Rojus, kur kvatojasi kukubaros...

"Pirmą kartą su "Žvelsos" ansambliu vykome koncertuoti, o dabar turėjome daugiau laiko pasižvalgyti po šias įstabias vandenyno pakrantes. Važiuojant į Australijos šiaurę, darėsi vis šilčiau. Beje, mes lankėmės kovo mėnesį, o tenai tuo metu buvo ruduo - 25 laipsniai šilumos.

Sidnėjus - išties vienas gražiausių pasaulio didmiesčių, ir jo apžiūrinėti nereikia vaikštant tarp "bildingų" užvertus galvą, nes iš visų pusių jo panoramą matai iš vandens, atplaukdamas vis į kitą įlanką - ir keltu, padarytu kaip burlaivis, kad nekeltų bangų, ir vandens taksi. Nemažai laivų varomi saulės baterijomis. Namai pastatyti ant akmensmilčių, nukirtai kampą - statyk namą nors ant uolos krašto. Tad ant visų pakrančių gyvena žmonės. Pakraščiuose likusius autentiškus anglų kolonijinio stiliaus namus iš visų pusių spaudžia dangoraižiai.

Sutvarkyti parkai, visuose knibžda egzotiški laukinio pasaulio gyvūnai. Kinai turi savo kvartalus su ypatingais sodais, kaip ir italų, malaiziečių bei daugybė kitų etninių bendruomenių. Kai lankėmės, didžiąją Sidnėjaus katedrą blizgino, nes tas smiltakmenis apsineša - ruošėsi popiežiaus apsilankymui.

Vienaukščių namelių miesto pakrašty, kur visi veržiasi gyventi, sklypai - gal 6 arai, jie vienas prie kito. O miesto centras - turistų meka, aibė atrakcionų, ypač vaikams, ir džiaduridū pučiančių aborigenų. Šių būvis išties apgailėtinas, nors, kita vertus, yra tarp jų ir garsių mokslininkų, olimpinių čempionų. (Neseniai aborigenų už fizinį naikinimą ir kitas skriaudas atsiprašė Australijos premjeras.) Įmeti jiems pinigėlį, ir gauni pačiupinėt muzikos instrumentą, tada jie linkę ir pasišnekučiuoti.

Lankėmės ir į UNESCO paveldą įtrauktame unikalios architektūros Sidnėjaus operos teatre, tačiau jo interjeras - vien iš betono, neišvaizdus, tik akustika - ideali. Kaip ir Sidnėjaus simfoninis orkestras, kurio klausėmės. Mieste gausybė fontanų ir neįtikėtinų skulptūrų.

Mes su žmona daug lankėmės lietuviškose šeimose, ir jie sakė, kad mūsų emigrantai į Australiją pradėjo keltis nuo 1880 m. - per Angliją, kai Kukas atrado šią šalį ir gabeno jon apgyvendinti katorgininkus. Didžiausias tautiečių srautas ten atsirado po II pasaulinio karo, ir šią šalį jie vadina laimingiausiu žemės rojumi. Pasaulio turčiai, kurie gyvenime jau turi viską, įpratę atskristi į Australijos dykumą, ten pasistatę "kemperį" medituoja, nes toks įspūdis, kad čia žvaigždynai ir mėnulis - arčiau žemės, arčiau tavęs", - sakė pokalbininkas.

Į Mėlynuosius kalnus

"O paskui leidomės keliauti į Mėlynuosius kalnus, kurie siekia apie tūkstantį kilometrų aukščio. Jie taip vadinami dėl čia slėniuose augančių 600 rūšių eukaliptų, kuriems garuojant tvyro tarsi mėlynas dažas. Apsilankėme koalų, nukentėjusių keliuose ar dėl gaisrų, klinikoje. Koalos miega 20 valandų, kad ketvertą būtų judrios. Keliaujant miegot neleido tokie paukščiai kukubaros, kurios kikena taip, jog atrodo, kad iš tavęs juokiasi. Pravažiavome Niūkastlio uostą, į kurį įplaukti eilės laivai laukia ir po keletą mėnesių. Šalyje, kur pasitaiko metai ar dveji be lietaus, itin taupomas vanduo, nes vandenyno - sūrus, tad kalnuose įrengti vandens rezervuarai. Matėme galybę įvairiausių uolų ir augalų, sužavėjo medis, vadinamas smaugliu: jis pasigauna kitą medį ir juo minta.

Miesteliuose palei vandenyną įrengta daugybė golfo aikštelių, ir senjorai jį žaidžia važinėdami elektriniais vežimėliais. Tik kengūros braunasi į golfo aikšteles, jas niokoja, todėl kai prisiveisia per daug, - leidžiama šaudyti.

Apsistodavome nameliuose su trimis miegamaisiais, už parą mokėjome 150 dolerių. Kirtome austres, upėtakius, omarus, vaisius... Pakelės kavinėse, kurios neturi licencijos prekiauti svaigalais, leidžiama atsinešti savo butelį.

Mano žmoną Danutę stebino ne tik gamta, bet ir australų vyrų elgesys, dėmesingumas. Po kiekvieno pobūvio jie puola nurinkti stalų, šiaip yra galantiški. Aš manau, kad ir mane tas pavyzdys užkrėtė ir pakeitė. Mane dar nustebino ir australų vaikai, kurie plaukti ir nardyti išmoksta veik anksčiau negu vaikščioti.

Žinoma, sužavėjo turtinga ir turininga senatvė. Sulaukus 50 metų jau būna visi kreditai išmokėti, vaikai mokslams irgi gauna paskolas, jiems padėti nereikia, atlyginimai ten keturis kartus aukštesni nei pas mus, tad žmogus gali atsiduoti poilsiui ir kelionių nuotykiams."