Šalis, subalansuota žmogui

Šveicarus, kaip vieningą tautą, sukūrė neutralumas. Tai - pagrindinis šalies užsienio politikos principas, atsiradęs dar XVI amžiuje. Tuomet Šveicarija buvo draskoma vidinių prieštaravimų, kilusių tarp katalikiškųjų ir protestantiškųjų kantonų.

Pamoka Lietuvai: būtent neutraliteto politika lėmė tai, kad šalyje šie prieštaravimai sumažėjo ir sustiprėjo konfederaciniai ryšiai. Neutralumas, šveicarų nuomone, tapo ir pagrindiniu pusiausvyros Europoje faktoriumi, nes leido sumažinti karo grėsmę.

Neutralumas lėmė ir tai, kad šalis nepriklauso daugybei tarptautinių organizacijų - ji nėra nei Europos ekonominės bendrijos, nei Europos atominės energetikos bendrijos (nepaisant išvystytos atominės energetikos), nei Europos ekonominės erdvės (nepaisant to, kad jos ekonomika - viena stipriausių pasaulyje), nei galų gale Europos Sąjungos narė.

Tai aiškinama ir tiesioginės demokratijos principu - dauguma esminių klausimų čia sprendžiama ne išrinktųjų, o tautos balsais. Referendumai Šveicarijoje vyksta jau nuo 1881 metų, o vadovauti šaliai nesiveržiama per galvas - prezidentas renkamas vos vieneriems metams ir negali būti perrenkamas antrą kartą. Tai - trumpiausia prezidento kadencija pasaulyje.

Sotaus (BVP vienam šveicarui yra penkis kartus didesnis nei lietuviui) gyvenimo atspindys - "visuomeniniai" šachmatai

Lietuviai - vieningi

Beje, būtent referendumai šių metų rugsėjį lėmė tai, kad politinio prieglobsčio prašytojams šioje valstybėje jį gauti būtų itin sunku.

"Pas mus nelegalų iš Lietuvos nėra", - sako pusšimtį tautiečių vienijančios Šveicarijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Jūratė Caspersen, prieš keliolika metų Jablonskytės pavarde baigusi Pagėgių mokyklą. Ji, kaip ir dauguma lietuvių moterų, šioje šalyje atsidūrė iš meilės.

Panašu, vietos lietuviai "sušveicarėjo" - tarpusavyje nesirieja. Lietuvių vieningumas, ir dar svečioje šalyje, - išties retas bruožas.

"Galbūt todėl, kad pas mus visi lietuviai turi šeimas arba legalius darbus, bendruomenės ir nedrasko jokie nesutarimai", - "Vakarų ekspresui" aiškino prieš šešerius metus taip pat paskui mylimą šveicarą iš Utenos atvažiavusi Valdonė, dabar auginanti pusantrų metų sūnų Marių.

Beje, dar anksčiau Lietuvą ir Šveicariją siejo ne tik vestuviniai, bet ir kultūriniai ryšiai - čia studijavo Jonas Biliūnas, Šatrijos Ragana, Vincas Mykolaitis Putinas, gamtoje įkvėpimo ieškojo Maironis ir Salomėja Nėris. 1898 metais Fribūre buvo įkurta lietuvių draugija, tarpukariu Berne Lietuvos patriotai buvo įsteigę informacijos biurą.

Visa kita Šveicarijoje - tai, ką jūs matėte iš atvirukų ar filmų. Klišės apie Alpių papėdėje besiganančias karves, jų "pagamintus" sūrius parduotuvių lentynose, laikrodžių parduotuvėlių vitrinas su legendiniais "Šveicarijos armijos" peiliais ar kiekviename žingsnyje pasitinkančius bankus yra teisingos.

Ir svarbiausia - visa tai subalansuota žmogui.