybiškai svarbius žmogaus organus. Dažniausiai į organizmą patenka kirmėlių toksokarų kiaušinėliai, o lervos gali apsigyventi plaučiuose, kepenyse, akyse, smegenyse, širdyje ir kituose žmogaus organuose

Nenustebkite, jeigu kai kurios šios nuodėmės Jums apkartins atostogas ir užtrauks administracinę baudą. Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai kartu su policijos pareigūnais organizuoja reidus. Už šunų vedžiojimą, alkoholio vartojimą, rūkymą tam neskirtose vietose ir maudynes, kai iškelta raudona vėliava, baudžiama administracine tvarka - nuo 20 iki 200 litų.

Malonaus ir saugaus Jums poilsio! Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuras.