Šri Lanka - brangakmenis Indijos vandenyne

Šis žemės lopinėlis visame pasaulyje garsėja ne tik Ceilono arbata ir safyrais, bet ir balto smėlio paplūdimiais bei uolose prisiglaudusiais budistų vienuolynais, kurie turistus traukia savo nepakartojamomis freskomis ir Budos skulptūromis. Atogrąžų miškuose veši juodmedžiai, tikai, šilkmedžiai ir nuostabiausios orchidėjos. Šri Lanka neįsivaizduojama be dramblių ir flamingų. Pakelėse - nesibaigiančios kokosų plantacijos. Šimto metrų aukščio medžiai vienas su kitu surišti virvėmis, kuriomis laipioja kokoso rinkėjai.

Spėjama, jog sostinė pavadinta Kolombu todėl, kad norėta pagerbti Kristupą Kolumbą, iki gyvenimo pabaigos tikėjusį, jog Šri Lankos krantas yra pietinė Indijos pakrantė. Viduramžiais miestas buvo vadinamas Kolantots vardu, kol 1520 m. portugalai pasistatė fortą ir pavadino jį Kolombu. Čia verta pamatyti gausybę budistų ir induistų šventyklų, parlamento rūmus, užsukti į Pettah turgų ir parduotuves, kur galima nebrangiai įsigyti suvenyrų bei drabužių.

Nors Indijos perlas Šri lanka atvykėlius pribloškia savo vietovių grožiu, ne mažiau stebina ir čia randamas skurdas bei netvarka. Kolombe turistus pasitinka duobėti vieškeliai, murzini dviaukščiai namai, apkabinėti reklamos skydais, aplink šmirinėjantys prekeiviai, bandantys įpiršti menkaverčių papuošalų ar prieskonių. Daugiau kaip 18 milijonų salos gyventojų kaip išmanydami kabinasi į gyvenimą, nes vidutinis atlyginimas šioje šalyje - apie 60 JAV dolerių. Na, o jeigu tavo kišenes per mėnesį papildo kokie 500 dolerių, esi turtuolis. Nemažai šrilankiečių gyvena iš to, ką užsiaugina savo sklype ar sužvejoja.

Šrilankiečiai kuklūs, mieli ir šilti žmonės, noriai pozuoja prieš fotoobjektyvą

Sigirijos tvirtovė

Ant gigantiško raudonos uolos monolito, vadinamos Liūto uola, įsikūrusią Sigirijos tvirtovę ir rūmus veržiasi pamatyti visi, atvykę į Šri Lanką. Tik priėjus prie įėjimo į citadelę, galima suprasti, kodėl uola vadinama Liūto uola. Aikštelės kraštuose, atverdamos kelią į laiptus, ilsisi didžiulės akmeninės letenos. Kadaise ant puikavosi liūto statula ir patekti į laiptus buvo galima tik pro pravertus žvėrių karaliaus nasrus. Jie kyla į 475 m aukštį virš jūros lygio.

Tvirtovę visame pasaulyje išgarsino čia rastos nepaprastos unikalios V a. sukurtos Debesų mergelių freskos, kurios kadaise buvo vandalų suniokotos, o dabar profesionaliai restauruotos. Liūto uola garsi ir veidrodine siena, padengta laku, kurio sudėtis iki šiol yra paslaptis.

Sigiriją iš pradžių buvo planuota statyti kaip rūmų ansamblį ant uolos viršūnės, tačiau valdovas Kasyapa ją pavertė tvirtove - išsigandęs, jog sostas atiteks jo netikram broliui, užgrobė valdžią, o tėvą gyvą užmūrijo oloje. Vėliau bijodamas brolio keršto ant uolos įkūrė neprieinamą rezidenciją.

Dviratis - viena pigiausių ir patogiausių eismo priemonių

Po Kasyapos mirties čia prieglobstį rado budistų vienuoliai, jiems tai ir dabar šventa vieta.

Kandis

Aplankę Liūto uolą, užsukame į Kandžio miestą. Jo pavadinimas singalų kalba reiškia "viršūnė" arba "kalnas". Apsižvalgius paaiškėja, kodėl būtent taip jis vadinasi: miestas išsidėstęs kalnų grandinės papėdėje beveik 500 m aukštyje bei apjuostas plačios Mahaveli Ganga upės. Tai neabejotinai vaizdingas ir pats vėsiausias Šri Lankos miestas. Tačiau singalai jį myli dėl to, kad čia kur kas labiau nei sostinėje Kolombe jaučiama tradicijų dvasia - tai amatų, nacionalinių menų centras. Galų gale tai kovos už nepriklausomybę centras.

