Kapų priežiūra: praktiškai, minimaliai, pagarbiai

Kad būtų pasirūpinta

Jei žiūrėsime iš praktinės pusės, kapų priežiūra ir tvarkymas priskiriami prie apželdinimo sričių, todėl, jei negalite artimųjų kapais pasirūpinti patys, geriausia išeitis - patikėti šį darbą profesionalams. Galima kreiptis į kapų priežiūros paslaugas teikiančius privačius asmenis arba į apželdinimo įmones. Juk verčiau "pasirūpinti, kad būtų pasirūpinta" nei leisti ant kapo želti piktžolėms, vysti gėlėms, kauptis dulkėms bei šiukšlėms...

Skelbimų apie kapų priežiūros paslaugas galima rasti prie pačių kapinių, taip pat internete, dažnai žmonės šia informacija dalijasi iš lūpų į lūpas, rekomenduoja vieni kitiems kapų prižiūrėtojus.

SANTŪRIAI. Specialistai pataria kapą sutvarkyti taip, kad vaizdas netrikdytų šiai vietai būdingos ramybės ir kad savo dažnu apsilankymu nedrumstume artimųjų amžinojo poilsio.

"Aš jau penkeri metai gyvenu užsienyje, o mamos kapas - Šilutėje, todėl aplankau jį kartą ar du per metus - per Vėlines, - pasakoja buvusi klaipėdietė Loreta. - Grįžusi, žinoma, galiu jį susitvarkyti pati, bet likusį laiką nėra kas jį prižiūri, šeima išsivažinėjusi po pasaulį..."

Loreta "Vakarų ekspresui" pasakojo, kad jau penkerius metus yra pasamdžiusi svetimą moterį, kurią jai rekomendavo pažįstama. "Ji patikima. Manau, jog moku nedaug - 200 litų už sezoną, tai yra moteriškė kapelį tvarko nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Augalų ji, žinoma, neperka ir nesodina - čia jau reikėtų atskirai užsisakyti tokią paslaugą, - bet nugrėbia lapus, nuravi piktžoles, nuvalo dulkes nuo paminklo... Kiti žmonės randa dar paprastesnę išeitį - užpila kapo vietą dekoratyviniais akmenukais, kurių dabar tokia didelė įvairovė... Tada nebereikia ravėti ir atrodo gana estetiškai, ypač kai skirtingi akmenėliai derinami, iš jų sudedami raštai (pavyzdžiui, kryžius), o kampuose pasodinama visžalių augalų, įstatoma graži vaza, stacionari žvakidė ir t. t."

Prieš sodinant gėles ant kapo, vertėtų pasidomėti jų augimo ir priežiūros ypatumais. Mat jei gėlės lepios (pvz., verbenos) - jos greitai vysta, numeta žiedlapius, lūžta nuo vėjo. Vijoklinės - plečiasi toliau nei reikia.

Santūrumas ir rimtis

Tiek kultūrologai, mūsų tradicijų žinovai, tiek ir patys artimųjų kapų lankytojai pastebi, kad Lietuvoje kapinių tvarkymo tradicijos sparčiai keičiasi. Anksčiau būdavo plačiai priimta kapo vietoje sodinti įvairiausių rūšių ir spalvų gėlių darželį, bet dabar vis dažniau apsiribojama kukliu dekoratyviniu krūmeliu ar medeliu. Visus metus žaliuoja ir dėmesio visai nereikalauja tujos, kadagiai, kukmedžiai, bukmedžiai. Vietoje žolės, kuri šiltuoju sezono laikotarpiu sparčiai auga ir ją nėra patogu kirpti, pasirenkamos betono plytelės, dirbtinė kiliminė danga, dekoratyvinė skaldelė. "Lengviausia" akiai, žinoma, atrodo pastaroji. Iš jos galima sudėlioti skoningą raštą, be to, priežiūra užima mažiausiai laiko - skaldos nereikės nei plauti, nei šluoti (tik nepatariama jos kloti, jeigu kapas yra po medžiais, ypač spygliuočiais, nes bus sunku išrinkti). Jeigu tinkamai patiestas skaldos patiesalas - po ja neaugs ir piktžolės.

Jeigu artimo žmogaus kapas yra po medžiu, tuomet labiau tiks smėlis arba juodžemis.

CHRIZANTEMAS sodinkite spalį. Jos sulauks Vėlinių, žydės ir po jų.

