Kuboje pamiršti, kas esi, kas yra realybė, o kas - sapnas

Tęsinys. Pradžia 2019 03 09

Šiuose baruose nuo ryto šurmuliuoja turistai ir groja gyva muzika. Visoje Kuboje ištisai girdėsite iš kur nors atsklindančią muziką.

Ryte pabusite taip pat nuo muzikos per šeimininkų televizorių arba nuo muzikos iš garsiakalbio, kurį nešasi jaunimas gatve. Kubiečiai atsikėlę ryte, beruošdami pusryčius savo svečiams, arba dainuoja, arba trypčioja pagal ritmą. Muzika yra visur ir visada.

Čia nebūtina eiti į šokių pamokas, galite paprašyti bet ko gatvėje, ir jis ar ji pamokys. Vakarai ir naktys Havanoje buvo nuostabūs.

Gatvėse daug vietinių, čia jie pramogauja. Kas tiesiog išsinešęs kėdę stebi praeivius, kas atsisėdę didesnėmis kompanijomis ant laiptų žaidžia šaškėmis, kas klausosi muzikos, kas valgo ar rūko cigarą.

Miestas visiškai saugus, gal kiek tamsokas, bet gatvėse jautiesi saugiai, dėl to galima klaidžioti jomis iki pat paryčių.

Havanoje praleidome tris dienas, išnaršėme visą centrinę ir senąją Havaną, pasivažinėjome su senoviniu "Chevrolet".

Sudalyvavome "Free walking tour", vakarais šokdavome visuose baruose iš eilės, ragavome skaniausių kokteilių ir tiesiog pamiršome apie visą likusį pasaulį. Na, o toliau per stebuklą gavom išsinuomoti mašiną, judėjome link Vinjales - derlingiausio Kubos regiono, kuriame auginamas žymusis Kubos tabakas cigarams.

Vinjales

Kelionė į Vinjales užtruks apie kelias valandas. Kelias puikus - tuščia autostrada. Tačiau mes užtrukome ilgiau, nes pakeliui paėmėme pavėžėti vietinį kubietį, kuris mums parodė ilgesnį, bet gražesnį kelią kalnais ir kaimeliais.

Tad užtrukome apie 5 valandas, bet tikrai vertėjo, nes pamatėme Kubos kaimus ir nuostabius kalnuotus peizažus.

Kalnus keitė tabako plantacijos, jas - cukranendrių plantacijos, šias - kaimeliai, o kaimus - kalnai. Keliukas ėjo aukštyn ir žemyn, serpantinais ir lygumomis. Važiavome besimėgaudami gamtos vaizdais pro langus ir besiklausydami kubietiškos salsos garsų.

Už nemokamą pavėžėjimą, atvykus į Vinjales, mūsų pakeleivis pasiūlė apsilankyti jo draugo tabako plantacijoje nemokamai. Sutikome. Be abejonės, įsigijome kvapnių cigarų, už kuriuos mūsų pakeleivis greičiausiai gavo komisinių, bet žinant, kaip skurdžiai gyvena vietiniai - negaila, juk tai yra Kuba, komisinių kraštas!

Tabako plantacijos čia visos vienodos, tad nėra reikalo gaišti laiko ir svarstyti, į kurią važiuoti - tiesiog užsukite į pirmą pasitaikiusią.

Visose plantacijose jums papasakos apie tabako auginimą, džiovinimą, fermentaciją, parodys, kaip yra sukamas cigaras, duos jų parūkyti ir, žinoma, pasiūlys įsigyti.

Pradinė kaina - 4 pesai už vienetą. Tačiau įmanoma nusiderėti iki 2 pesų, tik reikia kantrybės. Plantacijose pirkti cigarai buvo tikrai kvapnūs ir kokybiški.

Kitą dieną raiti leidomės į Vinjales slėnį. Labai populiari pramoga tarp turistų , tačiau turistų ten sutikome nedaug, nes slėnis didžiulis. Turizmo agentūros siūlo trijų valandų jodinėjimą arkliais slėnyje už 40 pesų, tačiau nuvykus savarankiškai, prie vieno iš įėjimų, užeiti į slėnį galima sutarti už 10 CUC.

Taip ir padarėme. Gavome arklius ir nujojome grožėtis slėniu. Iš tiesų, tai buvo gražiausia gamta matyta, Kuboje. Iki horizonto arba iki kalnų papėdžių besitęsiančios kavos, cukranendrių, tabako, vaismedžių plantacijos. Rymantys neįprasto reljefo ir formos kalnai.

Fone salsos muziką pakeitė gamtos garsas, ritmingai žygiuojantis arklys lengvai sūpavo, prieš akis keitėsi nuostabūs vaizdai, po kelių kilometrų pajutau tokį didžiulį atsipalaidavimą, kad, rodos, per apsilankymą Vinjales slėnyje pailsinau savo kūną ir mintis metams į priekį.

Kas kelis kilometrus slėnyje stabtelėdavome vis skirtingose plantacijose: tabako (vėl), cukranendrių, kavos. Kiekvienoje yra papasakojama apie auginimo ir derliaus nuėmimo ypatumus.

Cukranendrių plantacijoje mus pavaišino cukranendrių sirupo ir romo su medumi kokteiliais, kavos - kava, tabako - cigaru.

Visur pagal nebylų susitarimą, o kartais gidui pareikalavus reikia palikti arbatpinigių. Ir, žinoma, visur yra siūloma įsigyti toje plantacijoje auginamų produktų ar jų gaminių. Plantacijose (išskyrus tabako) nieko pirkti neapsimoka, nes tų pačių produktų galite rasti pigiau.

Atsipalaidavę ir pailsinę sielą grįžtame į miestelį, pavakarieniaujame ir skubame į "kultūrnamyje" vykstančius šokius.

