Žygis į Aukštumalą kviečia atversti tūkstantmečių istorijos knygą

Žygis į Aukštumalą kviečia atversti tūkstantmečių istorijos knygą

Kitą šeštadienį, vasario 3-iąją, Nemuno deltos regioninis parkas kartu su Lietuvos gamtos fondu kviečia į žygį po vieną didžiausių ir įspūdingiausių pelkių Lietuvoje - Aukštumalos aukštapelkę. Kuo ypatinga ši vieta, "Vakarų ekspresui" papasakojo Parko specialistai Jūratė Dilytė ir Robertas Kubilius.

Bus ir cepelinų!

Kodėl tokiu metu (šaltoka!) kviečiate paklampoti po pelkę?

Dėl dviejų priežasčių: yra proga ir žmonės noriai susirenka...

Kokia proga?

Vasario 2 d. visas pasaulis mini Pasaulinę pelkių dieną. 1971 m. Irano mieste Ramsare buvo pasirašyta Tarptautinės svarbos pelkių konvencija. Jos tikslas - gamtos apsauga, racionalus gamtos išteklių naudojimas. Pagal šią konvenciją saugomos šlapžemės, aukštapelkės, įmirkusios teritorijos bei įvairūs vandens telkiniai, kurie yra gyvybiškai reikšmingi visos planetos išlikimui.

Kelintą jau kartą vyks toks žygis, siekiantis atkreipti dėmesį į pelkių vertę?

Žygius rengiame nuo 2013 metų. Kiekvienais metais susirenka vis daugiau žmonių. Pirmą kartą į kvietimą atsiliepė 20, 2016 m. - 200, pernai - 192 žmonės. Šiemet registracija vyks iki sausio 29 dienos (registruojame todėl, kad pirmieji 100 užsiregistravusiųjų žygio dieną bus vaišinami cepelinais), tačiau dalyvauti galima ir neužsiregistravus. Žygeivių lauksime Aukštumalos pažintinio tako pradžioje vasario 3-iąją, šeštadienį, 10 val.

Kaip jus rasti?

Šilutės rajono Kintų seniūnijoje, šiaurinėje Nemuno deltos regioninio parko dalyje, 6 km į šiaurės vakarus nuo Šilutės, tarp Krokų Lankos ežero, Tenenio ir Minijos upių žemupio. 1200 m pažintinis takas driekiasi palei pietinį Aukštumalos pelkės pakraštį.

Ar likusieji dalyviai negaus cepelinų..?

Likusius dalyvius vaišinsime kugeliu arba šiupiniu.

Vaišinsite?

Vaišės įeina į saugomų teritorijų lankytojo bilieto kainą - 3 eur.

BOTANIKAS, pirmą kartą pasaulio istorijoje ištyrinėjęs ir aprašęs pelkę - Aukštumalos pelkę! - Karlas Vėberis. (Iliustracija iš knygos "Aukštumala: praeitis, dabartis, svajonės")

Kiek kilometrų žadate nueiti?

Septynetą kilometrų. Dalį maršruto eisime pažintiniu taku, dalį klamposime po pačią pelkę. Truksime apie 4 valandas.

Pažintinis takas, regis, buvo nudegęs?

Taip, pernai gegužę buvo gaisras, ir takas kuriam laikui buvo neprieinamas lankytojams. Kol kas gaisro padarinių dar nesutvarkėme, laukiame palankesnių orų, tačiau lėšų šiam reikalui jau esame surinkę, tad darbai bus padaryti.

Kaip patartumėte žygeiviams apsirengti?

Būtinai avėti ilgus guminius botus. Ne pro šalį būtų turėti atsarginių drabužių, dėl visa ko, - juokiasi.

12 000 metų

Kas žygeiviams pasakos apie pelkę?

Juos lydės gidai - Nemuno deltos regioninio parko ir Lietuvos gamtos fondo specialistai.

PELKĖS schema iš K. Vėberio monografijos. (Iliustracija iš knygos "Aukštumala: praeitis, dabartis, svajonės")

Kuo ypatinga pamario Aukštumala?

Tai yra tarptautinės svarbos pelkė. Kaip ir visa Nemuno deltos regioninio parko teritorija, įtraukta į Ramsaro konvencijos sąrašą, taip pat į NATURA 2000 ir kitus saugomų teritorijų sąrašus. Tai viena didžiausių pelkių Lietuvoje. Jos turtai - galybė mažų ežerėlių, kurių priskaičiuojama 380.

Aukštumala yra pirmoji pasaulyje detaliai ištirta ir aprašyta pelkė. Tai XX a. pačioje pradžioje padarė vokiečių botanikas Karlas Vėberis (Carl Weber). Jis parašė mokslinę monografiją, kuri buvo publikuota Berlyne 1902 m. Monografijoje mokslininkas aprašė pelkės radimosi istoriją, jos lobynus, XIX a. pamaryje gyvavusius papelkių kaimus ir pelkininkų kolonijas. Lietuviškai ši medžiaga pristatoma pernai išleistoje knygoje "Aukštumala: praeitis, dabartis, svajonės". Ją galima perskaityti ir internete.

