Rolandas Liutika: aplink pasaulį - dviračiu

"Balticcycle" organizacija buvo įkurta lietuvio Sigito Kučo, fizikos mokslų daktaro. 1998-2000 metais dviračiu jis keliavo aplink pasaulį. Iš pradžių bendraminčių kompanija važinėjo po Lietuvą. Vėliau apetitas išaugo, prasidėjo bendradarbiavimas su lenkais.

"2007 metais buvo keliaujama maršrutu nuo Briuselio iki Stambulo. Aš keliavau tik 3 savaites per Rumuniją. 2008 m. kelionė buvo skirta olimpiadai: maršrutas driekėsi nuo vietos, kur prasidėjo olimpiados, - Olimpijos miesto Graikijoje, iki Pekino, kur vyko olimpiada. Tai truko pusę metų, numynėme 12 000 km. Aš dalyvavau tik mėnesį - važiavau per Uzbekiją, Kirgiziją iki Kinijos miesto Kašgaro. 2009 m. kelionė vadinosi "Aplink Krymą" (40 dienų). Važiavau įdomiausioje maršruto 20 dienų dalyje", - pasakojo ponas Rolandas.

Anot dviratininko, toks kelionės būdas yra itin specifinis ir anaiptol ne visiems priimtinas. "Pro mašinos ar autobuso langą nepažinsi taip kitos valstybės, jos gyventojų, kaip mindamas dviračio pedalus... Tačiau kelionės sąlygos ne visuomet palankios, ypač patogumus mėgstančiam žmogui. "

2010 metų kelionė, vykusi vasarą, vadinosi "Around Ararat" ("Aplink Araratą"). Internacionalinę keliautojų grupę daugiausia sudarė lietuviai ir lenkai. Vyriausias - 74 metų vokietis. Kompanijoje, kopusioje į Araratą, buvo ir 2 moterys. Apskritai iš kelionėje dalyvavusių 30 žmonių apie 10 buvo moterų, iš jų 3 - lietuvės.
Rolandas šiemet dalyvavo didesnėje pusėje kelionės: nuo Tbilisio iki Ararato kalno Turkijoje. Jis aplankė 4 valstybes: Gruziją, Armėniją, Iraną bei Turkiją.

Gruzija ypač draugiška lietuviams

Gruzijos žmonių draugiškumas ir geranoriškumas paliko neišdildomą įspūdį: "Po 2008 metų Gruzijos ir Rusijos karo mes, lietuviai, esame ten "ant bangos". Jei jau esi iš Lietuvos, tai nepaleis, pavaišins, pakalbins..."

Keliautojai keletui dienų buvo išsinuomoję mašiną, kad nuvyktų į Rytų Gruziją - Kachetiją. Toks trumpas nukrypimas nuo maršruto buvo numatytas šaliai pažinti. 
Kachetija - vyno kraštas jau 5000 metų, net krikščionybė čia atkeliavo per vynuogės šakelę. Anot Rolando, kiekviena šeima ten kasmet savo reikmėms pasigamina vidutiniškai po 1,5 tonos vyno. Ir kasdien ragauja. Kindzmarauli vyno gamykloje kas norėjo paskanavo vyno bei tradicinio gėrimo čačos, panašaus į konjaką. Savininko duktė maloniai priėmė svečius ir pabuvo gide.

Armėnija - naivių keliautojų siaubas

Armėnija - toliausiai į musulmonų žemes nutolusi krikščioniška šalis, turinti seniausią pasaulyje valstybinę bažnyčią ir pirmoji pripažinusi krikščionybę valstybine religija. Čia gausu išlikusių X-XIII amžiaus vienuolynų bei cerkvių.
Vietinių mentalitetą keliautojas prisimena su karčia šypsena: "Armėnus vadina kalnų žydais. Gerai dar, kad mes, lietuvaičiai, gudrūs. Naiviuosius vakariečius jie ima ir apgauna..." Rolandas pasakojo apie piktą šeimininkę, priimančią nuomininkus, bet neleidžiančią jiems "net kvėpuoti", apie tai, kad susitarimas čia nieko nereiškia - sąlygos visada gali pasikeisti: "Sutari su vairuotoju, kad nuveš iki kalno viršūnės už tam tikrą kainą, tai negana to, kad pakeliui keleivių paima, dar ir kainą pakelia! Nemokėsi - galėsi likusį kelią pėdinti pėsčiomis. Iškraustys be jokių skrupulų", - stebėjosi vyriškis.
Netgi patys armėnai pripažįsta, jog jų tautiečiai ne itin malonūs žmonės. Šios kelionės metu palankumo buvo galima susilaukti tik paaiškinus kelionės tikslą: pasiryžimą kopti į Araratą - šventąjį kalną.

Saugus prieglobstis Irano užantyje

Irano Respublika - pirma pagal gyventojų skaičių ir antra pagal plotą Artimųjų Rytų valstybė. Ponas Rolandas šią šalį apibūdino kaip uždarą, bet paneigė amerikietišką propagandą. Anot jo, tai be galo saugi šalis. Prie šito turbūt prisideda ir absoliučiai "sausas" įstatymas.

