Lazdynų Pelėdos patarimai šeimininkėms

Taip savaitraščio "Šaltinis" leidėjai prieš šimtą metų pristatė priedo "Šeimininkėms vadovėlis" autorę Lazdynų Pelėdą. "Vadovėlyje" esama patarimų bei receptų, nepraradusių aktualumo ir šiandien...

Apie Pelėdas

Nakties ir išminties paukščio slapyvardžiu pasirašinėjo dvi moterys - 19 a. pabaigos bajoraitės, seserys Ivanauskaitės, Sofija ir Marija. Jų tėvai buvo Žemaitijos dvarininkai, tėvas - dar ir talentingas dailininkas, išsilavinęs žmogus, rašęs (lenkiškai) eiles bei prozą į tuometinius laikraščius.

Mergaitės buvo lavintos namuose. Užaugusios pragyvenimui užsidirbdavo siūdamos, siuvinėdamos. Abiejų santuokos buvo nelaimingos, iširo. Abi susilaukė po dvi atžalas. Abi rašė apie moterų gyvenimo skaudulius, buitį.

Literatūros kritikai sutaria, kad visi iki spaudos atgavimo išspausdinti kūriniai Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu yra Sofijos. Marija iš pradžių rašė lenkų kalba, jos kūrinius į lietuvių kalbą vertė sesuo. Po sesers mirties Marija jau rašė lietuviškai, pasirašinėjo savo pavarde pagal vyrą - Lastauskienė.

"Šeimininkėms vadovėlis" parašytas Sofijos Ivanauskaitės-Pšibiliauskienės.

(Receptų kalba redaguota, patarimų - autentiška.)

Sriuba iš džiovintų vaisių

Jums reikės: po 0,5 kg džiovintų kriaušių ir slyvų, po 0,5 stiklinės raudonojo vyno ir vyšnių sunkos, cukraus (pagal skonį), trupučio cinamono, kelių gvazdikėlių.

1. Džiovintus vaisius nuplaukite, minkštai išvirkite, sutrinkite, įpilkite vyšnių sunkos, vyno (arba 1 citrinos sultis), įberkite cukraus, pagardinkite prieskoniais.

2. Užpilkite šalto vandens ir virkite, įdėję šaukštą bulvių krakmolo.

Bulvių ir silkės apkepas

Fotolia nuotr.

Jums reikės: bulvių (nuskustų, supjaustytų), 3 išmirkytų silkių (be kaulų), 1 svogūno.

1. Silkes smulkiai sukapokite.

2. Svogūną pakepinkite su sviestu.

3. Kepimo indą ištepkite sviestu ir dėkite eilėmis: bulves, silkes, svogūnus. Dėkite, kol indas bus pilnas. Pabarstykite džiūvėsiais, užpilkite tirpinto sviesto ir kiškite orkaitėn kepti.

Prancūziškai paruoštas karpis

Fotolia nuotr.

Jums reikės: karpio, acto, citrinos, svogūnų, prieskonių.

1. Išdarinėto karpio gabaliukus sudėkite į indą, užpilkite verdančiu actu ir uždenkite.

2. Kitame inde užkaiskite vandenį pusiau su actu (tiek, kad apsemtų žuvį), įmeskite suraikytą citriną, svogūnų, lauro lapų, gvazdikėlių, pipirų, druskos. Viską užvirinkite.

3. Į viralą dėkite žuvį ir virinkite ant stiprios ugnies.

4. Kai išvirs, išimkite žuvį į pusdubenį, apdėkite svogūnais, virta citrina, nubarstykite petražolėmis. Patiekite su alyvuogių-acto arba krienų sultimis.

Šaltinis. Periodinis leidinys "Šaltinis", priedas "Šeimininkėms vadovėlis", 1911 m. (www.epaveldas.lt).

NAUDINGI PATARIMAI

Abelnas pastebėjimas apie sriubas

SOFIJA ir jos tėvų dvaras, neseniai renovuotas, Paragių kaime (Akmenės rajone). Wikipedia nuotr.

* Kadangi sriuba yra įžanga kiekvienų pietų, todel turi būti ji suruošta sveikai, gražiai ir pritaikinta prie kitų valgių, kad padidintų alkį ir gerai veiktų pilvo virškinime.

* Kad sriuba būtų sultinga ir be sutrų, reikia ją virti silpnoje ugnyje. Staigus virimas neduoda suvirti putoms ir jų negalima tinkamai nugraibyti.

* Bulijonas su jautiena, veršiena, vištiena ar kalakutiena būtinai turi būti verdamas gerai išbaltintame puode arba randelyje.

* Šaltu vandeniu nepildyti, nes tai gadina sriubos skonį, verčiau užkaičiant reikia kaisti daugiau, kad būt ir nuvirimui dalis.

* (Verdant barščius) Iškepti keletas raudonųjų burokų, nulupti, sušetkuoti per tarką arba supiaustyti ilgais gabalėliais gan smulkiai ir išvirus jau visai barščius (t. y. atskirai išvirus mėsos sultinį su daržovėmis. - Red. past.) sudėti supiaustytus burokėlius.

* (Verdant kopūstienę) Neprivaloma vartoti nei acto, nei rūgštosios druskos, kaip dauguma šeimininkių daro, nes tai yra nesveika, ypač druska, perkama sankrovose, kur visako būna - ir alūno ir salietros, taip kad tokiu priedu galima tik pagadinti viralas. Rūgščiai geriau vartoti rūgštiniai obuolėliai, kuriuos reikia nulupti, supiaustyti ir virinti, kad visai sutižtų.

Kaip ilgai išlaikyti vaisius?

Vaisius, norint ilgai išlaikyti, reikia skinti nuo medžio skintinai (ne krėsti), kad nesusidaužytų. Skinti reikia saulėtą giedrią dieną. Išdėstyti ant šiaudų ir palaikyti taip mažiausia savaitę, kad išprakaituotų. Kiti katrą obuolį vynioja į poperį, bet man matosi, kad geriau prisidžiovinus klevo lapų ir jais perkloti eilėmis obuolius, dedant į didelę statinę.

Laikyti tokiame ore, kad būtų nešalta, nes gavusieji šalčio greitai pūna.
Taip pat žiemai dedamos ir grūšios. Jos reikia karts nuo karto peržiūrinėti, ir kurios pradeda pūti, tas išmesti, nes jos užkrečia ir kitus vaisius.

Džiovinti morkai

Gražius morkus reikia nuplauti vandenyje ir apdžiovinti prieš saulę; paskui supiaustyti juos smulkiai, kaip makaronus, ir džiovinti prieš saulę. Išdžiovinus supilti į puodą, aprišti ir laikyti sausoje vietoje.

Šitaip džiovinti morkai žiemos metu vartojami prie bulijonų ir kitų sriubų.

Obuolinė gira

Krintančius obuolius supiaustyti, atmetant kirmingraužius, aptektinai užpilti verdančiu vandeniu ir pastatyti indą šilimoje. Paskui per drobinį maišą išsunkti, nespaudant tirščių, kad nebūtų drumstųs; pilti į butelius, indedant į kiekvieną butelį 2 rodzinkas ir po porą grūdų ryžinių kruopų, stipriai užkaišyti tam tikra mašinėle, suplikius kaikščius, kad lengviau lįstų; porą valandų taip palaikyti butelius prieš saulę, paskui nešti sklepan.

Porą dienų pastovinus galima gerti.