Miestas, kuriame gyvena laisvė

Siauros Amsterdamo gatvelės lėmė, kad dviratis yra tapęs pagrindine susiekimo priemone. Ryte į darbus olandai važiuoja visuomeniniu transportu ir skuba link vienos iš daugelio dviračių stovėjimo aikštelių.

Didžiausia jų yra įsikūrusi šalia miesto geležinkelio stoties - kiek tūkstančių dviračių transporto priemonių stovi šiame kelių aukštų pastate, lieka tik spėlioti.

Dviračiais "ginkluoti" olandai yra labai drąsus - juos saugo ir kelių eismo taisyklės, bylojančios, kad dėl eismo nelaimės visada bus kaltas automobilio vairuotojas.

Iš pradžių stebina, kad kapitalizmo lopšiu laikomos šalies gyventojai važinėja tokiais senais ir aptriušusiais dviračiais. Pasirodo, priežastis labai paprasta - per metus kiekvienas olandas vidutiniškai praranda po tris keturis dviračius. Sostinėje egzistuoja net pavogtų dviračių turgūs, kuriuose, žinoma, vaikšto tik pardavėjai, o prekės laikomos už kampo.

Tiesa, yra dar ir kitas būdas, kaip atsikratyti "pasiskolinto" svetimo dviračio - švysteli jį į vieną iš daugiau nei šimto kanalų. Kiekvieną rudenį kanalų valymo tarnybos juos iš ten ištraukia.

Dauguma namų Amsterdame - ne aukštesni kaip keturių aukštų, mat beveik visa sostinė pastatyta ant nestabilaus grunto. Namai vandeningoje vietovėje buvo statomi ant medinių polių.

Kadangi beveik visų namų rūsiai yra drėgni, tad visi daiktai yra laikomi palėpėse. Siauromis laiptinėmis į palėpes ir į kambarius didelių gabaritų daiktų neužgabeni, tad išsigelbėjimo ratas šioje situacijoje yra kablys, styrantis beveik ties stogu. Pavyzdžiui, parsivežus naują lovą, šis kablys nuleidžiamas žemyn, užkabinamas už virvių, kuriomis perrištas baldas.

Tada jis pakeliamas iki reikiamo aukščio, ir pro langą jau atsiduria ten, kur ir turi būti.

Amsterdamo sekso muziejuje galima išvysti akimirkų iš Merlyn Monro gyvenimo

Olandai savo langų nepuošti užuolaidomis nusprendė dar XVI amžiuje, kai nusikratė Ispanijos, o kartu ir inkvizicijos jungo. Daugeliui šalies gyventojų tapus reformatais, langai be užuolaidų ėmė simbolizuoti naują gyvenimą, kuriame, kitaip nei katalikybės ir inkvizicijos klestėjimo laikotarpiu, nebereikia nieko slėpti. Langai be užuolaidų tapo tradicija ir daug kur jų neišvysi ir šiandien.

Gyvenimas ant vandens

Plaukiojant laivu Amsterdamo kanalais galima stebėti ir dar vieną šio miesto atributą - gyvenamąsias baržas. Jų visame mieste yra apie tris tūkstančius.

Baržose yra ir šviesa, vanduo ir visi kiti būtini komunaliniai patogumai. Tokie būstai Nyderlandų sostinėje atsirado pokaryje. Tada manyta, kad baržos bus laikinas sprendimas, tačiau gyventi ant vandens kai kuriems olandams pasirodė visai patrauklu.

Miesto kanaluose stovi apie trys tūkstančiai gyvenamųjų baržų, kuriose yra ir šviesa, vanduo ir visi kiti būtini komunaliniai patogumai

Bene esminis tokio gyvenimo pranašumas - gyvenamosios baržos kaina. Priklausomai nuo jos ištaikingumo ji siekia nuo 5 iki 250 tūkst. eurų. O štai 3 kambarių butas Amsterdame kainuoja 200-500 tūkst. eurų.

Beje, Amsterdamas gali pasigirti ne tik kanalų, bet ir tiltų gausa. Jų šiame mieste yra priskaičiuojama apie 1300. Šalia senųjų miesto šliužų stovi tiltas, po kuriuo praplaukiant būtinai reikia pabučiuoti savo antrąją pusę - tuomet tapsite neišskiriama pora.

Kaip Turkijoje

Viešint Amsterdame paaiškėjo, kad mechanizmas, kaip išvilioti turistų pinigėlius, gali puikiai veikti ne tik turistų gausa galinčioje pasigirti Turkijoje.

Rusakalbei gidei nusivedus lietuvaičių grupę į "deimantų muziejų", netrukus paaiškėjo, kad esminis šio vizito tikslas - esą unikali galimybė pigiau įsigyti juvelyrinių dirbinių su deimantais.

Bene vienintelis eksponatas čia - didžiausias pasaulyje neapdirbtas 181,5 karato Lukulano deimantas, rastas tuometiniame Zaire.

Neatskiriama Nyderlandų peizažo dalis - malūnai

Trumpai supažindinus su deimantų rūšimis ir jų apdirbimo procesu, turistai palydimi į kamerų stebimą kambarėlį su automatiškai užsirakinančiomis durimis. Tada turistai pradedami vilioti neva unikalia galimybe beveik per pus pigiau įsigyti juvelyrinių dirbinių su deimantais.

Atmosferą šildo kompanijos vadovu Centrinei ir Rytų Europai prisistatančio, humoro jausmo nestokojančio vyriškio kartkartėmis į kalbą įterpiami lietuviški žodžiai. Turistų viliojimo šou kulminacija - pora moteriškių neatsilaiko.

Anot minėtojo kompanijos atstovo, šiame "muziejuje" apsilanko daug lietuvaičių grupių, mat juos čia atveža visi pagrindiniai turistinių kelionių organizatoriai.

