Kur dingo pinigai? Patarimai, kaip sutaupyti

Ar tikrai dažnas žiūri televizijos programas lenkų, vokiečių, prancūzų, ispanų kalbomis? Gal metas pagalvoti apie mažesnį ir pigesnį kanalų rinkinį, kuris tenkins jūsų poreikius ir neištuštins piniginės?

Pirkimo nepaversti terapija. Kai liūdna, vieni žmonės nesaikingai valgo, kiti puola skambinti artimiausiam draugui, treti bėga į parduotuvę. Kai kam apsipirkti tolygu terapijai, padedančiai susigrąžinti gerą nuotaiką. Per tokį apsipirkimą tuščiai švaistomi pinigai ir įsigyjama nereikalingų daiktų. Deja, laimė trunka itin trumpai. Pernelyg greitai ištuštėjusi piniginė priverčia jaustis dar nelaimingesnius nei iki tol.

Žymėtis išlaidas. Neretai mėnesio pabaigoje išvydę tuščią banko sąskaitą nustembame – kurgi dingo visi pinigai? Jie tarsi turi talentą išsprukti nepastebėti... Aišku, kad tai žmonių, o ne pinigų kaltė. Jeigu ši situacija pažįstama, rekomenduojama rašytis visas išlaidas. Mėnesio gale bus aišku, kam daugiausiai išleidžiama pinigų ir ko privalu atsisakyti, norint sutaupyti.

Planuoti apsipirkimą. Dažniausiai apsiperkama po darbo, kai žmogus alkanas, pavargęs, suirzęs. Kliaujamasi emocijomis ir prisiperkama to, už ko tuo metu užkliūva akys, o ne ko reikia. Išalkusiems ypač pavojinga pirkti maisto produktų, nes į pirkinių krepšį tikrai pateks daug kaloringo ir nevertingo maisto.

Patartina apsipirkti ne po darbo, o savaitgaliais. Į parduotuvę derėtų eiti su smulkiu pirkinių sąrašu. Tada ne tik nieko svarbaus nepamiršite, bet ir sutaupysite neprisipirkdami įvairių niekučių.

Rinktis kokybę. Neverta žavėtis pigiais daiktais. Sutaupysite tik tuo momentu, bet vertinant perspektyvas patirsite nuostolį. Pigūs daiktai dažniausiai būna prastos kokybės ir tarnauja trumpai. Ne veltui sakoma, kad šykštus moka du kartus. Nepatartina rinktis ir brangiausių prekių. Jų kokybė mažai skiriasi nuo vidutinės klasės produktų, o mokėti tenka už prekės ženklą.

Naudotis akcijomis. Žinoma, neturite per išpardavimus šluoti prekių lentynų. Akcijomis negalima susigundyti vien dėl to, kad produktas pigus. Jei jis nelabai reikalingas, tegu lieka parduotuvėje. O jei aišku, kad pravers, kodėl gi neįsigyti nukainoto? Kai nelabai skubu, išsirinkus reikiamą daiktą galima kurį laiką palaukti – gal greitai bus taikoma nuolaida? Taip dažnai atsitinka su avalyne, drabužiais.

Dar vienas puikus patarimas: kiekvieną kartą, įsigijus prekę su nuolaida, tiek pinigų, kiek daiktas kainavo pigiau, atidėti taupymui.

Investuoti. Turtingieji žino – pinigai uždirba pinigus. Jeigu esate sukaupę pinigų, nereikėtų jų laikytis paslėptų stalčiuje. Daug naudingiau investuoti. Kur, priklauso nuo jūsų finansinių žinių, polinkio rizikuoti, pinigų sumos ir pan.

Paprasčiausias variantas – sutaupytus pinigus nešti į banką ir sudaryti taupomojo indėlio sutartį. Kuo daugiau pinigų įnešite, tuo daugiau palūkanų gausite. Jeigu turite reikiamų žinių ir nebijote rizikuoti, pinigus galite investuoti į verslą.

Jeigu esate sukaupę tikrai nemažai lėšų, naudinga įsigyti nekilnojamojo turto. Net jeigu turite būstą, naujai įsigytą galėsite išnuomoti. Turėsite naują, beveik nereikalaujantį jokių pastangų pajamų šaltinį.

Naudotis tuo, kas nemokama. Kartais nė nesusimąstoma, kad tai, už ką mokama, gali būti gaunama neišleidžiant nė cento. Pvz., kodėl sportuoti klube, jei galima bėgioti parke? Mėgstamą knygą galima rasti bibliotekoje ar pasiskolinti iš draugo, o ne pirkti knygyne. Norite smagiai praleisti vakarą klausydami koncerto? Verta pasidomėti mieste organizuojamais nemokamais renginiais.

