Stulbinantis arabų palikimas

Tačiau tai eilinis arabiškas pinigų melžimo triukas. Abejotina, ar lietuviškos firmos gidai suteiks vertingos informacijos, geriausiu atveju iš gidų išgirsite "nežinome, nieks taip nedaro, nesaugu"...

Šarmalšeiche sėdate į maršrutinį autobusą, ir už simbolinį mokestį jus nuveš į Tabą, pasienio su Izraeliu miestą.

Čia paprasčiausiai pereinate sieną (į Izraelį įvažiavimas nieko nekainuoja, tik išvažiavimas) į Eilatą, Izraelio pasienio miestą, o iš čia taip pat paprastai kertat sieną į Jordaniją, pasienio miestą - Agabą.

Toks kelias atima laiko, o ir ne ką sutaupai, palyginti su dar paprastesniu ir truputį brangesniu variantu - kelione greitaeigiu keltu iš Egipto kurortinio kaimelio Nuveibos tiesiai į Agabą.

Čia plaukia du keltai per dieną, vienas greitaeigis, kitas - lėtesnis.

Greitaeigis - brangesnis, į abi puses jums kelionė kainuos apie 80 JAV dol.

Tad kertant sieną sausuma ir turint galvoje, kad išvykimo iš Izraelio mokestį teks mokėti du kartus (jei neturėsit šekelių, pasienyje jums išvykimo mokestis 15 JAV dol. pavirs 18 JAV dol.) bei reiks išleisti pinigų taksi pasienyje, tai kelionė greitaeigiu laivu bus ne ką brangesnė (kainos - 2004 metų kelionės duomenimis).

Agaboje lengvai pagausite maršrutinį autobusą į Petrą. Jei kelionę pradėjote Šarmalšeiche ryte, tai vakare būsite Petroje. Viešbučių čia pakanka, kiekvienas ras pagal savo poreikius. Taupantieji gali skaičiuot išlaidas nakvynei nuo maždaug 15-20 Lt.

Kelionei į Petrą iš Šarmalšeicho reiktų skirti trejetą dienų, nes vieną dieną paprastai norisi pabūti ten ir be įprasto ekskursinio skubėjimo pasigrožėti senovės miestu, pavaikščioti kalnų takais.

Jordanija pritrenkia svetingumu

Apie Jordaniją pastaruoju metu Lietuvoje padaugėjo informacijos ir sąsajų - ten šiuo metu gyvena dainininko Alano Chošnau tėvai, taip pat į šią šalį yra emigravęs ir garsaus klaipėdiečio brolis.

Jeigu kas baiminasi nepažįstamos arabų šalies, tam galiu pasakyti, kad Jordanijos Karalystė - ypač maloni ir lengva keliauti šalis. Čia tvarkinga, žmonės - malonūs ir visai nesikabinėja kaip Egipte. Užuot, kaip įprasta arabams, bandę numelžti pinigų, čia žmonės ir patys pavaišina, kartais užmoka turistui net už autobuso bilietą, mat čia dar galioja svetingumo įstatymai.

Savaitgaliais prie Raudonosios jūros į Agabą suplūsta daug žmonių, gyvenimas verda visą naktį, gausu muzikos, žmonės miega tiesiog paplūdimyje. Tad jei atvyktumėte į Agabą vakare ir savaitgalį, tuomet drąsiai čia galima nakvoti tiesiog miegmaišyje paplūdimyje. Taip daro daug jordaniečių.

Jeigu nuspręstumėte viešnage Petroje neapsiriboti - iš čia per keletą valandų autobusu pasiekiamas Ammanas, moderni Jordanijos sostinė, kur daug romėniškos kultūros palikimo. Beje, šiame mieste krenta į akis krikščioniškų bažnyčių gausa, dažnai išvysi vienoje kelio pusėje mečetę, o kitoje - krikščioniškus maldos namus.

