Maskva ašaromis netiki. Ji tiki užsienio valiuta

Maskva išties tapo kontrastų miestu. Jei pasuksite iš Lubiankos aikštės į Teatro gatvę, 1930-ųjų stiliaus name, šalia kurio iškart po revoliucijos dvejus metus gyveno Vladimiras Leninas (dabar čia - likimo ironija - milijonierių klubas ir antikvariatas), pamatysite "Bentley" saloną.

Jame - vienas brangiausių pasaulyje automobilių "Bentley Continental GT". Kituose keliuose aukštuose - ne mažiau išskirtiniai ir prabangūs "Maserati" bei "Ferrari" modeliai. Leninas apie tokius tikrai nesvajojo, tačiau šiuolaikiniams rusams tai - geresnio gyvenimo simbolis.

Arbatas - menininkų ir verslininkų gatvė, Laisvės alėjos Kaune analogas. Čia galite išgerti puodelį kavos už 30 litų

Tiesa, nemažai maskviečių svajoja apie paprasčiausią duonos kąsnį. Už keliasdešimties metrų nuo "Bentley" salono - Revoliucijos aikštė, šalia kurios esančius metro stoties rūmus "prižiūri" benamiai.

Kontrastas nr. 1. Polina Andrejevna

Kad Maskva - kontrastų miestas, įrodo ir du jos gatvėse dirbantys žmonės.

Polina Andrejevna sėdi kilnojamame tualete - šalia restorano "Bojarin", taip pat netoli Raudonosios aikštės. Šis tualetas - senutės darbo kabinetas. Čia moteris renka po 10 rublių (apie 1 Lt) iš kiekvieno, norinčio patekti į šalia stovintį antrąjį tualetą. Jis plastmasinis, mėlynas - lygiai toks, kokie stovi Klaipėdoje, Teatro aikštės pašonėje, per masinius renginius. Skirtumas tas, kad Maskvoje už apsilankymą jame reikia mokėti.

Polina Andrejevna mato, kad prieš ją - ne vietiniai vaikinai, todėl draugiškai perspėja: "Neikite į "Bojariną", čia už pietus paliksite 2 tūkstančius rublių (apie 200 litų). O "Buterbrodnajos" koldūnai - patys geriausi Maskvoje".

Kontrastas nr. 2. Vladimiras Vladimirovičius

O štai Vladimiras Vladimirovičius Kozlovas, gal ir ne kasdien, bet galėtų pietauti "Bojarine". Beje, jis ir atrodo kaip bojarinas (dvarininkas). Tai suprantama - įvaizdį, ypač jei dirbi Senajame Arbate, prestižinėje Maskvos sostinės gatvėje, reikėtų palaikyti.

Galbūt impozantiškos išvaizdos, o galbūt ir talento dėka, matrioškų gamintojas V. Kozlovas nuolat patenka žiniasklaidos akiratin. Jis noriai demonstruoja savo nuotraukas užsienio žurnaluose ir garsiausių Rusijos žmonių albumą, kuriame, be paties meistro ir jo anūkės, yra ir kitas garsus Vladimiras Vladimirovičius - Putinas.

Centrinė Rusijos sostinės dalis dabar primena vakarietišką megapolį

V. Kozlovas sako, jog savo anūke rūpinasi neatsitiktinai - ji, kaip ir dar 20 vyriškio giminaičių, padeda gaminti matrioškas. Senajame Arbate pas vienintelį Vladimirą Vladimirovičių tikros matrioškos; kitaip nei nuo konkurentų prekystaliuose sudėlioti maiklai džeksonai, šakilai onilai, leninai ir simpsonai, V. Kozlovo matrioškos - slavių veidais ir nacionaliniais apdarais.

Kainos? Jos būdingos Arbatui - nuo 150 rublių už delne telpantį 5 matrioškyčių rinkinį iki 1 500 rublių už ikonas vaizduojančias matrionas. Net savo įvaizdį V. Kozlovas sugeba parduoti - pamatęs iš krepšio traukiamą fotoaparatą, vyriškis iššoka iš už prekystalio ir rodo į užrašą "Nori fotografuoti - iš pradžių pirk".

