Maldyvai: atostogos rojuje

Pavargę nuo drungnos lietuviškos žiemos, nusprendėme trumpam pabėgti į šiltą, egzotišką kraštą. Gerai pasvarstę, pasirinkome Maldyvų Respubliką. Kelionė buvo gana varginanti (vien skrydis iš Maskvos į Maldyvus truko 10 valandų), tačiau lūkesčiai išsipildė su kaupu.

Maldyvai yra 700 km į pietvakarius nuo Šri Lankos, Indijos vandenyne. Iš 1200 salų apgyventos tik 202. Pagal archeologinius duomenis, salos gyvenamos jau daugiau kaip penkis tūkstančius metų. XII amžiuje maldyviečiai priėmė islamą. Ši religija yra valstybinė.

Į Maldyvus skridome visą naktį, o rytą pro lėktuvo langą išvydome neįtikimo grožio vaizdus.

Kai išlipome iš lėktuvo, mus pasitiko neįprastas karštis, suskubome nusimesti žieminius drabužius ir avalynę, kurių reikėjo Lietuvoje bei Maskvoje. Gana greitai perėję muitinės patikrinimą (į šalį griežtai draudžiama įvežti alkoholį), sėdome į mūsų laukusį greitaeigį katerį ir 45 minutes lėkėme (tikrąja ta žodžio prasme) į savo salą. Ji visai nedidelė, apytiksliai 100 kv. m.

Auksinė žuvelė... vakarienei

Mus pasitiko nuostabus salos personalas, kiekvienas buvome pavaišinti taure natūralių sulčių, gavome iškvėpintus baltutėlaičius rankšluostukus mus išmušusiam pirmajam prakaitui nusišluostyti. Vietiniai darbuotojai paslaugiai išvežiojo mūsų bagažą, kurio 11-ai atostogų dienų pasiėmėm tikrai per daug... Kol ėjome į savo viešbutukus - jaukius dviaukščius namelius, aikčiojome iš nuostabos, netikėdami, kad mes ne rojuje, o tik toli toli nuo Lietuvos, ant ekvatoriaus ribos...

Saloje išsaugoti neiškirsti džiunglių plotai, stulbino neįprastas santūriai lietuvio akiai vandenyno žydrumas ir dangaus mėlynė. Nieko nelaukdami puolėme į skaidrų ir labai šiltą (skirtumas tarp oro ir vandens temperatūros - vos 2-3 laipsniai) vandenyną. Iš Lietuvos atsivežę mėgėjiškus nardymo atributus, galėjome grožėtis nuostabiu povandeniniu pasauliu: žuvimis, koralais, kriauklėmis, vandens augalija.

Kitą dieną nuvykome apžiūrėti sostinės Malė, kuri yra didžiausia iš Maldyvų salų. Joje gyvena 65 000 žmonių - tai ketvirtis visų Maldyvų gyventojų. Salos ilgis - tik 2,5 km. Tai pagrindinis šalies ekonominis ir administracinis centras bei prekybos uostas. Nustebino priešingybės: dygstantys daugiaaukščiai šiuolaikiški namai, šalia kurių stovi seni aptriušę pastatai, moterys su čadrom ir jaunos gražios europietiškai apsirengusios maldyvietės, neslepiančios savo plaukų ir veido.

Maldyvų sultono rūmus fotografuoti griežtai draudžiama - kas keli metrai išdėstytuose bokšteliuose stovi ir atidžiai praeivius stebi apsaugos darbuotojai. Pagrindinė susisiekimo priemonė - motoroleriai. Jų čia apstu.

Aplankėme turgų, kuriame draugiški prekeiviai vaišino džiovintais ir šviežiais vaisiais, riešutais. Išvydome begalę tunų ir kitų žuvų, tiesiog sumestų ant grindinio, įvairiausių vaisių, savos gamybos aliejų, keistų daržovių...

Gidas aprodė mums vietines kapines: apvalūs antkapiai - moterų, smailėjantys - vyrų. Kuo turtingesnis maldyvietis palaidotas, tuo antkapis aukštesnis.

Grįžę į savo atolą (taip vadinamos Maldyvų salos), linksmai vakarojome. Čia vykdavo diskotekos, šokių pamokos, spektakliai, rengiami italų animatorių... Vyrai vyko į vakarinę žvejybą, parsivežė laimikį: dvi barakudas ir mums nežinomą žuvį - iš jos salos darbuotojai kitądien paruošė vakarienę.

Pramogos turistams - brangokos: natūralių sulčių taurė - apie 6-7 dolerius, vakarinė žvejyba (trijų valandų) - po 20 dol. vienam asmeniui, egzotiškas alkoholinis kokteilis - 8 doleriai, valanda atpalaiduojamojo masažo, atliekamo masažo centre, - 50-70 dolerių.

Labai susidraugavome su paslaugiais ir nuoširdžiais salos darbuotojais, tarp kurių, beje, - tik dvi merginos, indė ir kinė, abi masažistės. Daugelis atvykę iš Šri Lankos, tačiau yra ir tikrųjų maldyviečių, gimusių Maldyvuose. Jų atlyginimas - apie 500 dolerių per mėnesį, bet dirba be poilsio dienų. Net nežinia, kada jie miega: ankstų rytą vaikinai mums patiekdavo pusryčius, vėlai vakare, tiksliau - naktį, jie vis dar dirbdavo bare.

Beje, Maldyvuose neprireikė nei kremų, nei aliejų, pasiimtų iš Lietuvos. Oda nuolat buvo sveikai drėgna, savijauta - puiki.

Maitino žuvimi, ryžiais, makaronais, vaisiais, daržovėmis ir nepaprastai gardžiais desertais...