Į Jordaniją, prie Negyvosios jūros, dažnai žmonės važiuoja gydymosi tikslais. Keliauti čia paprasta, tad galima nesukant galvos vykti pačiam. Jums nesunkai pavyks nusigauti iš Ammano autobusu iki Negyvosios jūros, kur gausu poilsio namų ir sanatorijų.

Prie Negyvosios jūros taip pat galima rasti nakvynę pagal kišenę. Dar Jordanijoje vykstama į Wadi Rum, gražius dykumoje esančius kalnus su kanjonais. Tačiau viskas priklauso nuo jūsų laiko resursų, nes Jordanija nėra daug brangesnė šalis už Egiptą, taigi "lietuviškam biudžetui" prieinama.

Petra dvelkia paslaptimi

12 amžiuje kryžiuočiai čia įrengė fortą, bet greitai jį paliko vietos gyventojams. Vėliau ta kryžiuočių pilis Petroje tapo populiaraus filmo su Indiana Džonsu "Paskutinis kryžiuotis" įkvėpėja. Šiame filme rodoma, kaip Petros pagrindinėje šventykloje buvo atrasta Gralio taurė, o šventyklos architektūra ir neįprasta raudona kanjono uoliena padėjo filme sukurti tikrai įtikinamai mistišką atmosferą.

Savo nuostabiai su gamta suderinta architektūra Petra dar labiau tiktų filmuoti kokį filmą apie Šambalą. Beje garsus rusų istorikas A. Gumiliovas įrodinėjo, kad Šambala neva buvusi Sirijoje. Na, o nuo Petros Sirija - ranka pasiekiama, keletas valandų kelio.

Nesunku įsivaizduoti čia buvus paslaptingą žynių ir apšviestųjų miestą, rodos, čia visas gyvenimas ir tebuvo pajungtas kultui praktikuoti. Miestas praktiškai susideda tik iš milžiniškų kapų ir šventyklų. Tačiau pragmatiškas istorikų protas greit nukerta tokioms fantazijoms sparnus.

Šį miestą įkūrė čia gyvenusi arabų gentis, kuri nemito dangišku nektaru ir gyveno žemiškai. Petra buvo įkurta maždaug 6 a.pr.Kr. nabatiejų, klajoklių genties, kuri apsistojo šioje žemėje ir padėjo pagrindus prekybos imperijai, nusidriekusiai iki pat Sirijos. Ji yra kalnuotoje Wadi Araba dykumoje.

Apie nabatiejų tautą žinių išliko labai mažai, tik iš Strabo išliko aprašymas, jog nabatiejai gyveno karalystėje, bet buvo jų buvo labai stipri demokratiška dvasia. Niekas gerai nežino apie nabatiejų kilmę, tik priskiria juos arabams.

Ši gentis išsiskyrė iš kitų savo mokėjimu dykumoje išgauti vandenį, todėl laikui bėgant ir pasinaudodami strategine padėtimi, kuri lėmė galimybę kontroliuoti prekybą tarp rytų ir vakarų (Petrą nabatiejai įkūrė ant svarbaus prekybinio kelio jungusio Egiptą, Arabų pasaulį su Sirija, Finikija, per juos ėjo keliai į Kiniją, Indiją), jie sukaupė pakankamai potencijos civilizacijai sukurti, kurios vainikas ir tapo sostinė Petra - olose išskaptuotas miestas su šventyklomis, kapais, stebinančia vandens tiekimo sistema.

Petroje, manoma, galėjo gyventi net apie 20 000 žmonių. Juos aprūpino vandeniu iš kalnų olose specialiai tam išraižyti kanalai, vandens kaupimo rezervuarai. Lengvai raižomas smiltainis leido nabatiejams išraižyti šventyklas ir kapus, vandens tiekimo kanalus tiesiog pačiose uolose.