Žmonės juodais drabužiais

Tačiau ten, kur pinigai neįpareigoja bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, maskviečiai, kaip ir dera megapolio gyventojams, neskuba atverti širdies. Kur gi ne - vien legaliai Maskvoje gyvenančių žmonių yra apie 10,4 milijono, dar keli milijonai - nelegalai. Ir, aišku, tūkstančiai turistų. Su kiekvienu nepakalbėsi, todėl ir stengtis neverta.

Geriausiai tipiškas milijoninio miesto atstovų elgesys pastebimas metro vagone. Čia vengiama net akių kontakto, o apie šypsenas galima tik pasvajoti. Važiuojant metro, maskviečiams būdinga trijų rūšių veikla - miegojimas (automatiškai atsibundama būtent toje stotyje, kurioje reikia - tiesa, su išimtimis, bet tada nesunku peršokti į atgal važiuojantį traukinį), žiūrėjimas į niekur ir žiūrėjimas į knygą ar laikraštį (metro skaito trečdalis keleivių). Visų tipų veikla įmanoma per ausines klausantis muzikos - tą čia ypač mėgsta jaunimas.

Transporto kamščiai - tipiškas Rusijos sostinės gatvių atributas. Neretai automobilių eilės siekia po 10 kilometrų, tačiau Maskvos masteliais toks atstumas vadinasi "čia, už kampo". Tiesa, važiuoti jį reikia 1,5-2 valandas

Beje, ypač metro, kur kasdien apie 9 milijonus žmonių iš vieno traukinio pereina į kitą stotį ar leidžiasi/kyla eskalatoriumi, krenta į akis tai, kad visi apsirengę juodais drabužiais - vaikai, moterys, vyrai.

Kaip saugo Leniną

Būtent ryškių spalvų apdarai ir, žinoma, fotoaparatai rankose išduoda pagrindinius Raudonosios aikštės lankytojus - užsieniečius. Vietiniai čia yra tik milicininkai ar apsižvalgyti išeinantys GUM'o - nuo sovietmečio prabangiomis prekėmis garsėjančios "valstybinės universalinės" parduotuvės, apsaugininkai.

Tiesa, dar vienas vietinis guli namelyje, ant kurio parašyta "Lenin". Sprendžiant iš visko, Rusijos valdžia laukia, kol išmirs brandžiame socializme užaugusių piktų žmonių karta - tada gal ir ryšis revoliucijos vadą pagaliau palaidoti arba sudeginti ir užmūryti Kremliaus sienoje.

O kol kas Iljičius saugomas ne prasčiau už Kremliuje dirbančius gyvuosius. Tą dieną, kai teko svečiuotis Maskvoje, pavyko stebėti specialią milicijos ir Rusijos federalinės saugumo tarnybos operaciją.

Praeivių akyse ant žemės netoli mauzoliejaus buvo paguldytas vyriškis, prasiveržęs pro užtvarą, kuria dienomis aptveriama Raudonoji aikštė. Paaiškėjo, jog tai - pratybos. Kaip ir dera, budintys milicininkai apie pratybas informuoti nebuvo, todėl nepažįstamą įsibrovėlį gerokai aplamdė, o už tai vėliau susilaukė FST agento pastabos: "Savus reikia pažinoti iš veido".

Kova su terorizmu - prioritetinė saugumo tarnybų sritis. Metro stotyse nuolat skamba raginimai atkreipti dėmesį į įtartinus paliktus daiktus. Tiesa, nors visame mieste daug uniformuotųjų, nė vienas iš jų manęs neprašė parodyti asmens dokumentų - matyt, veide neįžvelgė kaukazietiškos kilmės (būtent į tai pirmiausia kreipia dėmesį milicininkai) pėdsakų.

Įsimylėję automobilius

Raudonoji aikštė - viena iš nedaugelio Maskvos vietų, kurias aplenkia automobiliai. Oficialiai jų Rusijos sostinėje - maždaug 3 milijonai, dar apie 200 tūkstančių kasdien atvažiuoja iš apskrities.

Transporto priemonės tapo tokia problema, kad neseniai Maskvos vyriausybė išleido įsakymą, draudžiantį palikti automobilius visur, išskyrus garažus ir stovėjimo aikšteles. O nuo kitų metų žadama uždrausti statyti mašinas ir kiemuose.

