5 žingsniai iš atostogų į darbą

Kai atostogos artėja prie pabaigos, net ir tie, kurie šiaip nesiskundžia savo profesine veikla ir tarnybine padėtimi, gana sunkiai "persijungia" ir grįžta į darbo ritmą.

Tyrimo, atlikto Granados (Ispanija) universiteto psichologų, duomenimis, trečdalis Europos valstybinių ar privačių kompanijų tarnautojų patiria vadinamąjį poatostoginį sindromą: fizinius negalavimus (nuovargis, galvos ir raumenų skausmas) bei psichologinį diskomfortą.

Nenuostabu. Juk atostogų metu mes siekiame ne tik pailsėti, bet ir padaryti tai, kam kitu metu laiko nepakanka: pabendrauti su draugais, kuriuos seniai matėme, pabūti vietose, apie kurias svajojome, užsiimti savo pomėgiais ir t. t. Visa tai mus sugrąžina prie natūralaus ritmo, įgimtų polinkių, interesų. Tačiau po viso to mums prireikia nuo 3 iki 10 dienų iš naujo adaptuotis darbe, priprasti prie įtempto grafiko ir dalykiško bendravimo stiliaus.

Ką reikėtų žinoti, kad šis procesas taptų lengvesnis? Pataria specialistai.

1. Pakeiskite požiūrį į darbą

Kuo aktyviau ir įdomiau praleidote atostogas, tuo sunkiau bus iš jų sugrįžti, teigia psichologai. Kiek laiko prireiks adaptuotis darbe, priklauso nuo to, ar jaučiatės sėdintys savo rogėse, ar darbinė veikla teikia malonumo. Jeigu taip, tuomet darbų po atostogų pradžia suvokiama kaip naujo gyvenimo etapo pradžia. Jeigu darbas neteikia pasitenkinimo, adaptacija gali būti komplikuota. Šiuo atveju žmogus susiduria su vidiniu konfliktu, troškimu viską mesti ir išeiti. Dažnai būtent po atostogų priimami sprendimai išeiti "į niekur".

PATARIMAS. Išminčius Konfucijus sakė: "Darykite tai, ką mėgstate, ir jums nereikės dirbti."

Jeigu negalite pasidžiaugti būtent tokiu darbu, pabandykite pakeisti savo požiūrį į tai, ką darote.

Paklauskite savęs: ką tas darbas man duoda? Stenkitės suformuluoti mažiausiai du pozityvius atsakymus. Mažų mažiausiai jūs taip uždirbate pinigus. Be to, savo buvimą toje vietoje galite traktuoti kaip kaupimą patirties, kurios prireiks ateityje.

Pabandykite pažiūrėti į savo pareigas kaip į savišvietos, savęs ir kitų žmonių pažinimo procesą.

2. Neperpildykite įstaigos emocijomis

"Labai dažnai žmogus į darbą įdeda per daug emocijų, ir visiškai nepagrįstai, - teigia prancūzų psichoanalitikas Žanas Klodas Liodė (Jean-Claude Liaudet). - Mes atiduodame darbui visą savo širdį, todėl vėliau kyla pagunda dėti lygybės ženklą tarp savo gyvenimo ir profesinės veiklos. Galiausiai pamiršame savo tikruosius poreikius ir interesus, savo asmeninį gyvenimą, tai, kad egzistuoja teatrai ir muziejai, sportas, draugai... Atsiduodami vien darbui mes tikimės iš įstaigos ir jos vadovybės dėkingumo, pripažinimo, atjautos, ir taip į biurą nesąmoningai perkeliame santykius, panašius į tuos, kuriuos turėjome vaikystėje su tėvais."

PATARIMAS. "Atskirkite asmeninį gyvenimą nuo darbo, - pataria psichologas Patrikas Amaras (Patrick Amar). - 75 procentus šiuolaikinės ekonomikos sudaro nemateriali sfera, todėl fizinę riziką palaipsniui keičia psichologinė. Kai darbas tampa per daug prisodrintas emocijų, žmonės nesąmoningai linksta perkelti atsakomybę už savo nekomfortiškus pojūčius - apmaudą, nusivylimą, nepasitenkinimą - įstaigai."