Iš K. Vėberio monografijos žinome, jog Aukštumalos pelkės istorija prasidėjo, kai prieš 12 tūkst. metų ištirpo paskutinis ledynas.

Ar Aukštumala nyksta?

Daugiau kaip 100 metų trunkantys durpių kasybos darbai rytinėje pelkės dalyje daro neigiamą įtaką neeksploatuojamai vakarinei aukštapelkės daliai. Išlikusi neeksploatuota Aukštumalos pelkės dalis turi saugomos teritorijos statusą. Šiek tiek mažiau nei pusę draustinio teritorijos dengia aktyvios aukštapelkės - nepažeistos arba mažai pažeistos. Jos padengtos kiminų (durpinių samanų) kilimu, kuris vietomis slepia 9 metrų storio durpių sluoksnį.

PELKĖ ŽIEMĄ. Ž. Sinkevičiaus nuotrauka (Aukstumala.lt).

Koks pelkės dydis?

Apie 3000 hektarų. Iš jų 2000 ha - pramoninė zona (kasamos durpės).

Mūsų regioninio parko ir Lietuvos gamtos fondo specialistai dalyvavo ilgalaikiame, penkerius metus trukusiame, Aukštumalos pelkės gaivinimo projekte. Jis baigtas 2017 m. Buvo atlikti tam tikri gamtotvarkos darbai, reikalingi biologinei įvairovei padidinti ir pelkės ekosistemai padėti atsikurti. Siekėme draustinyje atgaivinti ir palaikyti tinkamą Europinės svarbos buveinių Aktyvių aukštapelkių būklę. Tvenkėme aukštapelkę sausinančius senuosius barelius ir magistralinius griovius, 100 ha plote iškirtome ir pašalinome augaliją, kuri nebūdinga aukštapelkėms.

AUKŠTUMALA iš paukščio skrydžio. E. Ostašenkovo nuotrauka (Aukstumala.lt)

Čia puikiai jaučiasi reti augalai ir gyvūnai, bet šuo metu ne ką iš jų pamatysi...

Aukštumaloje aptinkama per 200 augalų rūšių. Net 10 iš jų įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą. Čia yra augalų ir gyvūnų, kokių šalimais nerasime. Tai unikalios rūšys. Paukščių dabar nepamatysime, bet augalų, jeigu nebus apsnigę, bus galima išvysti. Pavyzdžiui, kupstinių kūlingių, spanguolių, išskirtinių pušelių, primenančių japoniškus bonsus.

VERTA ŽINOTI

Nebus pelkių - nebus geriamojo vandens

* Pelkė - drėgmės pertekliaus plotas sausumoje, apaugęs specifine augalija. Pelkėmis vadinami nuolatos užmirkę žemės paviršiaus plotai, kuriuos dengia storesnis nei 30 centimetrų durpių sluoksnis.

* Dešimtis tūkstančių metų besiformuodamos pelkės sukaupė ir iki šiol saugo milžiniškus kiekius energijos.

* Durpėse sukaupta per augalus pasisavinta saulės energija, kiminų paklotėje - gėlo vandens atsargos.

* Pelkių augalai yra prisitaikę prie didelio vandens kiekio ir nepalankių sąlygų.

* Pelkės ir šlapžemės - didelė mūsų krašto vertybė.

* Be gausių gamtos išteklių, pelkės suteikia namus gausybei retų, įdomių augalų ir gyvūnų rūšių. Kai kurios rūšys - ypač retos.

* Pelkės svarbios mūsų išlikimui. Nebus pelkių - neliks geriamojo vandens.

Pagal Žemaitijos nacionalinio parko inf.

AR ŽINOTE, KAD...

* Ramsaro konvencija - tarptautinė sutartis, kuria įsipareigojama saugoti ir atsakingai naudoti pasaulio pelkes ir kitas šlapynes. Prie Ramsaro konvencijos yra prisijungusios 168 pasaulio valstybės, tarp jų ir Lietuva. Šalyse yra 2 161 Ramsaro objektas, užimantis bendrą 2 056 821 kv. km plotą. Daugiausia Ramsaro objektų yra Jungtinėje Karalystėje (169), o didžiausią plotą užima Bolivijoje (148 000 kv. km).

* Didžiausia Lietuvoje pelkė vadinama Žuvinto paliomis. Tai prie Žuvinto ežero esanti pelkė, Žuvinto biosferos rezervato sudėtinė dalis. Pelkė yra Alytaus rajone, 7 km į šiaurės vakarus nuo Simno. Pelkės plotas 68,5 km

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder