Nyderlandų įstatymai: mokėk mokesčius ir būk pakantus

Neatsitiktinai Nyderlandų miestai pasaulyje garsėja kaip ypač draugiški dviratininkams. Tokioje nedidelėje šalyje daroma viskas, kad automobilių būtų kuo mažiau - akcizas benzinui siekia net 71 proc. jo kainos, apmokestinami keliai, o mokestis piko metu būna gerokai didesnis ir pan.

Amsterdamiečiai pasakoja, kad automobiliams, vežantiems ne mažiau nei tris žmones, piko metu buvo leista važiuoti ne bendroje spūstyje, o pirmojoje eilėje kartu su visuomeniniu transportu. Kitą dieną po tokio nutarimo pasirodymo laikraščiuose sumirgėjo skelbimai, siūlantys pirkti manekenus...

"Dviratis gali viską, laivas gali viską, o automobilis negali nieko", - tvirtina olandai. Dviračiams miestuose numatytos atskiros eismo juostos, atskiri šviesoforai, stovai ir aikštelės. Dauguma šių transporto priemonių - senučiukės. Naujų čia kratomasi, mat dviračiai labai vagiami. Negražų, bet puikiai riedantį galima įsigyti vos už 35 eurus, o spyna kainuos antra tiek. Tokiais pat negražiais, bet gerai riedančiais dviračiais oriai važinėja ne tik eiliniai miestiečiai, bet ir ministrai. Olandų negąsdina nei lietus, nei sniegas.

Vien Amsterdame, oficialiai turinčiame 750 tūkst. gyventojų, yra apie pusę milijono dviračių.

Turėti laivelį olandams labai patogu - vandens kelių čia daug, jie susieti, todėl nukakti galima kur tik širdis geidžia.

Labai patogu turėti ir laivelį, nes visi vandens keliai sujungti - patogu ne tik keliauti po miestą, bet ir plaukti į tolimesnes keliones, pavyzdžiui, Reino upe - į Vokietiją ir kitas gretimas šalis.

Valgo, kad nemirtų

Nepriblokštų Nyderlandai ir gurmanų. Anot olandų, jie - ne italai ir ne prancūzai, daug dėmesio skiriantys maistui. Tikras olandas valgo tik tam, kad nenumirtų, taigi patiekalai paprasti: mėsa arba žuvis, bulvės, kopūstai. Mėgstami ir mažučiai apskriti olandiški blyneliai. Olandai su pasididžiavimu pasakoja, kad jų savo vizito metu ragavęs ir gyręs buvęs JAV prezidentas Bilas Klintonas.

Nemažai dviračių olandai palieka "nakvoti" lauke, kai kurie iš jų turi štai tokius garažiukus.

Pragmatišką olandų požiūrį į viską suformavo nemažą įtaką jiems padaręs kalvinizmas. Olandai nevengia pasijuokti pašiepdami perdėtą savo pačių taupumą. Sakoma, kad tikras olandas negali užmigti žinodamas, kad šaldytuve yra lemputė - o gal ji šviečia ir švaisto elektros energiją. Taigi atidaręs šaldytuvą jis ją įsuka, o uždarydamas išsuka.

Ačiū Bonapartui

Oficialiai Nyderlandų sostinė - Amsterdamas, tačiau olandai ja laiko Hagą, kurioje gyvena ir dirba karalienė, įsikūrusi šalies valdžia.

"Amsterdamiečiai sako: "Ačiū Lui Bonapartui, kad mūsų sostinė - Amsterdamas." Hagos gyventojai atrėžia: "Lui Bonapartas kaltas, kad mūsų sostinė - Amsterdamas", - pusiau juokais, pusiau rimtai sako patys olandai.

Amsterdamas paskelbtas sostine paliepus Lui Bonapartui, buvusiam Olandijos karaliumi 1806-1810 metais. Jis gyvenęs Amsterdame ir šis miestas jam labai patikęs. Iki tol šalies sostinė buvo Haga.

XVII-XVIII amžiaus kaimelyje Zaanse Schans sustingo senoji Olandija - čia amatininkai spaudžia sūrį, drožia klumpes, sukasi vėjo malūnai.

Visų trijų didžiųjų Nyderlandų miestų - Amsterdamo, Hagos ir Roterdamo - labai skiriasi ir dvasia, ir architektūra. "Hagoje planuojama, Roterdame uždirbami pinigai, o Amsterdame jie švaistomi", - juokauja olandai.

Nyderlanduose legalizuotas lengvųjų narkotikų vartojimas bei prostitucija, tad liberalios atmosferos ištroškę turistai iš viso pasaulio būriais traukia į Amsterdamą, kur ši dvasia ryškiausiai jaučiama.

Anot olandų, net ir į draudimų pažeidimus čia žiūrima pro pirštus, jeigu tik sąžiningai moki mokesčius. Čia yra tik du įstatymai: pakantumo ir mokesčių mokėjimo.

Be abejo, ir žymiojo Raudonųjų žibintų kvartalo prostitutės moka mokesčius, o vėliau gauna pensiją.

