Kaip išvengti netikėtų augintinio priežiūros išlaidų, jei joms santaupų neturite?

Šylant orams, suaktyvėja įvairios parazitų sukeliamos ligos, pavojingos mūsų augintiniams. Jų ir kitų pavėluotai pastebėtų negalavimų gydymas gyvūnų šeimininkams gali atsieiti nemažai pinigų. Tai ypač aktualu šiuo įtemptu karantino laikotarpiu, kadangi to į savo biudžetą dažnai neįtraukiame. Todėl veterinarijos gydytoja pataria, kaip apsaugoti augintinius nuo negalavimų ir išvengti gydymo procedūrų išlaidų.

Skaitmeninių finansinių paslaugų įmonės „Credit24“ visuomenės apklausos rodo, jog dėl nenumatytų gyvenimiškų išlaidų beveik pusė gyventojų ketintų skolintis pinigų. Įmonės Klientų patirties valdymo vadovė Donata Stoškuvienė priduria, kad viena iš tokių situacijų gali būti naminių gyvūnų sveikatos problemos. 

„Augintinių gydymas gali atsieiti nemažas sumas, o tam pinigų iš anksto atsidėję žmonės dažnai neturi. Žinoma, niekas nenori planuoti, kad mylimam gyvūnėliui kas nors nutiks. Tačiau tokioms išlaidoms reikėtų truputį susitaupyti, o kitu atveju – gerai žinoti, kaip išvengti brangių augintinio priežiūros klaidų. Todėl paprašėme veterinarijos gydytojos papasakoti, kaip tai padaryti, o ypač – kas aktualu šiuo visiems įtemptu laikotarpiu“, – sako D. Stoškuvienė.

Sterilizacija ir kastracija gali net išgelbėti gyvybę

Veterinarijos klinikos „PetCity“ gydytoja Viltė Liaugminaitė tvirtina, kad profilaktika visada kainuos pigiau nei ligos gydymas. Tačiau ilgai nepastebint augintinio sveikatos problemų, jos gali brangiai atsieiti. Veterinarė atkreipia dėmesį, dėl kokių priežasčių augintinį reikėtų nuvežti parodyti gydytojui ir kaip išvengti brangiausių sveikatos priežiūros procedūrų.

 „Jei turite katytę ar kalytę, kyla pavojus atsirasti pūlingam gimdos uždegimui, taip pat kitoms gimdos ligoms, tariamam nėštumui, gali susiformuoti net pieno liaukų navikai ir t.t. Turint šunį ar kačiuką, jam kyla rizika susirgti prostatos ar sėklidžių ligomis – gerybinėmis prostatos hiperplazijomis, prostatos cistomis, abscesais, sėklidžių uždegimais. Tačiau tokioms specifinėms ligoms kelią užkirsti padeda gyvūnų sterilizacija ir kastracija. Tai padėtų išsaugoti gyvūno sveikatą ir galbūt net gyvybę, o taip pat sutaupyti jūsų pinigus“, – pataria V. Liaugminaitė.

Anot veterinarės, taip pat gyvūnų šeimininkai pamiršta, kokia svarbi yra augintinio burnos ertmės priežiūra. Pastovus dantų valymas yra privalomas, kitaip lauks brangios procedūros ir dantų rovimas. 

„Gyvūnų dantis būtina prižiūrėti – juos valyti ar bent jau naudoti specialias priemones, lėtinančias apnašų susidarymą, naikinančias burnoje esančias bakterijas. Priemonių yra įvairių, todėl visada galite pasikonsultuoti su savo veterinarijos gydytoju, ką geriausia naudoti jūsų augintiniui. Jei neprižiūrėsite savo augintinių dantų, pastebėsite atsiradusį nemalonų kvapą iš nasrų, didės apnašų kiekis ant dantų, gyvūnas jaus diskomfortą, skausmingumą valgant. Laikui bėgant dantukus teks rauti“, – pasakoja veterinarė. 

Augintinių higienai negalima naudoti dezinfekcijos nuo viruso priemonių

Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenimis, kol kas nėra jokių įrodymų, kad naminiai augintiniai galėtų perduoti COVID-19 virusą žmonėms ar kitiems gyvūnams. 

Pandemijos metu lauke vedžiojamų augintinių šeimininkams svarbu laikytis tokių pat griežtų higienos reikalavimų – dažnai ir kruopščiai plauti rankas muilu, naudoti dezinfekcijos priemones. Tačiau veterinarė pabrėžia, kad dezinfekcijos ar kitų cheminių ir augintiniams nepritaikytų priemonių, pavyzdžiui baliklių, jokiu būdu negalima naudoti augintinių higienai palaikyti. Tai gali sukelti stiprų dermatitą, nudegimą ar apsinuodijimą. Po pasivaikščiojimo augintinio pėdutes tereikia nuplauti šiltu vandeniu su augintiniams skirtu šampūnu ir tinkamai jas nusausinti

Jei augintinis elgiasi neįprastai – rezervuokite vizito pas gydytoją laiką

Gyvūno profilaktinę apžiūrą ir kraujo tyrimus Viltė Liaugminaitė rekomenduoja atlikti kartą per metus. Tai yra svarbu norint diagnozuoti ankstyvą ligos stadiją ir jos pradžią, galimai dar iki klinikinių simptomų pasirodymo. Veterinarijos gydytoja priduria, kad taip pat nedelsiant į veterinarijos kliniką reikėtų kreiptis pastebėjus neįprastą augintiniui elgesį.

