Ko nereikia valgyti vaikams: "juodasis penketas"

Dabar pasaulyje gyvena daugiau kaip milijardas suaugusiųjų, turinčių viršvorį, ir apie 300 milijonų, kuriems pripažintas klinikinis nutukimas.

Baisiausia, kad vaikų tukimo tempai dar didesni. PSO duomenimis, dabar pasaulyje yra dešimtys milijonų vaikų iki penkerių metų, kurie turi viršsvorį.

Daugelyje šalių nutukusių vaikų ir paauglių skaičius per paskutinius 20-30 metų padvigubėjo, kai kur net patrigubėjo.

O tai reiškia, jog augančios kartos sveikata bus blogesnė, sirgti jie pradės anksčiau, o gyvens trumpiau. 

Nutukimas ir viršsvoris yra pagrindiniai tokių chroniškų ligų, kaip 2-ojo tipo cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, hipertonija ir insultas, taip pat kai kurios vėžio formos, rizikos faktoriai.

Pirmiausia kalbama apie maitinimosi trakto, storosios žarnos, krūties, gimdos ir inkstų navikus.

Deja, visos šios ligos jaunėja.

Specialistai ypač susirūpinę 2-ojo tipo cukriniu diabetu - liga, provokuojančia širdies ir kraujagyslių ligas bei insultus.

Anksčiau diabetu sirgdavo žmonės, vyresni kaip 50 metų, o dabar jis diagnozuojamas ir nutukusiems vaikams, dar nesulaukusiems lytinio brendimo amžiaus.

Juodasis penketas

Absoliuti dauguma maisto produktų, skirtų specialiai vaikams, yra kenksmingesni už maistą suaugusiesiems. Tokia yra Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų išvada.

Ekspertų taikiklyje - vadinamasis "didysis penketas":

1. saldūs sausi pusryčiai (dribsniai),

2. gazuoti vaisvandeniai,

3. konditerijos gaminiai,

4. bulvių traškučiai, sūrio piršteliai, sūrios lazdelės,

5. greitos gamybos maistas (dešrainiai, mėsainiai, sūrainiai ir pan.).

Tėvus tikriausiai nustebins tai, kad į juodąjį sąrašą įtraukti ir sausi pusryčiai.

Gamintojai šiems produktams yra sukūrę labai gerą reputaciją: pagaminti iš grūdų, turi daug ląstelienos ir maisto skaidulų, vitaminų, geležies...

Visa tai tiesa, tačiau neakcentuojamas cukraus, riebalų ir dažiklių kiekis.

Beje, šito "gero" į vaikiškus sausus pusryčius dedama daug daugiau negu į suaugusiųjų, ir tai suprantama: vaikai mėgsta saldžiai.

Kad vaikai rinktųsi sausus pusryčius, o ne "šlapius" (tikrą košę), gamintojai imasi visokiausių gudrybių - jie ne tik ryškiai nuspalvina kartotinines dėžutes bei išpuošia jas vaikų mylimais pasakų herojais, bet ir prikabina žaisliuką arba siūlo išsikirpti paveiksliukų iš kartoninės pakuotės.

Ne be reikalo tokių produktų reklama primena animacinį filmuką.

Nesaldūs gaminiai kupini riebalų ir druskos.

Maža to - riebalai dažnai būna hidrogenizuoti.

Tai reiškia, kad jie turi riebiųjų rūgščių transizomerų, kurie yra kenksmingi ir aterosklerozės vystymąsi skatina labiau už cholesterolį bei sočiuosius riebalus.

Dar neseniai apie šiuos "transriebalus" buvo linkstama nutylėti, o dabar jie nusipelnė atskiro paminėjimo ir PSO rekomendacijose maisto produktų gamintojams. Primygtinai patariama ne tik "apriboti sočiųjų riebalų, transriebalų, cukraus ir druskos kiekį produktuose", bet ir atitinkamai traktuoti tokių nesveikų produktų, ypač vaikams, platinimą bei reklamą.

Visos ką tik išvardytos produktų ydos būdingos ir greitos gamybos maistui. Dešrainiuose, mėsainiuose ir kitokiuose suvožtiniuose yra kenksmingų riebalų, druskos ir cukraus.

Bandymai "išimti" šias medžiagas iš "greito maisto" nepavyksta. Panašu, jog be šių kenksmingų ir labai kaloringų komponentų tokia maitinimosi sistema neišliktų.

Žinoma, salotėlės, kurias kai kurie gamintojai mėgina įtraukti į meniu, nepakenks. Bet reikalingi ir patiekalų sudėties bei porcijų apimties pakeitimai.

Dažai reikalauja aukų

Gazuoti vaisvandeniai ir konditerijos gaminiai - didžiausi cukraus šaltiniai. Maža to - jie yra ir didžiausi dirbtinių maisto dažiklių šaltiniai. Apie jų pavojingumą kalbama jau seniai.

Dirbtiniai dažai skatina mažų, konkrečiau - trejų metų, vaikų hiperaktyvumą.

Dabar medikai linkę tęsti vaikų iki 9 metų tyrinėjimus.

Hiperaktyvumo sindromas - viena didžiausių vaikų psichiatrijos problemų pasaulyje. Jam būdingas per didelis vaiko aktyvumas ir per mažas dėmesingumas.

Paprastai hiperaktyvumas pasireiškia jau pačiame jauniausiame amžiuje, o didžiausi sunkumai iškyla, kai vaikas pradeda lankyti mokyklą.

Tokiems vaikams sunkiau sekasi mokytis, jų rašysena bloga, kalba - netaisyklinga.

Hiperaktyvūs vaikai negali susikaupti, jie nenusėdi vietoje, juda, kruta, yra kaprizingi, kamuoja mokytojus ir vienmečius.

Anglų gydytojai suskirstė mažylius į keturias grupes priklausomai nuo jų pradinės būsenos.

Pirmoje grupėje buvo visiškai sveiki vaikai, antroje - alergiški ir hiperaktyvūs, trečioje - nealergiški ir nehiperkatyvūs, ketvirtoje - tik hiperaktyvūs.

Savaitę vaikams davė produktus be dirbtinų dažiklių.

Paskui dalis mažylių gerdavo sultis su dažikliu, o dalis - be jo. Tėvai kruopščiai aprašinėjo vaikų elgesį. Jie nežinojo, kokias sultis geria jų vaikas.

Visose grupėse vaikai, kurie gėrė "dažytas" sultis, buvo hiperaktyvūs.

Nepirkite ryškių produktų

Pasaulinių korporacijų maisto produktai parduodami praktiškai visur.

Apskritai parduotuvėse sunku rasti produktų, kurie būtų "nedažyti", mažai saldyti cukrumi, mažai druskinti arba turėtų nedaug riebalų.

Paskutiniais dešimtmečiais pasaulis ėmė maitintis panašiais produktais.

Pasak PSO ekspertų, įvyko "maisto produktų rinkų globalizacija". Su tokia maisto "lygiava" siejama ir dabartinė pasaulinė nutukimo epidemija. Tai, žinoma, ne vienintelė jos priežastis.

Svarbų vaidmenį vaidina ir gyvenimo būdas.

Kaip išrinkti vaikui produktus be dirbtinių dažiklių?

Atsakymas yra paprastas: nepirkite ryškių spalvų produktų.

Natūralūs dažikliai, deja, atrodo blankiau už dirbtinius.

Tai nelengvas uždavinys. Gamintojai žino, jog vaikai mėgsta visa, kas ryšku...