Paklausinėję vietinių išsiaiškinome, kuris paplūdimys čia geriausias. Agia Triadoje automobilį pastatome vos už keliasdešimties metrų nuo Egėjo jūros pakrantės. Šiek tiek keista degintis netoliese sustatytų mašinų. Bet labai patogu, jei staiga prireikia pasiimti kokį daiktą. Poilsiautojų nedaug, smėlis nešvarus, primėtyta nuorūkų ir kitų šiukšlių, persirengimo kabinos apsilupinėjusios, o nuo vandens sklinda nemalonus dumblų kvapas... Turistiniai bukletai nemelavo. Visoje pakrantėje pristatyta daug vilų, kuriose įsikūrusios kavinės bei viešbučiai.
Tokiomis suklypusiomis "dėžutėmis" į kai kuriuos vienuolynus ir iš jų keliasi vienuoliai ir aptarnaujantis personalas. Matėme, kaip viena panašia lynais traukiama būdele persikėlęs barzdotas vienuolis įsėdo į prabangų automobilį ir kažkur nuvažiavo, prieš tai perspėjęs, kad keltuvu turistams naudotis negalima
Iki pat vakaro ilsėjęsi paplūdimyje, nakvynę tikėjomės susirasti netoliese pastebėtame kempinge. Deja, jis buvo uždarytas. Teritoriją saugantis graikas papasakojo, kur galime rasti kitą. Tada ir prasidėjo... Ieškodami kempingo nežinia kiek laiko klaidžiojome po pakrantę. Klausinėjome žmonių, bet visi tegalėjo pasakyti, kad kempingas yra "kur nors čia". Matėme net nuorodą pakelėje, bet vis tiek likome nieko nepešę. Vėl teko ieškotis nakvynės paplūdimyje. Radome vieną nuošalią vietelę, bet ten nebuvo labai jauku. Naktį pabudau nuo į šalis blykčiojančios prožektorių šviesos: keli žvejai mėgino į vandenį nuleisti savo valtis. Atrodė, kad jie brazdėjo visą amžinybę, todėl ankstų rytą pažadinta draugų jaučiausi visai nepailsėjusi.
Meteora - graikų pasididžiavimas
Šiandien, antrąją viešnagės Graikijoje dieną, mūsų laukia pažintis su Meteoros ("meteora" graikiškai reiškia "iškilęs". - Aut. past.) vienuolynais. Sakoma, kad tai gražiausia vieta visoje Graikijoje.
Visa tai, ką matėme anksčiau, nublanksta prieš šio unikalaus kampelio grožį. Milžiniškos "kabančios" uolos su jų viršūnėse įsikūrusiais vienuolynais atima žadą.
Šiek tiek istorijos: pirmasis atsiskyrėlis vienoje Meteoros uolų apsigyveno 985 metais. 14 amžiuje čia atkeliavęs vienuolis Atanazijus aukščiausioje viršūnėje (625 m aukštyje) įkūrė Megalo Meteoro vienuolyną, kuris yra didžiausias iš visų vienuolynų. Sakoma, kad iš viso uolose buvo pastatyta daugiau nei dvidešimt vienuolynų, tačiau 19 amžiuje dauguma jų sugriuvo. Beje, uolose laipteliai iki likusiųjų vienuolynų buvo iškalti tik 20 amžiaus pradžioje. Kaip pirmieji vienuoliai patekdavo į stačių uolų viršūnes ir kaip jiems pavykdavo į tokį aukštį užkelti statybines medžiagas - vis dar paslaptis.
Prisipažinsiu, mes įsivaizdavome, kad iki vienuolynų mums reikės kopti uolomis: jau buvome nusiteikę gerai paprakaituoti. Gerai, kad to neprireikė, nes su mašina siaurais kalnų vingiais galima privažiuoti beveik prie pat vienuolynų (tiesa, ne visų). Siaurais keliukais su vaizdu į bedugnę važiavome drebėdami. O kai tekdavo prasilenkti su pilnu turistų autobusu, sulaikydavome kvėpavimą. Mačiau, kaip vieno autobuso graikiškais numeriais vairuotojas, posūkyje prasilenkęs su lengvąja mašina, net nubraukė prakaitą nuo kaktos ir kažką sumurmėjo.
Šiek tiek palypėję akmenuotais laiptais, kartu su minia turistų patenkame į vienuolyno vidų. Vienuolynas nepriekaištingai restauruotas. Bažnyčioje apžiūrime nuostabias freskas, muziejuje - vertingas religines relikvijas, iš seniausių laikų išlikusias knygas. Vienuolyne veikia ir parduotuvėlė, kurioje galima įsigyti, pavyzdžiui, įspūdingų ikonų kopijų. Iš vienuolyno dairydamiesi aplink staiga pastebėjome keletą alpinistų: jie iš lėto ropštėsi uola, kurios viršuje stūkso kitas vienuolynas.
Meteoros vienuoliai mielai įsileidžia turistus, nes turizmas yra pagrindinis jų pajamų šaltinis. Tačiau matant pirmyn atgal zujančius turistus sunku patikėti, kad šių laikų vienuoliai Meteoroje vis dar randa dvasios ramybę ir susikaupimą. Netgi mes, grūsdamiesi eilėse prie įėjimo į Agios Stefano (Šv. Stepono) vienuolyną, spėjome pavargti. Stebėjau, kaip jaučiasi vienuolės tokiame šurmulyje: jų akys atrodė liūdnos.
Apžiūrėję vienuolynus, užsukome į netoliese esantį jaukų restoraną. Nutarėme paragauti nacionalinio patiekalo, kurį mums rekomendavo vienas degalinėje dirbantis graikas: tai kovdosuli - kiaulienos šašlykas, patiekiamas su ryžiais ir skrudintomis bulvytėmis. O graikiškose salotose neradome graikinių riešutų, kuriais jas taip mėgsta pagardinti lietuviai. Pasirodo, tikros graikiškos salotos gaminamos be riešutų.
Bus daugiau
Rašyti komentarą