Natūralūs dažai - pievoje ir darže

Priskinkite glėbį pomidorų lapų, susmulkinkite ir sumurdę į kibirus užpilkite šaltu virintu vandeniu. Užpilą palaikykite savaitę, kol taps tirštos žalsvai rudos spalvos.

Iš pomidorų pasidarytas dažas tinka veltiniui dažyti. Ant viryklės jį pakaitinkite neleisdami užvirti. Tuomet įdėkite įvairiai suraišiotą veltinio šalį, kad į stipriai suveržtas surišimo vietas nepatekę dažai paliktų nenudažytas dėmes. Iš jų ir formuojamas ornamentas.

Veltinį šalį, panardintą į nuolat maišomus ir kaitinamus dažus, puode ant viryklės laikykite apie valandą. Po to šalį iš dažų išimkite ir į puodą įdėkite žiupsnelį vario ar geležies sulfato - vadinamųjų spalvos kandikų. Šalį vėl panardinkite į gerai išmaišytus dažus ir dar valandą juose palaikykite. Nukėlę nuo viryklės, veltinį palikite dažuose, kol puodo turinys visiškai atauš.

Atsargiai išėmę iš dažų vilnos gaminį, būtinai jį gerai perplaukite. Į skalavimo vandenį galima šliūkštelti ne acto, o raugintos sulos ar raugintų kopūstų sulčių. Po to rankdarbį dar kartą perplaukite švariu vandeniu. Rūgštys sustiprina dažų intensyvumą ir užfiksuoja spalvą.

Pasirinktas dažų kandikas irgi daro įtaką spalvai. Štai pomidorų lapų pigmentas dažo samanine sodria spalva, jei į jį dėsime vario sulfato, vadinamojo mėlynojo akmenėlio. O jei naudosime geležies sulfatą - tuomet gausime subtilios spalvos, juodai pilką dažą.

Nuspėti, kokios spalvos dažus pavyks pasigaminti ir kaip jie veiks audinį, sunku, nes senovėje kiekviena kaimo moteris turėjo savąjį augalinių dažų gaminimosi būdą, o spalvą dažniausiai "kurdavo" maišydamos įvairius augalų nuovirus.

Beržo lapai: žalia
Kraujažolė: žalsva
Kiaulpienių žiedai: pilkai žalia
Alksnio žievė: samanų ruda
Ąžuolo žievė: pilka
Obelų žievė: geltona
Karklų vytelės: pilka
Pomidorų lapai: šviesiai žalsva
Pušų kankorėžiai: žalsva rusva
Ciberžolė: ryškiai geltona
Rugiagėlių žiedai: rausva
Kinrožės žiedai: švelni rožinė