Bendrasis sutuoktinių testamentas – koks tai testamentas ir kaip jį sudaryti?

Todėl yra rekomenduotina žinoti, koks tai testamentas, koks jo turinys ir kaip jį sudaryti.

Kas yra bendrasis sutuoktinių testamentas?

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) bendrąjį sutuoktinių testamentą priskiria prie oficialaus testamento rūšių, kuris išreiškia bendrą sutuoktinių valią, kad kiekvienas sutuoktinis po savo mirties palieka kitam, pergyvenusiam sutuoktiniui, visą savo turtą, įskaitant ir savo bendrosios jungtinės nuosavybės dalį.

Taigi, bendrojo sutuoktinių testamento esmė yra ta, kad sutuoktiniai vienas kitą paskiria savo įpėdiniu ir vienam iš jų mirus kitas paveldi visą mirusiojo turtą.

Bendrojo sutuoktinių testamento turinys

Bendruoju testamentu sutuoktiniai vienas kitam turi palikti visą savo turtą be jokių išlygų. Tai reiškia, kad sutuoktiniai vienas kitam po mirties turi palikti ne tik savo bendrosios jungtinės nuosavybes teise turimą turtą, bet ir sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, pavyzdžiui, sutuoktinio turėtą turtą iki santuokos sudarymo ir kt. (CK 3.89 str., 5.45 str. 1 d.).

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad sutuoktiniai, sudarę bendrąjį testamentą, nepraranda teisės disponuoti jiems asmeniškai priklausančiu turtu. Tai reiškia, kad yra galima situacija, jog sutuoktinio mirtį pergyvenęs sutuoktinis nepaveldės jokio turto, kadangi šis jau gali būti realizuotas, arba pergyvenęs sutuoktinis gali paveldėti mažesnę turto dalį, nei ji buvo testamento sudarymo metu.

Įstatymas suteikia teisę sutuoktiniams bendruoju testamentu paskirti ir savo bendrą įpėdinį, kuris paveldės sutuoktiniams priklausiusį turtą po pergyvenusiojo sutuoktinio mirties.

Taigi, bendrasis sutuoktinių testamentas užtikrina ne tik kiekvieno sutuoktinio teisę po sutuoktinio mirties paveldėti visą mirusiam priklausantį turtą, bet ir sudaro galimybę abiem sutuoktiniams, dar esant gyviems, nuspręsti dėl turto paveldėjimo (įpėdinio paskyrimo) po abiejų sutuoktinių mirties.

Bendruoju sutuoktinių testamentu gali būti paskirtas ir ne vienas įpėdinis, o ir keli, pavyzdžiui, jeigu sutuoktiniai turi keletą vaikų. Tokiu atveju bendrajame sutuoktinių testamente reikia nurodyti dalis arba konkrečius daiktus, kuriems įpėdiniams ir koks turtas ar jo dalis atitenka.

Būtina pažymėti, kad bendruoju sutuoktinių testamentu paskirtas įpėdinis, paveldėsiantis turtą po paskutinio iš sutuoktinių mirties, neturi jokių teisių į turtą iki pergyvenusio sutuoktinio mirties. Tokio įpėdinio teisinė padėtis yra lygiai tokia pati, kaip ir pagal vieno asmens sudarytą testamentą.

Taigi, toks įpėdinis paveldi tik tą turtą, kuris lieka po pergyvenusio sutuoktinio mirties. Jeigu sutuoktiniai į savo bendrąjį testamentą kurio nors turto neįtrauktų, po paskutinio iš sutuoktinių mirties šis turtas būtų paveldėtas pastarojo sutuoktinio įpėdinių pagal įstatymą.

Įstatymas suteikia teisę sutuoktiniams bendruoju testamentu nustatyti ir testamentinę išskirtinę kitų asmenų naudai, t. y. sutuoktiniai vienas kitą gali įpareigoti po vieno iš sutuoktinių mirties vykdyti tam tikrą prievolę kitam asmeniui, pavyzdžiui, teikti materialinę paramą testamente nurodytam asmeniui.