Sumaišties laikais čia buvo politinė ir religinė šalies širdis. Tiesa, tada miestas vadinosi Senkadagala ir tik XVI amžiuje singalų valdytojai jį paskelbė sostine Kandžiu. Daugiau nei 200 metų vietiniai kovojo su portugalais, olandais bei anglais, kol 1815 m. Britų imperija juos pagaliau pavergė. Vėl laisva šalimi Šri Lanka tapo tik 1948 m.

Miestas garsėja senoviniais singalų valdovų rūmais, kuriuose dabar įsikūręs nacionalinis muziejus, kuriame galima susipažinti su senoviniais namų buities daiktais, drabužiais bei ginklais.

Kaip baigėsi įtemptos varžybos, nežinome, bet, nepaisant lėtos rungtynių eigos, žiūrovams emocijų nepritrūko

Budos danties šventykla

Kandžio centre tyvuliuoja didžiulis vaizdingas ežeras, sukurtas paskutinio singalų karaliaus Vikramo įsakymu. Ant jo kranto stovi garsioji Budos danties šventykla. Akivaizdžiai matyti, kad ji buvo perstatinėjama, restauruojama. Prie sienos į ežerą "prilipdytas" aštuoniakampis balkonas, iš kurio Vikramas skelbdavo savo svarbiausius įsakymus. Dabar šventykloje saugoma neįkainojama biblioteka, kurioje galima aptikti dar ant palmės lapų rašytų rankraščių.

Šventykla su besidriekančiomis Budos statulėlių galerijomis atvira nuo ryto iki vakaro, todėl čia nuolat plaukia minios tikinčiųjų, atsargiai nusiaudami batus prie įėjimo. Singalai rankose atneša kuklias aukas - maisto ir gėlių. Beje, valgis čia niekada neišmetamas, jį suvalgo dvasininkas su šventyklos tarnautojais.

Senovėje singalų valdovai tarpusavyje kariaudavo, kuris valdys šią šventovę. Buvo tikima, kad tas, kuris saugaus brangųjį Budos dantį, tas vadovaus ir visai salai. Singalai visada labai tausojo savo tradicijas, per amžius likusius gajus ritualus bei ceremonijas. Beveik viską Šri Lankoje vienaip ar kitaip lydi ritualai: nuo namų reikalų iki kelionių, derliaus nuėmimo, pirmosios dienos mokykloje, kas nutinka asmeniniame ir viešajame gyvenime.

Nieko nuostabaus, kad singalai tvirtai tiki, kad procesijos su Budos dantimi gali iškviesti lietų ir susilaukti pagalbos kitiems būtiniems reikalams. Kai kurie ritualai peraugo į festivalius (dažniausiai yra religinio pobūdžio), švenčiamus visos tautos.

Brangakmenių apdorojimas - meistriškumo reikalaujantis užsiėmimas

Ajurvedos centras

Paprastai atvykusiems į Šri Lanką turistams siūloma pajodinėti drambliais po Habaranos kaimelį ir džiungles. Kelionių žinovai pataria pamatyti ir Dambulą - įspūdingą 2000 metų senumo uoloje iškaltą budistų šventyklos kompleksą su daugiau kaip 100 Budos, jo mokinių ir induistų dievų statulų. Ten puikuojasi daug įdomių freskų, vaizduojančių Budos gyvenimą ir Šri Lankos istoriją. Čia yra ir didžiausias Azijos botanikos sodas, kuriame galima įsigyti tradicinių prieskonių, natūralių augalinių produktų, grožio terapijos ir kosmetikos priemonių.

Beje, sala garsėja ir Rytų medicinos - Ajurvedos centru, kur mokytis ir gydytis suvažiuojama iš įvairių pasaulio kampelių. Ajurveda - senovės indų mokslas, daugelis jį praktikuojančių gydytojų mokosi įstaigose. Pagrindinis šios holistinės medicinos tikslas - padėti žmogui rasti kūno, proto ir sielos harmoniją. Todėl dažnai ajurvedos centruose ne tik daromos įvairios procedūros, masažai, parenkamas maitinimas, bet ir medituojama, vyksta jogos užsiėmimai.

Be specialaus leidimo iš dramblių ir arbatos salos draudžiama išvežti kultūrinę ar istorinę vertę turinčių daiktų, antikvarinių kaukių, rankraščių, knygų, dramblio kaulo dirbinių, monetų ir pašto ženklų kolekcijų, neapdorotų brangakmenių, daugiau negu 2 kg arbatos.