Lietuvos pasveikinimas prie Juodosios jūros. Gruzijos reportažai (2)
Turgaus skoniai ir kvapai
Rytas Kutaisyje po pirmosios nakvynės Gruzijoje. "Miegate iki begalybės!" - maždaug 9 valandą per petį balkone pasigirsta Mamukos balsas. Teisinuosi, kad vakar davė leidimą miegoti, kiek telpa. "Bet ne visą dieną, kelionė laukia!" - tėviškai burnoja gruzinas ir ragina į virtuvę pusryčių.
Prie pusryčių stalo prisijungia Mamukos sūnus Giorgi, GUA apartamentų direktorius - žmogus, kurį matėme nuotraukoje rezervuodami kambarius.
DIZAINERIS Giorgi Batumyje pasitiko su užrašu "Welcome Litva".
Prieš kelionę Mamuka ištraukia gėrimą, kuriuo didžiuojasi - savos gamybos čiačią su medumi ir šokoladu. Jo žodžiais, toks gėrimas labai patinka moterims. Įtikina, kad paragauti būtina. Ne bet kaip. Vienu ypu. Kita ranka dėlioja lauknešėlį išvykai. Į plastiko dubenį keliauja lėkštės, šakutės.
Mamuka su Giorgi ant automobilio stogo pritvirtina valtį. Važiuosime kone amfibija.
"Nuvešiu prie jūros ten, kur mažai žmonių. Ką jūs ten Batumyje stumdysitės su turistais", - porina Mamuka.
Pirmasis sustojimas - Kobuleti turgus. Į ilgą eilę vienas po kito išsirikiavę valiutos keitimo punktai. Keičiami doleriai, eurai, rubliai.
Turguje visi Gruzijos kvapai ir skoniai - vienoje vietoje. Padvelkia prieskonių pasaulis: chmeli-suneli mišiniai, adžika, pipirai, šafranas, tarchunas, petražolė, kalendra...
Iškabintos tradicinio deserto - čiurčchelos - žvakės, keliais aukštais išrikiuoti įvairiausių geltonų atspalvių medaus stiklainėliai. Sukrautos arbūzų, melionų stirtos.
Plastiko buteliuose, kuriuose dar neseniai buvo mineralinis vanduo ar "Coca-cola", supilstyti naminiai vynai, čiačia, konjakas.
"Natūralus vynas", "Vynas, pagamintas ant laužo", - informuoja užrašai ant penkialitrinės taros. Šalto vyno galima įsipilti ir iš aparato - tarsi vandens.
KOBULETI TURGUJE parduodami naminiai gėrimai.
Mamuka žino, ko mums reikia. Tiesiu taikymu traukia į daržovių skyrių. Sava pardavėja pasveria pomidorų, agurkų, svogūnų. Dar - pluoštelis baziliko ir kalendros. Viskas, ko reikės populiariausioms gruziniškoms salotoms. Keli lariai, ir daržovės, prieskoniai mūsų rankose. Apie druską Mamuka pagalvojo dar namuose.
Kitas prekystalis nuklotas sūriais. Pardavėja duoda paragauti vieną, kitą rūšį. Abu sūriai gardūs. Betrūksta gruziniškos duonos. Ji atkeliauja karštutėlė - tiesiai iš krosnies.
Valtis jūroje
Prieš akis - nugludinti pakrantės akmenys ir smaragdinis Juodosios jūros vanduo. Paplūdimyje - vienas kitas žmogus ir snaudžiantys tingūs šunys. Karšta.
Mamuka ir Giorgi traukia nuo automobilio stogo valtį. Laikas pramogoms. Jūra rami, pasiplaukiojimas gumine valtimi - tarsi ežere, kai irklai - patikimose rankose.
BATUMIO promenada.
Už mažiau nei 30 kilometrų - Batumio siluetas. Dar toliau - Turkija.
Vanduo šiltutėlis, plūduriuojame su medūzomis. Kiek pagalvojęs, Mamuka pasitikslina: ar Šiauliuose nebuvo sovietinės aviacijos bazės? Prisiminė, kad čia tarnavo jo draugas. Kalba pasisuka apie NATO. Mamuka giria Lietuvą, sugebėjusią nesigręžiojant nueiti į Vakarus, Europos Sąjungą ir NATO. Pasisako per žinias girdėjęs apie NATO batalioną Lietuvoje. "O mes esame vieni", - apgailestauja. Ir priduria, kad rusai vėl perkėlė sieną arčiau Gorio.
Malonios saulės ir vandens vonios, neskaičiuojant laiko.
"Ateikite pietauti!" - po tingių valandų kviečia Mamuka. Su Giorgi jie jau suruošė stalą. Salotos, sūris, duona, tostai su vaizdu į jūrą tampa dar gardesni.
Aitriąją papriką gruzinas padeda šalia - gal bus per aštru? O ar ne per sūru? Mamuka mėgsta valgyti sūriai, bet paskui labai troškina. Todėl ir pilvas užaugo, sako - nuo vandens.
VALIUTOS keitykla ir keitėjai turguje.
Kvapų priviliotas pribindzena šuo. Po kelių akimirkų - ir jo bendras. "Duonos nevalgo, išpuikę", - paaiškina netoliese įsitaisiusi moteris.
Melancholiški karščio nualinti šunys vėl griūva į pavėsį.
Sveika atvykusi, Lietuva
Batumis, Adžarijos regiono sostinė. Mamuka ir Giorgi mus perduoda tiesiai į kito gruzino - taip pat Giorgi rankas. Su svetingaisiais gruzinais iš Kutaisio dar susitiksime - paskutinė nakvynė iš anksto suplanuota jų namuose.
Daugiabučio namo pirmieji aukštai neblizga švara, bet kuo aukščiau, tuo tvarkingiau.
"Jūs iš Lietuvos?" - dar kartą pasitikslina Giorgi, vilkintis krepšininko marškinėliais.
Prie išsinuomoto buto durų pakabintos dvi medinės lentelės su užrašu: "Welcome Litva". Taip pasveikina naujieji namai. Laiptinėje rūkęs kaimynas pabando mus įamžinti fotoaparatu, nepaleisdamas iš rankų cigaretės.
MAMUKA tuoj išrinks geriausias daržoves salotoms.
Giorgi - dizaineris. Jo butas - originalus ir skoningas. Koridoriuje visiems padėtos baltos vienkartinės šlepetės.
Pro langą atsiveria Gruzijos kontrastai: nutrupėję fasadai ir dangoraižiai. Tarp daugiabučių namų driekiasi virvės, ant jų tarsi vėliavos plazdena skalbiniai.
Vienija krepšinis
Nors dalis šaligatvio ryškia spalva pažymėta dviratininkams, dviratininkų reta. Kaip ir motociklų. Gruzinai pirmenybę teikia automobiliams.
Prie kavinių riogso vyno statinaitės, valgiaraščiai siūlo gruziniškos virtuvės patiekalų. Kulinarinė kelionė tęsiasi. Ant stalo keliauja chinkaliai, chačapuri. Adžarijos chačapuri primena tešlos laivelį, kuriame plaukioja žalias kiaušinis, paskanintas tirpstančiu sviestu.
VALTIS keliauja nuo automobilio stogo - laukia pasiplaukiojimas Juodojoje jūroje.
Prie kompanijos prisijungia Giorgi su giminaičiu Emiliu. Emilis - stomatologas, dovanojantis holivudiškas šypsenas. Giorgi - dizaineris, įsimylėjęs krepšinį. Jis puikiai žino Lietuvos rinktinę ir NBA žaidžiantį Joną Valančiūną. Žinoma, pasididžiuoja Gruzijos žvaigžde - NBA čempionu Zaza Pačulija, šį sezoną su "Golden State Warriors" ekipa nuskynusiu NBA aukso žiedus. Kalba gali tęstis be galo: Lietuva ir Gruzija šių metų Europos čempionate žais vienoje grupėje.