Kur jos visos dings - sunku pasakyti, tačiau, panašu, toks didmiesčio valdžios žingsnis reiškia viena: "Atsisakykite automobilių visai". Beje, keista, kad maskviečiai to dar nepadarė ir visur stengiasi važiuoti su automobiliais. Keista todėl, kad kelionė į tą pačią vietą metro užtrunka tris keturis, o gal ir penkis kartus trumpiau už važiavimą automobiliu.

Buvo išties įdomu stebėti maždaug 10 kilometrų transporto eilę, darbo dienos rytą nutįsusią centro link. Vakarais - atvirkščiai - tokie patys kamščiai važiuojant į pakraščius.

Galbūt sėsti į nuosavą automobilį rusams tebėra didžiausia laimė? O gal paprasčiausiai tą daryti leidžia kišenė - litras 95 markės benzino čia kainuoja apie 15 rublių, t.y. tiek pat, kiek Lietuvoje - litras dujų. Tiesa, patys automobiliai (naudoti vakarietiški) Maskvoje, kaip ir visoje Rusijoje, maždaug dvigubai brangesni nei pas mus.

Taksi - pigus, bet...

Važiavimas septyniomis mašinų pilnomis eismo juostomis (į vieną pusę) maskviečiams yra įprastas dalykas. Skiriamąja, dažnai - ir priešingos krypties eismo juosta dažniausiai skuba nusikalstamo pasaulio arba specialiųjų tarnybų atstovai. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad visi kiti mirtingieji stengiasi laikytis eismo taisyklių - rodo posūkio signalus, kartais net užleidžia kelią.

Vietos taksi vairuotojo Bairano teigimu, įprastas kyšis milicininkams - 200 rublių, jį patartina mokėti net ir tuo atveju, kai esi įsitikinęs, jog nenusižengei. Tiesa, iš azerbaidžaniečio Bairano kartais pareikalauja daugiau - esą mokėk, nes neteksi vairuotojo pažymėjimo. Ir Bairanas moka - pažymėjimas būtinas, nes reikia išmaitinti šeimą (beje, į darbą Maskvoje vyriškis kasdien važiuoja po 110 kilometrų).

O taksi paslaugos Maskvoje pigios. Žinoma, nepalyginsi su metro (įėjimas į metropoliteno stotį kainuoja apie 1,2 Lt), tačiau tikrai pigiau nei plėšikais taksistais garsėjančioje Kaliningrado srityje. Pavyzdžiui, maždaug 70 km kelionė nuo piečiau miesto esančio Domodedovo oro uosto iki šiaurinės Maskvos ribos kainuoja vos 950 rublių.

Tiesa, taksi reikia išsikviesti mažiausiai prieš 40 minučių, geriausiai - prieš valandą ar pusantros iki kelionės. Per tą laiką dispečerė būtinai perskambins ir pasakys, bus automobilis ar ne.

Kosminės butų kainos

Maskvoje turėti butą - ne prabanga. Prabanga - jį įsigyti. Už vidutinės būklės 3 kambarių butą netoli centrinės miesto dalies gali tekti sumokėti nuo 150 iki 550 tūkstančių dolerių ar daugiau. Pigiausi, suprantama, vieno kambario butai - apie 60 tūkstančių dolerių, pavyzdžiui, miesto pakraštyje. Tokio paties, tik centre, kaina - nuo 150 tūkstančių.

Buto išlaikymas kainuoja ne tiek ir daug. Trijų asmenų šeimai, gyvenančiai trijų kambarių bute, per mėnesį už komunalines paslaugas reikia sumokėti 1 200-1 500 rublių. Tai maskviškiams įkandama, nors dideliais atlyginimais čia lepinasi tik aukščiausias pareigas einantys žmonės. Pavyzdžiui, vadybininkams mokamas nuo 400 iki 1 000 dolerių atlyginimas, vidutinio rango vadovams - nuo 1 500 dolerių. Direktoriai gauna nuo 2 000 dolerių į rankas.

Beje, skelbimuose visos parduodamų automobilių ar butų kainos bei atlyginimai nurodomi eurais arba doleriais. Kodėl? Todėl, kad jais, o ne ašaromis, tiki XXI amžiaus pradžios Maskva.