Norint išeiti iš "deimantų muziejaus", tenka vinguriuoti pro ypač brangių dirbinių vitrinas, suvenyrų parduotuvėlę, kavinę. Tik tada pasiekiamos durys su užrašu "exit".

Hašišas, marihuana...

Be abejo, laisvoji Nyderlandų sostinė iškart asocijuojasi su vadinamaisiais "coffe shop'ais", kuriuose jau nuo 1996 metų galima legaliai pasimėgauti lengvaisiais narkotikais. Amsterdame tokių įstaigų skaičius siekia beveik 300.

Iš įvairių "žolytės" rūšių išrinkęs tą, kuria susiviliojai, ją gali surūkyti ir vietoje, ir išsinešti su savimi. Tačiau bandantiems tai padaryti pirmą kartą, patartina rūkyti vietoje, mat jei rūkymas kaip nors atsilieptų jūsų sveikatai - įstaigos darbuotojai yra apmokyti, kaip tokiu atveju elgtis. Teigiama, kad neigiamos organizmo reakcijos atveju žmogui pagelbėja smarkiai pasaldintas vanduo.

Vienas gramas "žolytės" kainuoja nuo 3,5 iki 10 eurų. "Coffe shop'ų" lankytojams siūloma keletas šviesaus ir juodo hašišo ("blond hash", "black hash"), marihuanos rūšių. Taip pat galima įsigyti cigaretę, susukta iš žolytės ir tabako, arba užsisakyti specialų pyragaitį su žolyte (3,8 euro) ir "kosminės žolytės" arbatėlės (3,5 euro).

Beje, žolytės ir stipresnių narkotikų galima įsigyti ir gatvėje, ypač vakare. Dažniausiai savo pasiūlymus turistams pateikinėja gatvėse šmirinėjantys juodaodžiai.

"Suck and fuck"

Be abejo, būti Amsterdame ir nenueiti paganyti akių į žymųjį Raudonųjų žibintų kvartalą vargu ar būtų atleistina. Dar nesutemus šio kvartalo namų languose jau staiposi ir gražuolės ilgakojės blondinės, ir egzotiškos azijietės bei juodaodės, ir, matyt, į specifinį vyrų skonį taikančios storulės, galinčios pasigirti solidžiu amžiumi.

Gyvenimas šiame kvartale ypač aktyviai pradeda virti jau aptemus. Raudonoje spalvoje paskendusiose kvartalo gatvelėse gausu žmonių, netrūksta ir azijietiškų bruožų turistų, apsiginklavusių fotoaparatais ir filmavimo kameromis.

Kalėdų nuotaikas Amsterdame galima pajusti ir spalio pradžioje

Tačiau ant visų langų ir stiklinių durų, už kurių stovi seniausios pasaulyje profesijos atstovės, priklijuoti ženklai, draudžiantys filmuoti ir fotografuoti. Visgi pabandžius tai padaryti, niekas į parankę nesikabina, tačiau pati mergina akimirksniu pasislepia po užuolaidomis. Kol jos neužtrauktos, matosi ne tik mergina, bet ir, mažas kambarėlis, kuriame aptarnaujamas klientas. Paprastai jame stovi lova ir kriauklė.

Paslaugos, kuri vadinama "suck and fuck" kaina nustebina - tiek simpatiška blondinė, tiek brunetė, tiek ir azijietė šią "procedūrą" pasiryžusi atlikti viso labo už 15 eurų (beveik 52 litai).

Laisvą požiūrį į žmogaus seksualinius poreikius demonstruoja ir tai, kad šiame kvartale bene kiekviename name yra įsikūrusi arba sekso prekių parduotuvė, arba porno filmų kino teatras, arba įstaiga, kurioje žiūrovai gali gyvai stebėti porno šou. Kuklesnių poreikių turistai gali apsilankyti ir mieste įsikūrusiame sekso muziejuje.

Kaip daromas sūris

Žinia, Olandija garsėja ne tik dviračių gausa, "coffe shop'ais" ir raudonaisiais žibintais, bet ir savo sūriais. Kaip gimsta olandiškas sūris, turistai gali sužinoti apsilankę visiškai šalia Amsterdamo įsikūrusioje ūkininko sodyboje.

Gaminant sūrį karvės pienas pašildomas iki 29 laipsnių, į jį supilamos bakterijos, kurių unikalus receptas yra kiekvienos sūrius gaminančios šeimos paslaptis.

Po pusvalandžio pienas su bakterijomis maišomas specialiu maišytuvu, temperatūra padidinama iki 36 laipsnių. Dar po valandos šis skystis perkošiamas ir tik apie 10 proc. jo sudaro masė, kuri jau dedama į formas, o vėliau ir į presą. Po to sūris mirkomas vandenyje, kurio penktadalį tūrio sudaro druska. Mirkymo trukmė priklauso nuo masės - kilogramas sūrio tokiame vandenyje laikomas apie 12 valandų.

Po visų šių procedūrų sūrio masė apvelkama specialiu apvalkalu ir paliekama brandinti mažiausiai dviem mėnesiams.

Tiek laiko brandintas sūris laikomas jaunu ir ypač tinkamu gaminti sumuštinius. Pusę metų išlaikytas puskietis sūris rekomenduojamas prie vyno ar alaus, o ilgiau nei metus brandintas ypač kietas sūris paprastai naudojamas patiekalams pagardinti, pavyzdžiui, makaronams.

Beje, olandiško sūrio nereikia laikyti šaldytuve. Jį rekomenduojama laikyti apdengtą medžiagine servetėle kambario temperatūroje.

Kilogramas olandiško sūrio ūkininko sodyboje kainuoja 9,5 euro.