Japoniškasis stilius, arba Maksimalus minimalizmas...

Stilių lemiantys faktoriai

Klasikinis vienos ar kitos šalies stilius pirmiausia formuojasi veikiamas specifinių klimato sąlygų, tikėjimo ir tradicijų. Japonijos klimatas karštas ir drėgnas. Tai tiesiogiai paveikė namų architektūrą, kurie buvo statomi taip, kad gaivus vėjas netrukdomas galėtų vėdinti patalpas.

Sienos kambariuose labiau primena stumdomąsias duris (vadinamos "siodzi"). Jos lengvos ir be vargo atsidaro bei užsidaro, padarytos iš medžio ir popieriaus. Didelį kambarį, naudojant "siodzi", galima padalinti į dvi darbo zonas, o prireikus vėl lengva išardyti.

Medinės grindys įrengiamos tik virtuvėje ir koridoriuje, o kitose patalpose tiesiami paklotai - tatamiai (šiaudiniai japoniški kilimai su spalvotos medžiagos juosta apsiūtais kraštais).

Problemos, su kuriomis susiduriama gyvenant mažo ploto būste, lengvai sprendžiamos Japonijoje. Kai kambarys naudojamas kaip miegamasis ir svetainė, rasti kompromisą labai sunku. Japonų name nėra lovų, jie miega ant "futonų", arba kitaip - čiužinių. Laiko juos sieninėje spintoje: vakare išsitraukia, rytą vėl paslepia.

Pagalvėlės, padėtos šalia žemo stalelio, - būdingas japoniškajam interjerui vaizdas. Tiesa, ir vienas, ir kitas minėtas daiktas turi savo pavadinimus - dzabuton ir kotatsu.

Kotatsu (staliukas) atlieka ir šildymo funkciją - jame yra įmontuotas elektrinis šildytuvas. Uždengę staliuką antklode, japonai sėdasi ant pagalvėlių, užsikloja kojas ta pačia antklode ir taip šildosi.

Aksesuarai ir augalai

Japoniškasis interjeras itin turtingas tik jam būdingų aksesuarų ir papuošimų. Su jų pagalba į namus siekiama pritraukti teigiamą energiją, sėkmę, ilgaamžiškumą. Vienas tokių - šiaudinė statinaitė su pušies šakele ir trimis viena su kita surištomis bambuko šakelėmis. Taip pat geltoni, raudoni ir balti popieriniai žibintai, išrašyti hieroglifais...

Be abejo, japoniško stiliaus namą sunku įsivaizduoti be augalų. Patys ryškiausi ir jau pamėgti Lietuvoje - bonsai. Tai daug kartų mažesnė pušies, sakuros ar slyvos kopija. Bonsai perduodami iš kartos į kartą ir laikomi nemirtingumo simboliu.

Ikebana taip pat kilusi iš Japonijos, ji kuo puikiausiai prigijo mūsų namuose. Tai anaiptol ne paprastas gėlių sudėliojimas į vazas. Ikebana yra sistemingas menas, suartinantis gamtą ir žmogų. Pirmieji kompoziciniai kūriniai buvo tokie: centre vienas aukštas, tiesus stiebas, kuriam akompanuoja dar du mažesni stiebai. Svarbiausia kuriant ikebaną - nelyginis gėlių skaičius, minimalizmas.

Na, ir, be abejo, sunkiai apsieinama be dievybių statulėlių, nešančių namams sėkmę, meilę ir gerovę. Statulėlės paparastai išdėliojamos sienos nišoje (tokonomoje). Tai pati garbingiausia namų vieta.

Japoniško stiliaus taisyklės

1. Net jei interjere nėra nė vieno elemento, tiesiogiai primenenčio japoniškąjį stilių, minimalizmas yra tai, kas leidžia pajusti Japonijos dvasią.

2. Apšvietimas - neatsiejama kompozicijos detalė. Jis turėtų būti labiau išskaidytas, sieninis. Tinka paprasčiausi šviestuvai, pagaminti iš ryžių popieriaus.

3. Spalvos. Juoda spalva ar tamsiai ruda interjere pabrėžia formą ir struktūrą, o daugiausia naudojami balti, šviesūs (rudos, geltonos, žalios) atspalviai, artimi gamtos koloritui.

4. Baldai. Kuo mažiau ir kuo žemesni.

5. Apdailos medžiagos - natūralios: nendrės, bambukas, popierius, mediena.

6. Kiekvienas japoniško interjero daiktas - unikalus, nepakartojamas, brangus savininkui. Daiktų - kuo mažiau, erdvės - kuo daugiau.

7. Harmonija su gamta - pagrindinis tikslas kuriant japoniškąjį interjerą.

8. Ir svarbiausia - kokybė, paprastumas, tvarka ir harmonija...

Ne viską galima perkelti į mūsų, lietuviškąjį, būstą: ir klimatas ne tas, ir mąstymas kitoks... Be to, sėdėti ant pagalvėlės prie žemo stalelio irgi ne visiems patogu. Tačiau visa tai išties užburia, o kur dar praktiškumas (minimalizmas - t. y. geriau mažiau, bet užtat kokybiška)! Pasitelkus fantaziją, vis dėlto daug ką galima pritaikyti mūsų sąlygoms ir gyvenimo būdui...