Gruzinai užsako kažko įdomesnio - ant stalo atkeliauja ryškiai žalios spalvos ąsotėlis. Keista spalva primena "Tarchuno" limonadą. Pasirodo, su tarchuno žole gaminama ir degtinė.
Giorgi kviečia į savo dirbtuves "Last garage", įkurtas daugiabučio namo kieme. Meniškas chaosas. "Germany", "Ireland", "Russia" - lentelės dirbtuvėse sufleruoja, iš kokių šalių dar būta svečių.
Kurorto pulsas
Paplūdimio pakrantė Batumyje nusėta įkaitusiais akmenimis. Atrodo, kad pėda prisilietė prie įkaitusios keptuvės dugno.
Vaikinukas atvelka du gultus ir į akmenis įkasa skėtį. Būtinas malonumas dienai kainuoja 7 larius.
SAVAS KELTAS Batumyje.
Pro šalį nuolat zuja prekeiviai, garsiai pranešdami apie prekes. Kurortas gyvena savo gyvenimą.
Diena su galu: kylame į Botanikos sodo paieškas. Gatvėje priėjęs gruzinas paslaugiai sustabdo ir įsodina į reikiamą mikroautubusą - legendinę Gruzijos transporto priemonę "maršutką". Grąžos vairuotojas neduoda.
Botanikos sodas išsidėstęs pagal jūros krantą. Bambukų giraitės, vaisius mezgantys bananai, ryškiai mėlynos hortenzijos, rožynai, citrusinių medžių plotai, japoniškas sodas - įvairiausių pasaulio kampelių, klimatinių zonų augalija užima didžiulius plotus. Po poros valandų suvokiame, kad apeiti Botanikos sodui nepakaktų ir paros.
Grįždami pataikome į prabangią "maršutką" - su kondicionieriumi ir lubose įsižiebusia mėlynos spalvos iliuminacija.
DAUGIABUČIUS NAMUS sujungia skalbiniai.
Naktinis kurortas
Vakarėjantis Batumis kunkuliuoja. Keliolikos kilometrų promenada - vieta kitus pamatyti ir save parodyti.
Prie kranto prisišvartavęs keltas akimirksniu patraukia akį pažįstamais užrašais "Kaunas Seaways. Klaipėda". Netoliese ant kranto iškeltas laivas, keliaudavęs maršrutu Batumis-Sočis.
Vienas iš Batumio simbolių - metalinė gruzinų menininkės Tamaros Kvesitadzės 8 metrų skulptūra "Ali ir Nino". Skulptūra įkvėpta knygos, kurioje pasakojama kilmingo musulmonų jaunuolio Ali ir krikščionės kunigaikštytės Nino meilės istorija. Vyro ir moters siluetai artėja vienas prie kito, kol susiglaudžia lūpos, susilieja kūnai, bet galiausia vėl išsiskiria. Vaizdas netikėtas ir kerintis.
ŽENKLAI prie paplūdimio Batumyje: draudimas šunims be antsnukių, o dviratininkams važinėti galima tik anksti ryte.
Apžvalgos ratas leidžia pamatyti Batumio panoramą. Viena po kitos žiebiasi dangoraižių šviesos. Promenados palmės, apšviestos žalia šviesa, atrodo tarsi dirbtinės. Palei jūrą įsižiebia ryškiai raudonos skulptūrų širdys. Kurortas sumirga kaip Kalėdų eglutė.
Laikas atsisveikinti su Batumiu - laukia naktinis traukinys į Tbilisį. Į stotį vežantis turistas nepajaučia bendrakeleivio akcento. "Noriu išvykti į Abchaziją", - dėsto, įsivaizduodamas, jog veža rusus. Išgirdęs, kad jo keleiviai iš Lietuvos, akimirksniu pasitaiso: norėtų ten paatostogauti.
Automobiliui sustojus ties šviesoforu, priartėja elgeta ištiesta ranka. Vairuotojas palinksta ties dėtuve. "Nori kramtomosios gumos?" - staiga klausia keleivio. O moteriai ištiesia monetų. Elgeta linki ir laimina.
Rašyti komentarą