„Yra daugybė susirgimų bei skirtingų simptomų, dėl kurių reikėtų gyvūną parodyti veterinarijos gydytojui. Jei pastebite, kad gyvūnas neįprastai vangus, atsisako pašaro ir net mėgstamiausių skaniukų, virškinamojo trakto sutrikimus, tokius kaip vėmimas ar viduriavimas, padažnėjusį augintinio kvėpavimą – tai simptomai, į kuriuos nereikėtų numoti ranka“, – teigia veterinarė. 

Gydytoja priduria, kad karantino metu ji su kolegomis dirba kasdien, tačiau šiuo laikotarpiu dėl žmonių saugumo yra teikiamos tik skubios pagalbos ar intensyvios priežiūros reikalaujančios paslaugos. Neskubios paslaugos, tokios kaip nagų kirpimas, profilaktinės konsultacijos ir pan., šiuo metu nėra vykdomos ir bus registruojamos pasibaigus karantinui. Vaistų įsigijimui šiuo metu apribojimai nėra taikomi.

Siekiant maksimaliai apriboti tiesioginį žmonių kontaktą, būtina iš anksto rezervuoti vizito laiką telefonu ir atvykus laikytis saugaus, bent 2 m. atstumo, naudoti rankų dezinfekcijos priemones. Su augintiniu į kliniką atvykti gali tik vienas šeimininkas, kuris neturi peršalimo požymių. Susirgus vizitą reikia atšaukti. Už paslaugas ir prekes rekomenduojama atsiskaityti bankine kortele.

Imuniteto stiprinimui reikėtų nepamiršti reguliarių skiepų

Viena svarbiausių gyvūno sveikatos apsaugos priemonių yra skiepai. Anot veterinarės, skiepai sustiprina naminio gyvūno imunitetą. Jie tampa atsparesni lengvai užkrečiamoms virusinėms ligoms, kurios kitaip gali būti net mirtinos. 

„Nuo virusinių susirgimų maži kačiukai ir šuniukai pirmą kartą paprastai skiepijami 8 savaičių amžiaus, tuomet po mėnesio ir darkart po metų. Vėliau tiek šunims, tiek katėms šie skiepai turėtų būti pakartojami kasmet. Nuo virusinių ligų neskiepyti gyvūnai daug lengviau užsikrečia virusinėmis ligomis, nes jų imunitetas silpnesnis. Jei tai neskiepytas šuniukas, jis gali labai lengvai užsikrėsti, pavyzdžiui, parvovirusiniu enteritu. Jei tai neskiepyta katytė – rinotracheitu ir kitomis virusinėmis ligomis. Nors skiepai nuo virusų yra tik rekomenduotini, tačiau nuo pasiutligės gyvūnus skiepyti yra privaloma“, –sako V. Liaugminaitė.

Šiltuoju sezonu dažnesnės parazitų sukeltos ligos

Veterinarė primena, kad pavasarį aktyvesni pasidaro įvairūs parazitai ir vabzdžiai, kurie augintiniams gali sukelti daug sveikatos problemų. 

„Gyvūną saugoti būtina nuo pat ankstyvo pavasario, kai tik vidutinė paros temperatūra pasiekia 0 - +5 laipsnius šilumos, iki vėlyvo rudens. Dabar būtina profilaktika nuo kirmėlių. Šunims bei katėms vaistus nuo kirmėlių reikėtų suduoti 3-4 kartus per metus. Tuomet stebėkite gyvūno išmatas, ar nepamatysite jose kirmėlių. Jei jų pastebite, priemones prieš kirmėles būtina kartoti“, – aiškina veterinarė.

Taip pat gyvūnus būtina saugoti nuo erkių, kadangi jos gali sukelti tokias ligas kaip babeziozė, anaplazmozė, erlichiozė ar boreliozė. Jomis užsikrėtęs gyvūnas gali atsidurti kritinėje sveikatos būklėje. Nuo jų augintinius veterinarė pataria apsaugoti specialiais antkakliais, lašiukais, tabletėmis bei įvairiais atbaidančiais purškalais.

„Erkių sukeltų ligų gydymui reikėtų nemenkos sumos pinigų, todėl nuo tokių sveikatos sutrikdymų augintinį geriau apsaugoti iš anksto. Tam tinka specialūs antkakliai, lašiukai ir tabletės. Jie naudojami ir kitų parazitų – blusų, niežinių erkių, ausų mikroskopinių erkučių - profilaktikai. Šiais parazitais vieni nuo kitų gali užsikrėsti tiek šunys, tiek katės“, – teigia V. Liaugminaitė.