Kaip šiandien turėtų atrodyti kapavietė - kiekvieno žmogaus skonio, požiūrio, pasaulėjautos reikalas; taisyklių čia nėra. Bet kartais ir kapinėse norima parungtyniauti, išsiskirti iš "masės" originalumu, gausa, prabanga, netgi šokiruoti. Apželdinimo profesionalai ragina pamąstyti apie tai, kad skirtingų augalų gausa labiau primena sodelį ar darželį, o ne kapavietę, paminklų architektai pataria vengti skirtingų formų elementų, kad nekurtume beskonybės, galų gale dvasininkai mums nuolat primena, jog prie kapo ateiname su viltimi ir amžinojo gyvenimo tikėjimu. Ryškumas, prabanga, šokiravimas čia nedera. Juolab kad visa tai iš tiesų nėra skirta mirusiajam atminti - jau veikiau tai skiriama sau...

Taigi kapinės nėra nei proga "padirbėti gryname ore", nei pasirodyti prieš pažįstamus. Tai mūsų artimųjų amžino poilsio vieta, mūsų pačių tauraus susikaupimo, santūraus elgesio ir maldos vieta. Tegu jos vaizdas visa tai ir liudija.

SPECIALISTO KOMENTARAS

Tvarkant kapavietę nedera persistengti

Audronė TAMOŠAUSKIENĖ, Sodo centro "Frezija" augalų dizainerė

Manau, jog renkantis kapavietės tvarkymo būdą pirmiausiai reikėtų atsižvelgti į tai, kad kapinės nėra nei statybų aikštelė, nei daržas, kur galime atsivežti technikos ir visokių darbo įrankių. Čia nepritinka aktyvūs veiksmai. Tai atminimo, sakralaus bendravimo, maldos vieta. Nevalia drumsti mirusiojo ramybės nei savo pernelyg dažnais apsilankymais, nei per didelėmis pastangomis įgyvendinti originalias dizaino idėjas. Laikydamasi šios pozicijos, patarčiau kapą sutvarkyti taip, kad jį puošiantys elementai, augalai nereikalautų daug priežiūros, o vaizdas nuteiktų rimčiai.
Paprastai kapavietė įrėminama (aptveriama), jos plotas pripildomas tam tikros medžiagos. Jeigu tai juodžemis, sodinami miniatiūriniai žemaūgiai, pažeme besidriekiantys augalai, skirti alpinariumams; populiariausi iš jų - spygliuočiai, pavyzdžiui, horizontalūs kadagiai, bet būna ir miniatiūrinių lapuočių. Galima sodinti besidriekiančias mažytes rožes. Dažniausiai statomas neaukštas (apie 1,5 m) paminklas; augalai neturėtų jo pranokti ūgiu.
Kapavietės plotelį galima užkloti difuzine plėvele, kuri praleidžia drėgmę, bet neleidžia augti piktžolėms. Ji turi būti klojama pagal tam tikras taisykles. Tuomet galima užpildyti ekodekoravimo medžiaga, pavyzdžiui, pušies, maumedžio žieve.
Dekoratyvioji skalda būna įvairių dydžių, atspalvių, galima sudėti norimą raštą. Marmuro, granito skalda - brangesnė, žvirgždėta - pigiausia.
Vejos sėti nerekomenduoju, kad ir kaip lėtai ji augtų. Vis dėlto tai varpinis augalas, metasi į kupstus. Reikia kirpti mažiausiai kas dvi savaites.
Vienmetės gėlės žydi gražiai, tačiau neilgai. Jas reikia nuolat laistyti, ravėti, rudenį - išrauti. Kai per daug priežiūros, gedėti nebėra kada... Kalbant apie gėles, pridursiu, jog jas galima ant kapo tiesiog paguldyti, nebūtina statyti vazos ir merkti. Tą laiką, kai jas skyrei išėjusiam į amžinybę žmogui - prisiminei, tegu jos žydi.

Kapinėms tinkamos gėlės
* Našlaitės. Sodinamos anksčiausiai - iškart po žiemos.
* Gumbinės begonijos - jeigu kapas yra medžių pavėsyje.
* Mažieji jurginai - tinka saulėtoje vietoje.
* Gvinėjos - tinka šešėlyje esančiai vietai.
* Bakopos - driekiasi pažeme.
* Serenčiai - universalios kapų gėlės.
* Chrizantemos, pasodintos spalį, žydės visą lapkritį.
* Spalio mėnesį sodinkite visžalius augalus, kurie yra atsparūs šalčiams: mini eglutes, kadagius, tujas, bukmedžius.
* Patarimas: aukštesnius augalus sodinkite prie paminklo arba kapavietės kraštuose.