Žiemą Egipte, toli nuo piramidžių (2)

Praėjusį šeštadienį jau aptarėme, kad žiemą sušalti galima netgi Egipte. Todėl reikia judėti. Bene geriausiai šildo "judėjimas" autotransportu Egipto keliais ir gatvėmis, vairuojant vietiniams arabams. Ten jau ne karas keliuose, o tikra Hirosima ir Nagasakis kartu sudėjus...

Atrakcija Nr. 2 (Nr. 1 buvo praėjusį šeštadienį)

• Tikslas: kelionė į dykumą.
• Transporto priemonė: visureigis, keturratis motociklas, kupranugaris.
• Kaina: priklauso nuo to, kur pirksi ir kiek nusiderėsi. Pas lietuvių gidus - 55 doleriai.
• Rezultatas: ačiū Alachui, kad parvežė gyvus...

Važiuoti į dykumą toli nereikia - išeini iš atokiau nuo miesto esančio viešbučio, ir tu jau joje. Vis dėlto veiksmas vyksta ne taip, kaip Mozės atveju: užuot vaikščioję po smėlynus, sėdame į visureigius ir dumiame iki pirmo turizmo firmų įrengto taško už pirmos didesnės smėlio kalvos.

Čia keičiame "arklius": apsimuturiavę arabiškomis skaromis, sėdame ant keturračių motociklų. Turėtų būti smagu, tačiau vietiniai nenori rizikuoti, todėl geram šimtui turistų leidžia važiuoti tik vienas paskui kitą neviršijant vėžlio greičio. Žingsnis į kairę arba į dešinę - šaudymas be perspėjimo: bent jau toks įspūdis susidaro pabandžius stipriau spustelėti akceleratoriaus svirtį ir dėl to sulaukus neregėtos "prižiūrėtojų" rūstybės.

Užtat atvykus į pseudo kaimą, kuriame gyvena beduinais dirbantys žmonės, pavyksta "pasikinkyti" tikrą kupranugarį ir, vedamam vietinio gal penkerių ar šešerių beduiniuko, "prašuoliuoti" porą šimtų metrų. "Karavanui" pasibaigus, beduiniukas, aišku, užsiprašo "bakšišo". Gavęs dviejų eurų monetą ilgai į ją nepatikliai žiūri ir tik patikintas, kad čia - eurai, išsišiepia iki ausų. Būtų tikę ir du litai...

Bet visa tai - tik lapeliai, palyginti su tuo, kaip jau sutemus turistai visureigiais yra grąžinami į viešbučius.

Matyt, įspūdžiui sustiprinti mašinoje visu garsu skamba arabiškas "hardkoras" - liaudiška muzika, kuri labiau asocijuojasi su mirtininkų pasiruošimu misijai prieš Vakarų pasaulį, ypač, kai vienos "dainos" "orkestruotėje" ima tratėti automato šūviai...

Apšilimui - visu greičiu per juodą dykumą, o desertui - aukštasis pilotažas neapšviestuose keliuose.

Reikalas tas, kad egiptiečiai tamsiu paros metu važinėja neįsijungę šviesų - esą nenori apakinti atvažiuojančiųjų iš priekio. O kad patys nieko nemato, tai jau lyg ir ne taip svarbu... Išsigandusių turistų laimei, atsiranda vienas kitas "protingesnis", kuris, norėdamas "apie save pranešti", įjungia bent posūkio signalą, kad visiškoje tamsoje būtų matyti jo mašinos "ribos".

Būdingas vietinės eismo sistemos bruožas yra tas, kad jos apskritai nėra. Pavyzdžiui, visiškai normalu važiuoti prieš eismą. Ir nepaisant to, kad taip pasielgtų bet kuris save gerbiantis arabas, tuo metu "visiškai atsitiktinai" važiuojantieji pagal eismą anų iš priešpriešos netoleruoja ir nesitraukia iš kelio tol, kol turistės nepradeda klykti (visa tai vyksta visiškoje tamsoje).

Klykia ir turistai, ne tik turistės, kai visureigio vairuotojas prieš 90 laipsnių kampo posūkį (tiesiai - skardis) sugalvoja iki galo nuspausti akceleratoriaus pedalą, kad aplenktų kiek lėčiau į posūkį jau įvažiuojantį kolegą...

Žinoma, vis tai gali būti daroma ir specialiai tam, kad žmonės iš kelionės po Egiptą parsivežtų kuo daugiau įspūdžių. Arba tam, kad šiaip ne taip į viešbučius grįžę streso apimti keliautojai jų baruose padidintų alkoholio apyvartą...

Be priežasties nieko nebūna...

Gedimino GUDAVIČIAUS ir Tomo GUKAUSKO reportažas