Uolų spalva kinta nuo šviesiai geltonos ar baltos iki sodriai raudonos, tamsiai rudos. Natūralius gamtos sukurtus bangavimus ir koloritą nabatiejai išmoningai naudojo architektūroje ir sukūrė vieną įspūdingiausių miestų pasaulyje.

Petra - kai kas, kas sunkiai suvokiama protu. Čia realiai prisilieti prie mistikos. Niekas, jokios fotografijos nei filmai, negali perteikti to keisto jausmo, kai, einant siauru kalnų kanjonu, kur vos gali prasilenkti pora asilų traukiamų vežimų, staiga tarsi "viesa tunelio gale" kanjono plyšyje atsiveria grandiozinės klasikinio stiliaus šventyklos vaizdas. Na, įsivaizduokite, jog, plaukdami baidare kokia vingiuota girių upe, staiga už posūkio išvydote galingą Petro Povilo bažnyčią, barokinį šedevrą... Petra taip ir pakerta kojas, kai staiga kanjono gale išnyra šventykla su klasikinėmis kolonomis kanjono gale. Trumpiau tariant, šventykla atrodo kaip vartai į rojų, o kelionė kanjonu asocijuojasi su gyvenimo keliu.

Na, o šio miesto įkūrėjai - nabatiejai buvo pasirinkę ganėtinai unikalų gyvenimo kelią, jų pasaulėžiūroje kirtosi įvairios pasaulėžiūrinės sistemos. Šio miesto kultūra, manoma, turėjo būti graikiškos, romėniškos ir egiptietiškos kultūrų mišinys. Dievai, kurių skulptūros išliko, iliustruoja tą keistą kultūrų lydinį.

Politeistiška nabatiejų kultūra su dievų panteonu buvo paneši į tipišką antikos sistemą, jungiančią dangų ir žemę: vyriausias vyriškas saulės dievas Dušara - Dzeuso atitikmuo, o moteriška dievybė Allat - panaši į Afroditę. Iš randamų daiktų darosi akivaizdu, kad gyvenime didelę vaidmenį vaidino astrologija; štai buvo rasta žibalinė lempa, dekoruota zodiako ženklais, statulos galva, simbolizuojanti žuvų ženklą.

Įdomu, kad čia gyvenantys beduinai tiki esą legendinio nabatiejų karaliaus palikuonys. Jie tiki, jog šventykloje yra urna, pilna deimantų ir aukso. Atteisianti diena, kai urna skils ir juos apipils brangenybėmis...

Teko bendrauti su beduinu, gimusiu viename iš Petros urvų. Šiuo metu jo šeima jau gyvena miestelyje, o kai kurie beduinai tebegyvena Petros teritorijoje, daugiausia truputį toliau nuo pagrindinės turistų lankymosi vietos, vadinamos Mažąja Petra.

Petra nabatiejų rankose liko tik iki 100 m.e.m., kai romėnai ją užgrobė. Išliko daug romėniškos kultūros palikimo - amfiteatras, gatvė su kolonomis. Po šio užgrobimo nabatiejų unikalumas išnyko. Aišku, dalis jų liko čia gyventi, tačiau buvo asimiliuoti romėniškosios, vėliau - bizantiškosios kultūros, o dar vėliau čia atėjo islamas.

AUTORIAUS nuotr.

Petra - - olose išskaptuotas miestas su šventyklomis, kapais, stebinančia vandens tiekimo sistema. Tai kai kas, kas sunkiai suvokiama protu...

Servisas

Uolų spalva kinta nuo šviesiai geltonos ar baltos iki sodriai raudonos, tamsiai rudos

Petra taip ir pakerta kojas, kai staiga kanjono gale išnyra šventykla su klasikinėmis kolonomis kanjono gale

Romėniškosios kultūros atspindžiai Petroje

Petra buvo įkurta maždaug 6 a. pr. Kr. nabatiejų, klajoklių genties, kuri apsistojo šioje žemėje ir padėjo pagrindus prekybos imperijai, nusidriekusiai iki pat Sirijos

Negyvoji jūra