Įpareigojimą vykdyti testamentinę išskirtinę sutuoktiniai gali nustatyti ne tik vienas kitam, bet ir jų paskirtam bendram įpėdiniui, kuriam tokia pareiga atsirastų tik po pergyvenusio sutuoktinio mirties.

Pergyvenęs sutuoktinis, paveldėjęs mirusiojo turtą, gali paveldėtą turtą valdyti, naudoti ir disponuoti juo savo nuožiūra.

Tai reiškia, kad net jeigu sutuoktiniai bendrajame testamente yra paskyrę savo bendrą įpėdinį, kuris turėtų paveldėti sutuoktinių turtą po pergyvenusio sutuoktinio mirties, šiam įpėdiniui jokio turto gali ir nebelikti, nes pergyvenęs sutuoktinis iki savo mirties gali būti realizavęs visą savo ir mirusiojo sutuoktinio turtą.

Bendrojo sutuoktinių testamento sudarymas

Bendrąjį sutuoktinių testamentą gali sudaryti tik sutuoktiniai, t. y. asmenys, įstatymo nustatyta tvarka sudarę civilinę ar bažnytinę santuoką. Tai yra vienintelis atvejis, kada įstatymas leidžia testamentą sudaryti dviem asmenims kartu, t. y. tokio testamento negali sudaryti bendraturčiai, taip pat asmenys, kurie kartu gyvena, tačiau nėra sudarę santuokos, ar kiti asmenys, kurie tarpusavyje yra susiję teisiniais ar moraliniais ryšiais.

Bendrasis sutuoktinių testamentas yra sudaromas tik kaip oficialusis, todėl šis testamentas gali būti sudarytas tik nuvykus pas notarą arba konsulinį pareigūną, jeigu sutuoktiniai yra užsienio valstybėje (CK 5.28 str.). Vadinasi, sutuoktiniams testamentą surašius ir jį pasirašius patiems ranka, testamentas būtų laikomas negaliojančiu (CK 5.44 str. 2 d.).

Ribojimai dėl kitų testamentų sudarymo

Atkreiptinas dėmesys, kad, sudarius bendrąjį sutuoktinių testamentą pas notarą ar konsulinį pareigūną, sutuoktiniams atsiranda įstatyme įtvirtinti ribojimai dėl kitų testamentų sudarymo. Įstatyme yra numatyta, kad sutuoktinių sudaryti individualūs testamentai, neatšaukus bendrojo sutuoktinių testamento, negalioja (CK 5.46 str. 2 d). Taigi, jeigu vienas iš sutuoktinių nori sudaryti savo asmeninį ar oficialųjį testamentą, pirmiausia jis turi atšaukti jau sudarytą bendrąjį sutuoktinių testamentą.

Be to, įstatyme yra numatyta, kad, mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis neturi teisės pakeisti bendrojo testamento, nes priešingu atveju būtų paneigta mirusiojo sutuoktinio valia (CK 5.49 str. 1 d.).

Tačiau pergyvenęs sutuoktinis turi teisę atsisakyti priimti mirusiojo sutuoktinio palikimą. Tokiu atveju mirusiojo sutuoktinio turtą, įskaitant ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, paveldi jo įpėdiniai pagal įstatymą (vaikai, vaikaičiai ir kt.), o pergyvenęs sutuoktinis netenka jokių teisių į mirusiojo sutuoktinio turtą.

Bendrojo sutuoktinių testamento nauda

Bendrasis sutuoktinių testamentas leidžia sutuoktiniams iš anksto pasirūpinti vienas kito materialine gerove po vieno iš sutuoktinių mirties, t. y. abu sutuoktiniai iš anksto žino, kad, vienam iš jų mirus, pergyvenęs sutuoktinis paveldės visą mirusiajam priklausantį turtą.

Bendrasis sutuoktinių testamentas taip pat leidžia išvengti ir ginčų šeimoje po vieno iš sutuoktinių mirties, kadangi pergyvenusiam sutuoktiniui ir mirusiojo sutuoktinio vaikams, jeigu jis jų turėjo, nereikia dalytis mirusiojo turto, atskiriant, kuriam iš sutuoktinių kokia turto dalis priklausė.

Eimantas Kadys yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Mokslo ir inovacijų skyriaus doktorantas.