Žmonėms draugiškumo taip pat netrūksta. Kadangi turistų srautas menkas, keliautojai sulaukia ypatingo dėmesio:"Nuolat girdėjom frazes: "Hallo" bei "Where are you from?" Daugiau jie angliškai nelabai pašneka", - pasakojo dviratininkas.
Įsimintiniausia iš Irano tenykščio gyvenimo Rolandui pasirodė tai, jog vyras negauna paso, o sykiu - ir galimybės išvykti į užsienį tol, kol neatlieka dvejų metų karinės tarnybos Irano armijoje.

"Kitas dalykas - artimi santykiai su moterimis. Vyrai gali kalbinti moteris, tačiau jei nori sekso - vesk!" - juokėsi.

Dviratininkams šypseną kėlė ir seno modelio automobiliai: "Visi (daugiausia "Peugeot") - pagaminti Irano gamyklose, ir visi - seno dizaino. Mašina gali būti ką tik nuo konvejerio, tačiau tai bus, pavyzdžiui, "Peugeot 405".

Begėdiškai pigūs degalai turbūt ne vienam skaudino širdį pagalvojus apie kuro kainas gimtinėje. Benzinas - pirmieji 100 litrų žmogui (mėnesiui) kainuoja 0,25 JAV dol. už litrą.

Pasirodo, jog net ir čia sugebama dar sutaupyti: pilamos gamtinės dujos ir už dolerį važiuojama net 400 km!

Be abejonės, Iranas - labai konservatyvi šalis, tad apie kūno apnuoginimą galima net nesvajoti. Čia netoleruojamas ir turisčių nuogumas.

"Visos moterys ilgais drabužiais bei su skarelėmis. Visos. Ir mūsų merginos gavo apsimūturiuoti skarmalais per 35 laipsnių karštį pavėsyje", - bendražygių gailėjosi Rolandas.

Kelionės epicentras - Turkija

Tiksliau - Rytų Turkija, Kurdistanas. Ši teritorija šiuo metu padalinta tarp keturių šalių: Turkijos, Irako, Irano ir Sirijos. Kurdų pagrindinis užsiėmimas - turistų, norinčių kopti į Araratą, aptarnavimas. Dirba daugiausia šeimomis, o darbo tikrai gausu. Turistai čia, be abejo, iškart krenta į akis. Nekukli moters apranga visuomet išduoda, kad ji ne tenykštė.

"Dogubajazitas - 110 tūkstančių gyventojų miestas Ararato papėdėje. Čia buvo mūsų bazė savaitei, įskaitant 3 dienų kopimą į Araratą. Miestas šurmulingas, kai aplink vien kalnai ir kalnų papėdžių dykvietės", - sakė Rolandas.

Rytų Turkijoje keliautojai priartėjo prie savo tikslo - Ararato. Čia leidžiama kopti tik per vieną kalno pusę dėl senų tarpvalstybinių konfliktų. Be abejo, tik su gidu - kalnų takeliai pavojingi. Oficialus leidimas kainuoja 50 JAV dolerių. Organizatoriams - dar 350 dol. Už šią kainą jie nuveža ir parveža savo transportu iki arba iš Ararato papėdės, maitina, jų arkliai neša mantą iki 4,2 km aukščio. Būna, jog dar ir pašoka kurdiškai.

"Šturmo bazė buvo 4,2 km aukštyje. Pažadino 1 valandą nakties, susiruošėme ir pajudėjome. Trečiąją kopimo dieną viršūnę pasiekėm 7 valandą ryto. Aukštis - 5137 m. Aplink sniegynai, žiaurus vėjas ir 10 laipsnių šalčio. Dieną prieš tai pusė turistų nepasiekė viršūnės likus 100 m dėl uragano. Mums pasisekė", - džiaugėsi R. Liutika.
Tą pačią dieną per dešimt valandų keliautojai pasiekė maždaug 2,2 km aukštį, kur jų jau laukė mikroautobusas.

Čia aktyvaus poilsio mėgėjas savo kelionę ir baigė. Kiti mynė toliau - per Turkiją link Gruzijos. Tada Gruzijos teritorija - iki Tbilisio. Po kopimo į Ararato kalną keliautojų liko tik trečdalis. Ne visi gali leisti sau ilgas keliones: "Mes iš Dogubajazito iki Stambulo 1500 km vykome autobusu parą ir tai kainavo mums po 60 lirų (apie 100 litų). Iš Stambulo skrenda lėktuvas iki Rygos. Skraidinomės nuosavus dviračius (100 Lt į vieną pusę)."

Paklaustas, ar išlaiko dviračiai tokias keliones, Rolandas atsako: "Lūžta ir gabenant, ir keliaujant, todėl mus lydi mikroautobusas, vežantis atsarginius dviračius."

Prisijunkite!

Kasmet spalio pabaigoje "Balticcycle" nariai susitinka, aptaria praėjusią kelionę, dalijasi įspūdžiais, žiūri nuotraukas ir planuoja, kur keliaus kitąmet.

Šiuo metu numatyta vykti per Naująją Zelandiją (nuo šiaurinio rago iki pietinio), tačiau Rolandas nėra apsisprendęs, ar keliaus. Jis veikiau mąsto apie 2012 metų maršrutą nuo Pekino iki Londono per Tolimuosius Rytus: Čiukčiją, Aliaską, Kanadą...
Prie šių keliautojų gali prisijungti visi norintieji. Reikia tik susimokėti tam tikrą nario mokestį.

"Su didele žmonių grupe keliauti visuomet smagiau, - sako pokalbininkas. - Susirandi daug pažįstamų iš svečių šalių ir iš gimtinės. Taip daug įdomiau..."