Piteris: žodžiai bejėgiai (2)

2009-10-19 12:00

Rusijos Sankt Peterburgas dažnai lyginamas su itališkąja Venecija. Šio sugretinimo matas - abiejų miestų centrus išraižę kanalai, nors, kitaip nei Venecijos, Piteryje jie nėra pagrindiniai susisiekimo keliai.

Ir, kitaip nei Venecija, Piteris kasmet negrimzta vis giliau po vandeniu. Be to, bent kol kas rusų langas į Europą nedejuoja - kitaip nei italų - dėl nuolat didėjančio turistų skaičiaus.

Venecijoje kone kiekvienais metais svarstomi planai taikyti kvotas turistams, kurie čia palieka kalnus šiukšlių, o Sankt Peterburgo valdžia tą kompensuoja kainų diferencijavimu: vienos galioja muziejus lankantiems saviems, t. y. Rusijos ir NVS šalių gyventojams, kitos - atvykėliams iš Europos ir kitų pakraščių.

Suprantama, jei jums per 30 ir per rusų kalbos pamokas kurioje nors iš Klaipėdos vidurinių neidavote pirkti ledų į artimiausią parduotuvę, prie bilietų kasos langelio sugebėsite įtikinti Verą Andrejevną arba Marją Sergejevną, kad esate Novosibirsko gyventojas su, sakykime, dviejų savaičių važiavimo traukiniu Vladivostokas-Maskva pakeistu akcentu. Tokiu atveju už bilietą į bet kurią lankytiną Piterio vietą sumokėsite bene dukart mažiau nei tą darytumėte išdidžiai, nors gerokai prastesne anglų tartimi prašydamas "Tiu tikets, plyz..."

Pastaba: ši gudrybė neveikia Ermitaže. Ten iš jūsų būtinai paprašys paso. Kita vertus, ar sumokėti už galimybę pažiūrėti į Leonardo da Vinčio, Vincento van Gogo ar Pikaso originalus 30 litų yra daug?

Baruose rusų kalbos mokėjimo kriterijus irgi negalioja. Kainos ten visiems vienodos. Tiksliau - vienodai aukštos. Net jei proletariškoje Petrogradskajos pusėje rasite kavinę, atklydusią iš 1990-ųjų su visomis baltomis staltiesėmis ant staliukų ir jas dengiančiais stiklais, už paprasčiausią karštą patiekalą - beje, irgi grįžusį 20 metų atgal - sumokėsite ne mažiau kaip 15 litų. Ar dar reikia priminti, kad Sankt Peterburgas su Maskva - brangiausi Rusijos miestai...

Kaip ir Venecija, Piteris medžioja turistus. Vieni iš pagrindinių medžiotojų - Petras I ir Jekaterina (tiesa, neaišku kuri - I ar II). Šiais istoriniais personažais persirengę jaunuoliai ir jaunuolės, vyrai ir moterys, ginkluoti šypsenomis, ūsais (galima ir be jų) bei perukais, jus pasitinka prie žymiausių miesto vietų ir siūlo kartu nusifotografuoti. Jei nėra paklausos, imperatoriškoji pora nusileis net iki 5 litų. Pigi istorija.

Vis dėlto tikroji Piterio praeitis - pastatuose. Štai šiame, esančiame Moikos krantinėje, gyveno ir po dvikovos (į kurią išėjo iš netoliese esančios "Literaturnoje" kavinės Nevskio prospekte) sužeistas mirė Aleksandras Puškinas; iš šių Jusupovo rūmų ton pačion Moikon įmestas prieš tai nuodytas, peršautas ir smaugtas Grigorijus Rasputinas; šiuose namuose, kurie Malaja Morskaja gatvėje, gyveno ir kūrė Fiodoras Dostojevskis, Nikolajus Gogolis, o anuose - Aleksandras Blokas, Ana Achmatova, Dmitrijus Šostakovičius, Michailas Lomonosovas, Dmitrijus Mendelejevas... Šitame rastas negyvas Piotras Čaikovskis, o štai ten - "Angleterre" viešbutis, pagarsėjęs kaip vieta, kur nusižudė Sergejus Jeseninas... ir t. t., ir t. t., ir t. t.

O gyva istorija vyksta jūsų akyse - vestuvės kiekvieną dieną. Nesvarbu, pirmadienis tai ar ketvirtadienis, ar šeštadienis. Kartais atrodo, kad pasidabinusių nuotakų ir jaunikių Piteryje ne mažiau nei fotoaparatais ar kelionių vadovais apsiginklavusių turistų. Ir tie, ir kiti renkasi tas pačias vietas, ir tie, ir kiti laukia eilėse, kol galės įsiamžinti save ir pastatus. Skiriasi tik transporto priemonės, kuriomis atvykstama - vestuvėms skirtų limuzinų gausa Sankt Peterburgas, panašu, greitai pasivys Ameriką.

Tačiau visa tai - vien žodžiai. Piterį galima pajausti tik būnant jo paties viduje...

AUKSINĖ svetainė Ermitaže: imperatoriaus Aleksandro II žmonos Marijos svetainės lubos, sienos ir durys yra paauksuotos. Oficialiai čia draudžiama fotografuoti, nors niekas šio draudimo nepaiso.