Kada rinkti vaistinius augalus

Per Jonines neturi trūkti žalumos, nes reikia supinti gausybę vainikų varduvininkams, plukdymui vandenimis, galvoms, vartams papuošti.

Vešlios žalumos pynėmis anksčiau būdavo apvytos ne tik apeiginės kupolų kartys, net ir kryžkelių, sodybų kryžiai. Kiekvieno kaimo jaunimas juos stengdavosi papuošti kuo išmoningiau, tad nebūdavo gailimasi net pačių puošniausių darželio gėlių - tarsi savotiškos floristikos varžybos.

O Jonus, Jones, Janinas šventėje pagerbdavo ąžuolų vainikais, kilnodavo, linkėdavo ilgų ir laimingų metų. Aukštaitijoje smagiausia būdavo puošti varduvininko duris taip, kad pastarasis neišgirstų, nepastebėtų, juo labiau kad nesučiuptų naktinių sveikintojų. Tada ryte jam didžiausiu galvosūkiu būdavo iš kieno darželio gėlių nupintas vainikas ir kieno ranka parašytas sveikinimas, nes tą ar tuos žmones būtina būdavo pagerbti ir pakviesti vaišių...

Ir dabar dar yra išlikę kai kurie Joninių išvakarių papročiai - per folklorinių ansamblių šventes, susibūrimus. Rengėjai stato ir išpuošia žalumynais vartus, apvainikuoja stulpus. Vartai - riba tarp jaukios, įprastos, saugios namų erdvės ir pilno netikėtumų pasaulio. Per juos pasaulis įeina į namus, nešinas ir geromis, ir prastomis žiniomis. Todėl tada, kai žalioji gamtos dvasia yra galingiausia, reikia pasinaudoti jos teikiama apsauga. Stebuklingosios galios galbūt iš sodrios, kupinos gyvybės syvų žolės pereis į sausą vartų medį bent jau vieneriems metams...

Joninių metas, kuris tęsiasi iki Petrinių (birželio 29-osios), yra tinkamiausias rinkti toms vaistažolėms, kurios gydomąsias galias sukaupia žieduose bei lapuose. Per Jonines žydi jonažolė - vaistas nuo 99 ligų. Galime ir netikėti šios, regis, paprastos žolelės stiprybe, tačiau rimti medicininiai šaltiniai teigia visai ką kita.

Jonažolėje susikaupusios veikliosios medžiagos gydo nuo depresijos, o išvengus šios ligos, pasveiksi ir nuo daugelio kitų.

Todėl žolininkės ilgai prie Joninių laužo nevakaroja. Jos saulei tekant eina gydomųjų žolelių rinkti, nes didžiausias galias turi vaistažolės, surinktos iki vidurdienio.

Tuo tarpu daržų, pasėlių ir kitas mums poilsio neduodančias piktžoles reikia išrauti šventės išvakarių dieną ir sudeginti ant laužo, kad ravėtojams šią vasarą mažiau rankos nuo darbo paskaustų, kad neužgožtų daržovių, o javai gražesnį derlių subrandintų.

Pagal "Sodo spalvas"