Neverta "sužmoginti" įstaigos. Mūsų interesas - nustatyti protingą ir tikslią distanciją tarp savęs ir savo profesinės veiklos, susiformuoti emociškai brandų požiūrį į darbą: taip, jis teikia man malonumo, tačiau emociškai nesu nuo jo priklausomas.

3. Išreikškite savo poreikius

Naujo "darbo sezono" pradžia - geras laikas pakoreguoti tai, kas mūsų netenkina. "Aš nuolat dirbu vakarais", "Manau, kad mano darbo krūvis neadekvatus", "Jaučiuosi išnaudojamas", - tokios situacijos tampa blogų emocijų šaltiniu, ir mes nebenorime eiti į biurą ne todėl, kad mums nepatinka pats darbas.

PATARIMAS. Jūs niekuo rimtai nerizikuosite, jeigu diplomatiškai, tačiau aiškiai pasakysite vadovybei apie savo poreikius arba ištarsite "ne" užduočiai, kurią laikote neįvykdoma.

Darbe, kaip ir bet kurioje kitoje vietoje, visada naudingiau sakyti tai, ką galvoji. Tereikia laikytis tam tikrų taisyklių: sakykite "ne", kai esate pasiruošę paaiškinti atsisakymo priežastis, antraip tai gali būti suprasta kaip savo pareigų nepaisymas arba nepagarbos išraiška. Santykiai su darbdaviu - tai partnerystės santykiai, o tai reiškia, kad mes turėtume argumentuotai paaiškinti, kodėl neprisiimame papildomos atsakomybės. Pavyzdžiui, todėl, kad šiuo metu dirbame su kitu - skubesniu projektu.

Be to, būtina taip suplanuoti savo darbo dieną, kad mūsų žodžiai neatrodytų melas. Vadovai dažniausiai mato, ar mes išties užsiėmę.

Visuomet verta pakovoti už savo interesus.

4. Išspręskite konfliktus

"Akivaizdūs arba paslėpti konfliktai kolektyve, kurie kyla dėl interesų susidūrimo - dviejų ar keleto bendradarbių - dar viena priežastis, dėl kurios kartais nesinori įžengti į biurą.

Dažniausiai darbo konfliktus pakursto neaiškus pareigų paskirstymas: kas ką daro, kas kokias funkcijas atlieka, kas už ką atsako, kas ką pavaduoja ir pan. Ilgainiui įstaigoje prisikaupia per daug įtampos, darbuotojai tampa nervingi. O jeigu dar staiga atsiduriate santykių aiškinimosi epicentre...

PATARIMAS. Jeigu jus kas nors nervina, neatidėliodami tai aptarkite su kolegomis. Nuo priešpriešos pereikite prie kompromiso paieškų. Tuomet stiprios emocijos, kurias nešiojatės su savimi, atslūgs, ir bus lengviau atrasti konstruktyvią išeitį iš padėties.

Jeigu vis dėlto tapote konflikto "herojumi" ir jums yra pateikiamos pretenzijos, pasistenkite atskirti kritiką nuo informacijos, kuo būtent nepatenkinti kolegos. Emocijas verčiau ignoruoti, o informaciją - išanalizuoti. Ir tada pataisyti tai, dėl ko sulaukėte objektyvių priekaištų.

Antra svarbi taisyklė: niekada nenukreipkite kalbos nuo konflikto esmės į oponento asmeninių savybių aptarimą.

5. Dalinkitės gera nuotaika

Griežta disciplina, bendravimo santūrumas, susitelkimas į rezultatą, - vis daugiau kompanijų dirba būtent tokiu režimu, kuris sukuria darbe gana vėsią atmosferą.

"Profesinė veikla - svarbi mūsų gyvenimo dalis, darbe praleidžiame daug laiko ir čia realizuojame savo socialines ambicijas bei užsidirbame pragyvenimui, - sako P. Amaras. - Geriems rezultatams reikia geranoriškos atmosferos. Komplimetai, puodelis kavos su maloniu bendradarbiu, humoras - viso to nereikėtų atsisakyti."