Nyderlandai - maža šalis, todėl miestuose propaguojamas judėjimas dviračiais, o automobilių skaičius reguliuojamas dideliais kuro akcizais ir įvairiais kitais mokesčiais.

Amsterdame įsikūrusios apie 200 parduotuvėlių ("coffee shop"), kuriose galima įsigyti suktinukių su "žolyte" ar "pagardintų" pyragėlių. Kai kurių parduotuvėlių pavadinimai, pavyzdžiui, "Amnesia", išduoda puikų olandų humoro jausmą.

Netgi trys kryžiai Amsterdamo miesto herbe, anot vietinių, simbolizuoja seksą, narkotikus ir dviračius. Prakalbus rimčiau paaiškėja, kad šie šv. Andriaus kryžiai, vaizduojantys jo nukryžiavimą, buvę naudojami apsisaugoti nuo trijų didžiausių blogybių: potvynio, gaisro ir maro.

Senienos - retenybė

Kalbėdami apie Amsterdamą olandai neslepia pasididžiavimo miesto istorija. Dauguma pastatų senamiestyje iškilo XVII amžiuje, t. y. olandų Aukso amžiuje. Tuomet šis miestas buvo laikomas svarbiausiu pasaulio uostu, laivai su kroviniais atplaukdavo iš Kinijos, Pietų Afrikos, Indonezijos. Jūrininko profesija Nyderlanduose gerbiama nuo seno - nepaisant to, kad iš ilgų, kelis mėnesius trunkančių pavojingų kelionių sugrįždavo ne visi, žmonės veržte veržėsi pamatyti pasaulio.

Dauguma pastatų Amsterdamo senamiestyje siauri, nes kuo platesnis namas, tuo didesni buvo mokesčiai. Laiptinės tokiuose siauruose pastatuose taip pat labai siauros, todėl užkelti baldus ar kitus didesnius daiktus tekdavo pro langus. Tam pastatų viršuje įtaisyti kabliai.

Turtuolių namai išsiskiria ne tik tuo, jog buvo statomi platesni, bet ir statybos medžiagomis. Beveik visas senamiestis pastatytas iš molinių plytų, mat molio čia netrūksta, o natūralaus akmens gausa olandai pasigirti negali. Taigi akmeninį namą sau leisti galėjo tik turtuoliai.

O tie, kurie namo neturi išvis, kuo puikiausiai gali gyventi baržose Amsterdamo kanaluose, kurių yra per 80. Vien legalių vietų baržoms čia - apie 2800. Tokiuose nameliuose ant vandens yra visi reikiami patogumai.

Beje, senesni pastatai, pavyzdžiui, iš XIV amžiaus, šioje šalyje - retenybė, nes gyventojai čia atkeliavo tik maždaug prieš tūkstantį metų, tada buvo supiltos pirmosios dambos. Apie 30 proc. Nyderlandų ploto yra atkovota iš jūros, o apie 50 proc. yra žemiau jūros lygio.

Didžiausias kaimas

Antrasis pagal dydį Nyderlandų miestas - Roterdamas, kur dar maždaug prieš dešimtmetį buvo didžiausias pasaulio uostas, o dabar - didžiausias Europoje. Apie 650 tūkst., o su apylinkėmis - ir visą milijoną gyventojų turintis miestas vilioja moderniosios architektūros mėgėjus.

Per II pasaulinį karą subombarduotas Roterdamas olandams yra simbolis to, kad gyvenimas tęsiasi ir po karo. Senų pastatų čia išliko nedaug, bet iškilo nauji, įdomios šiuolaikinės architektūros. Į Roterdamą atvykstantiems turistams rekomenduojama pamatyti žymiuosius architekto Piet Blom suprojektuotus gyvenamuosius namus - kubelius ir "pieštuką".

Apie pusę Roterdamo gyventojų sudaro imigrantai, dauguma - iš buvusių kolonijų, t. y. Surinamo, Indonezijos. Sakoma, kad dėl šios priežasties mieste išsilavinimo lygis žemesnis nei kitur. Didesnis čia ir nedarbo lygis - šiuo metu siekia apie 9 proc., o paprastai būna 4-4,5 proc.

Apskritai Nyderlanduose nedarbas yra menka problema - paprastai jis nesiekia nė trijų procentų, o krizė šį skaičių padidino tik vos vos.

Šalies administracinis centras Haga turi apie pusę milijono gyventojų. Haga vadinama didžiausiu Europos kaimu, mat ji niekada nebuvo gavusi miesto statuso. Turistus Haga traukia ne tik karalių rezidencija, bet ir Ševeningenu - prie Šiaurės jūros įsikūrusiu kurortiniu priemiesčiu. Šilčiausias vanduo Šiaurės jūroje, anot olandų, būna ankstyvą rudenį - apie 21 laipsnį šilumos. Tačiau olandai maudosi jūroje ir prieš Naujuosius metus. Tokia yra iš senų laikų atkeliavusi tradicija, kad sutiktum ateinančius metus švarus.