8 patarimai, kaip elgtis su sunkiais žmonėmis

1. Nepraraskite savitvardos.

Jeigu žmogus nusiteikęs priešiškai, karščiuojasi ir negirdi jūsų argumentų, neperimkite jo diktuojamos bendravimo manieros. Išlikite ramūs.

2. Paklauskite.

Pabandykite pernelyg įsiaudrinusio žmogaus energiją nuo emocijų nukreipti į mąstymą tokiais klausimais: "Kaip jūs siūlytumėte išspręsti šią problemą?" "Pabandykime susikoncentruoti į problemos sprendimą. Kokią išeitį matote jūs?"

3. Depersonalizuokite.

Svarbu atsiminti, kad žmonės daro tai, ką daro, todėl, kad turi tam priežasčių. Tačiau jūsų supratingumas ir empatija nesuteikia teisės kitam žmogui elgtis su jumis nepagarbiai.

4. Laikykitės atstumo.

Kylant aistroms, labai pravartu atsitraukti per žingsnį į šoną ir į konfliktą pažvelgti iš šalies. Ar visada verta kovoti? Paklauskite savęs: "Ar tikrai dabar noriu eikvoti brangų savo gyvenimo laiką tam, kas neturės įtakos mano gerovei arba neduos rezultatų?"

5. Nepamirškite, kad renkatės jūs.

Jūs visada galite rinktis, ar kuris nors mūšis išties vertas jūsų dalyvavimo.

6. Atidėkite pokalbį.

Jeigu diskusija jums išties svarbi, bet pokalbininko tonas nepriimtinas, pateikite jam konkretų klausimą: "Ar galime apie tai kalbėtis ramiai ir pagarbiu tonu?" Jeigu atsakymas teigiamas, galima tęsti pokalbį. Jeigu matote, kad pokalbininkui nusiraminti nepavyksta, pokalbio tęsti neverta. Tuomet priimkite sprendimą diskusiją nutraukti, pasiūlydamas išeitį: "Pasikalbėsime apie tai vėliau, kai emocijos nurims." Jeigu ir per antrą susitikimą asmuo elgiasi priešiškai, bendradarbiavimą nutraukite, nes jis nebus vaisingas.

7. Priminkite atsakomybę.

Jeigu situacija tokia, kad rinktis jau nebegalite (t. y. pasitraukti iš mūšio lauko) - pokalbininko elgesys pažeidžia jūsų asmeninę erdvę, daro jums moralinę žalą ar netgi kelia pavojų jūsų fiziniam saugumui, ramiai ir aiškiai įvardykite teisines tokio elgesio pasekmes.

8. Esant būtinybei - ginkitės.

Kraštutiniams atvejams egzistuoja teisėta būtinoji gintis. Jūs turite teisę gintis pats, ginti kitą asmenį, savo nuosavybę, būstą, taip pat visuomenės ar valstybės interesus "nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi" (LR Baudžiamasis kodeksas, 28 str.).