Okinava, savitoji kovos menų gimtinė

Nahoje gausu meno galerijų, arbatos namelių, raudonais žibintais šviečiančių barų, habu gyvačių restoranų ir karaokės klubų.

Keraminiais liūtais papuošti tradiciniai Okinavos namai raudonų čerpių stogais paįvairina eklektišką karo paminklų, šventų giraičių, gėlių žiedais padengtų koralų sienų, amerikiečių karo bazių, prabangių viešbučių ir disko klubų mišinį.

Pagrindinis vandenų skalaujamos salos gyventojų maistas - žalia žuvis. Baruose ir klubuose geriamas japoniškas alus - silpnesnis nei mūsų - bei už japonišką sakę stipresnė avamorė, apie 30 laipsnių degtinė, gaminama iš paprastų ir juodųjų salyklinių ryžių. Sodraus išskirtinio skonio gėrimui suteikia nuodinga gyvatė habu, įmesta į degtinę jai bręstant.

Beje, vakariečiams egzotiškojoje saloje Aivarui teko gaivintis ir latviškomis greipfrutų sultimis "Cido". Tai buvo vienintelis ten rastas produktas, ant kurio puikuojasi užrašas ir lietuvių kalba.

"Tik niekaip nesupratome, kodėl tropikuose augančių vaisių sultys gaminamos Latvijoje ir iš ten siunčiamos atgal į tropikus", - juokėsi Aivaras.

Pagrindinė Nahos gatvė - suvenyrų parduotuvių ir barų vieta. Tai naujojo miesto simbolis. Joje visuomet gausu turistų ir jaunimo

Kaip didelis kaimas

Nors priklausanti Japonijai, 135 km ilgio Okinavos sala labai skiriasi nuo jos gyventojų būdu, kalba, kultūra ir ypač turtingu kraštovaizdžiu.

"Čia žmonės šiltesni, paprastesni, visa sala - kaip didelis kaimas,"- lygina Aivaras.

Nepaisant svetimų kultūrų įtakos, japoniškos Okinavos salos tradicijos nepamirštos. Atvirkščiai - jos čia labai saugomos.

Tuo tikslu įkurtas savotiškas muziejus - kaimas, kuriame gali pamatyti 100 metų senumo pastatus, atgabentus iš įvairių salos vietų. Čia šokami nacionaliniai šokiai, vyksta nuodingų gyvačių habu pasirodymai, gali stebėti, kaip liaudies meistrai gamina keramikos ir kitus dirbinius.

Saugomas kovos menų tradicijas rodo švenčių metu prie istorinės Šuri pilies šokami nacionaliniai šokiai, kuriuose gausu kovos menų elementų. Jie buvo įpinti į šokius tuo laikotarpiu, kai kovos menai buvo uždrausti.

Savotiška atrakcija lietuviams buvo praeiti pro daugybę Šuri pilies vartų. Šuri pilis iki 1879 metų, kai salos tapo Japonijos dalimi, buvo Okinavos sostinė, valdovų buveinė.

Lietuvaičiai turėjo progos dalyvauti ir garsiajame storiausios virvės traukime, kuriame dalyvauja daugiausia žmonių - šis rekordas užfiksuotas Gineso rekordų knygoje. Įspūdingo dydžio ir storio virvė šiemet buvo traukiama jau 36 kartą.

Pagrindinė transporto priemonė Nahoje - vienbėgiu geležinkeliu, nutiestu virš viso miesto, riedantis traukinukas

Paplūdimiai, kuriuose dingsta vanduo

Spalio mėnuo Okinavoje laikomas gana vėsiu mėnesiu. Bet tik ne užsigrūdinusiems lietuviams.

"Neatsispyrėme pagundai išsimaudyti 25 laipsnių Ramiojo vandenyno vandenyje. Esant tokiai temperatūrai vietiniai nelipa į vandenį - jiems per šalta", - pasakojo Aivaras.

Šalčiausia Okinavoje - kai oro temperatūra siekia 10 laipsnių šilumos. Šilčiausia - liepą, kai temperatūra dažnai pakyla virš 33 laipsnių karščio.

Gerą įspūdį Aivarui paliko saugūs Okinavos paplūdimiai ir budrūs gelbėtojai. Paplūdimiuose maudymosi zona yra atskirta nuo vandenyno specialiais plūdurais ir tinklo sienele, kurios negalima perplaukti. Net jei kas ir bando, budrios vietinių gelbėtojų akys tai pastebi ir "drąsuolį" kaipmat grąžina atgal. Maksimalus gylis maudymosi zonoje siekia apie 1,6 m, bangų beveik nėra - jas sulaiko dirbtinė užtvara.

Šuri pilis garsėja daugybe vartų, kuriuos visus pereiti - savotiška atrakcija turistams

Tačiau paplūdimyje lietuvaičio laukė ir netikėtumai.

"Išsimaudę Ginovano pliaže, sukritome pasideginti. Kai po gero pusvalandžio pakilau vėl bėgti į vandenį, apstulbau ir sustojau kaip įbestas. Pliaže beveik nebebuvo vandens! Pasirodo, pasikeitus vėjui ir srovėms, vanduo nuslūgo ir maudymosi zonoje jo didžiausias lygis siekė gal kokį 70 cm. O už maudymosi zonos atsirado sala, vienas iš pakrantės koralų rifų. Kartu su kitais smalsiais žiopliais basas nubridau pasižiūrėti. Vos nesusipjausčiau pėdų į aštrius koralus - buvau vienintelis žmogus, neavėjęs paplūdimio šlepetėmis. Staiga po kojomis vandenyje pamačiau besirangančią nedidelę juodą gyvatę! Kraujas sustingo gyslose ir negalėjau pajudėt, tačiau "gyvatė" pasirodė esanti daugiau panaši į nerangų didelį ir storą kirminą, todėl nusiraminau ir nusprendžiau apžiūrėti jį iš arčiau. Pasilenkęs pamačiau, kad visame rife knibždėte knibžda šitų gyvių. Atidžiai žiūrėdamas sau po kojomis, kartu su kitais sprukau į krantą, taip ir nesužinojęs, kas buvo tie keisti padarai", - prisimena pašnekovas.

Didžiausio pasaulyje - per 8 m aukščio - Čuraumi akvariume lietuvaičiai iš arti stebėjo plaukiojančius didžiulius bangininius ryklius bei rajas, taip pat egzotiškas tropines žuvis, kurios sukuria koralų rifų, esančių apie 20 m gylyje, aplinką. Be to, lankytojams demonstruojami jaudinantys delfinų ir lamantinų pasirodymai. Visa tai - nemokamai.

Gavo ketvirtą daną

Visgi didžiausią įspūdį Aivarui paliko karatė treniruotės. Tam ir skrido į Okinavą - kad kovos menų gimtinėje ir jos mėgėjų Mekoje pasitobulintų ir įgytų aukštesnį laipsnį - ketvirtąjį daną. Kaip pats sako - kad gautų tikrų, neiškraipytų kovos meno žinių iš senųjų karatė meistrų.

"Jų techninis lygis labai aukštas, šie mokytojai neįprastai nuoširdūs ir draugiški, pasiruošę atiduoti visas turimas žinias jų trokštantiems. Net mokoma čia ne grupėmis, kaip kitur, o individualiai", - džiaugiasi pasinaudota galimybe Aivaras.

Treniruodavosi po penkias šešias valandas per dieną dvi savaites. Po egzamino Džiundokan karatė mokyklos vadovas Jošihiro Mijazato Aivarui suteikė ketvirtąjį daną.