Taupyti. Negalima gyventi vien šia diena. Niekada nesate būti tikri, kada prireiks pinigų neplanuotoms išlaidoms. Naudinga dalį algos pasidėti ateičiai. Specialistai pataria, kad ši suma sudarytų ne mažiau kaip 10 % gaunamų pajamų.

Nesinešioti daug pinigų. Kuo daugiau pinigų piniginėje, tuo daugiau jų išleidžiama. Taip nutinka dėl to, kad esate tikri, jog pinigų nepritrūksite, tad leidžiate sau įsigyti kelis nereikalingus daiktus. Verčiau nešiotis nedaug pinigų, kad užtektų būtiniausiems poreikiams. Galima iš vakaro apsvarstyti, kiek pinigų prireiks kitą dieną. Mokėjimo korteles irgi geriau laikyti namie.

Nesiskolinti. Jeigu šiandien negalite sau ko nors leisti, vadinasi, reikia susilaikyti. Neverta šokti aukščiau bambos. Šiukštu nepatartina naudotis bankų ar greitųjų kreditų siūlomomis paskolomis. Juk vėliau pasiskolintus pinigus teks grąžinti su kaupu.

Nenaudinga skolintis ir iš giminaičių ar draugų. Nesvarbu, kad jie nepareikalaus sumokėti palūkanų, tačiau skolinti pinigai trukdo blaiviai įvertinti savo finansinę padėtį. Netikėtai atsiradę turtai skatina apgaulingą jausmą, kad finansinė padėtis geresnė nei iš tiesų ir trukdo atsakingai skirstyti pinigus.

Apsipirkti turguje. Ten maisto produktai ne tik šviežesni, bet ir natūralesni. Be to, pirkti turguje paprastai būna pigiau nei prekybos centruose, nes nėra tarpininkų. Galima ir derėtis. Dėl to tikrai nebūsite palaikyti šykštuoliais! Juk turgus ir derybos – neatsiejami dalykai.

Parduoti tai, kas nereikalinga. Kiekvienas namuose turi gerų, tačiau nenaudojamų daiktų. Tai gali būti kartą skaityta, bet kaip nauja atrodanti knyga, nė karto neužsivilkta suknelė, seniai nenaudojamas grąžtas ar kt. Kam užgriozdinti namus nereikalingais daiktais? Juolab kad jie gali pastorinti piniginę. Gerus, bet nereikalingus daiktus galima parduoti pažįstamiems žmonėms ar per interneto nemokamų skelbimų svetainę.

Sumažinti išlaidas už komunalines paslaugas. Tai padaryti nėra taip sudėtinga, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Tereikia pakeisti kai kuriuos ydingus įpročius. Jeigu esate virtuvėje, nereikėtų deginti šviesos ir kambaryje. Jeigu žiūrite televizorių, nenaudojamą kompiuterį turėtumėte išjungti (net jeigu dar ketinate juo dirbti vėliau).

Valydamiesi dantis turėtumėte užsukti vandens čiaupą, o ne kelias minutes be jokio tikslo leisti švariam vandeniui tekėti į kanalizaciją. Nors tai atrodo smulkmenos, tačiau jeigu į jas atsižvelgs visi šeimos nariai, sąskaita už komunalines paslaugas tikrai sumažės.

Gaminti namuose. Nors restoranuose maistas skanus, tačiau brangus, dažnai ir ne itin sveikas. Patartina negailėti laiko ir kuo dažniau gaminti namuose. Pasak specialistų, tada maistas gali atsieiti net 30–40 % pigiau.

Fengšui patarimai pinigams pritraukti

Reguliariai tvarkytis. Pinigams tinka tik švarūs ir jaukūs namai. Netvarkingoje aplinkoje, kur maža pagarbos ir daiktams, ir žmonėms, neužsilaiko ir greitai dingsta.

Namus dekoruoti raudona arba žalia spalvomis. Šios spalvos traukia turtus, tačiau tik tuomet, jeigu jas mėgstate.

Padaryti lauko duris patrauklias. Jos turi būti gražios, tvarkingos.

Sakoma, kad geriausiai turtus vilioja storos medinės durys. Priešais naudinga patiesti dailų kilimėlį. Svarbu, kad veiktų durų skambutis. Pro tokį įėjimą plūs ne tik svečiai, bet ir turtai.

Pasirūpinti tinkama laikysena. Svarbu visur sėdėti ir stovėti tiesiai, nes tinkama laikysena pritraukia materialios gerovės energiją.

Laikyti uždarą klozetą. Pagal fengšui klozetas sugeria ir ištekina lauk visą teigiamą energiją, todėl griauna materialinę gerovę. Svarbu jį laikyti uždengtą. Geriausia, jeigu tualetas įrengtas pačiame būsto kampe.

Įsigyti trikoję varlę. Fengšui žinovai trikoję varlę su moneta burnoje laiko sėkmės ir turtų simboliu. Ją reikėtų patupdyti tolimiausiame kairiame būsto kampe.