Automobilio nuoma Kuboje

Kaip jau minėjau, išsinuomoti automobilį iš anksto beveik neįmanoma, nes nuomos punktai neturi interneto, kai kurie - net mobilaus telefono.

O nuoma vykdoma principu: jei šiuo metu turime mašiną - išnuomosime, jei ne - ateikite vėliau. Ir rezervuoti mašinos, kuri tuoj tuoj turi grįžti, negali niekaip - reikia sulaukti, kol mašina pasieks nuomos biurą.

Kodėl - neklauskite!

Nuomotis mašiną Kuboje yra brangiau nei Šveicarijoje! 70-90 EUR dienai.

Tačiau tikrai verta, jei neturite pakankamai laiko. Nuomodamiesi mašiną daug sutaupysite nesinaudodami viešuoju transportu, kuris nėra pigus (200 km kelionė - 25-30 pesų, taip pat laiko, nes viešasis transportas taip pat yra senovinis ir rieda labai lėtai.

Daug kur galėsite nuvykti savarankiškai ir nereikės permokėti ekskursijų organizatoriams. Bandėme skaičiuoti, kad per dvi savaites Kuboje, turėdami automobilį ir galimybę visur vykti savarankiškai, sutaupėme apie 300-400 EUR.

Vairavimas Kuboje yra paprastas, nes nėra daug automobilių, o autostrados, kurios yra labai plačios ir patogios bei tęsiasi per visą Kubą, išvis tuščios.

Naktį vairuoti nerekomenduojama, nes gatvėse ir autostradose yra daug šunų, vištų, karvių ir žmonių, tačiau kartais važiavimo naktį tiesiog neišvengsi, tad reikia būti atidiems ir viskas bus gerai.

Žmonės keliuose stabdo automobilius, nes viešasis transportas yra labai neišvystytas ir žmonės keliauja tranzuodami.

Jei mokate ispanų kalbą, būtinai pasiimkite pakeleivį, jis papasakos daug įdomų dalykų apie vietinių gyvenimą, kartais duos gerų patarimų: kur nuvykti, ką pamatyti ir kiek kas turi kainuoti, kad nepermokėtumėt kaip turistas. Vietiniai net pasiūlys pinigų už pavežimą!

Policija turistų nestabdo, nes pagal numerius mato, kad automobilis yra nuomotas. Kartais tenka sustoti prie patikrinimo postų, kuriuose pareigūnai patikrina dokumentus.

Santa Klara ir Trinidadas

Tęsėme savo kelionę į Kubos rytinę pusę. Pakeliui aplankėme miestelį Santa Klarą, kuriame yra palaidotas Che.

Santa Clara yra kiek kitokia nei visa Kuba. Šiame mieste yra įsikūrę keli universitetai, tad gatvėse pilna studentų, yra nemažai barų, klubų - gyvenimas verda kiaurą naktį.

Lankytinų objektų šiame mieste nėra daug, tad čia pakanka praleisti vieną arba dvi dienas. Po Santa Klaros vykome į Trinidadą.

Trinidadas yra nedidelis, jaukus miestelis su spalvotais pastatais ir raudonais stogais. Miesto panorama labai skiriasi nuo likusios Kubos. Nedideli vieno ar dviejų aukštų pastatai, atrodo, tarsi lipa vienas ant kito.

Žvelgiant į apačią iš apžvalgos bokšto matosi painūs stogų labirintai ir siauros pėsčiųjų gatvelės. Miestelis tvarkingas, bet labai turistinis. Parduotuvėse ir kavinėse kainos taip pat turistinės.

Daug veiklų ir pramogų. Daug gerų vietų pašokti arba nueiti į šokių pamoką. Miestelis įsikūręs netoli jūros, tad dienos metu galima pasilepinti paplūdimyje Playa Ancon.

Playa Ancon - baltutėlio smėlio ir žydro vandens paplūdimys maždaug už 5 km nuo miestelio centro, kurį tikrai verta aplankyti. Sausio-vasario mėnesiais Kuboje rekomenduojama lankytis pietinėje dalyje esančiuose paplūdimiuose, nes šiaurėje dažniausiai būna labai vėjuota ir apsiniaukę.

Playa Ancon praleidome kelias dienas, kurios buvo skirtos nardymui, saulės vonioms ir poilsiui nuo judėjimo iš vienos vietos į kitą.

Nardėme Playa Larga esančiame nardymo centre. Povandeninis pasaulis buvo skurdokas, atrodė, kad žuvys ir visi kiti jūros gyventojai atostogauja. Na, bet juk nerti visada yra smagu, netgi jeigu nieko nesusitinki po vandeniu.

Playa Ancon buvo mūsų tolimiausias taškas, nuo ten judėjome atgal. Kadangi stengėmės kiekvienoje naujoje vietoje pabūti bent dvi tris naktis, kad geriau susipažinti su gamta ir miesteliais, tai dvi savaitės Kuboje atrodė mažokai. Labai skubant ir turint automobilį tai yra įmanoma, tik, manau, kiek vargintų.

Po kelių tinginiavimo dienų judėjome link Playa Ancon, kur taip pat buvo suplanuotas nardymas. Nuo Playa Larga iki Playa Ancon galima vykti dviem būdais: autostrada arba pajūrio keliuku.

Žinoma, rinkomės pajūrio keliuką, kuris vedė per nuostabią Kubos gamtą, miestelius ir kalvas.

Stabtelėjome išsimaudyti Grand Vegas krioklyje (reikia gerai paprakaituoti, kad iki jo nukaktum ir išsimaudytum gaiviame krioklio vandenyje, bet tikrai verta) ir vakarop atvykome į Playa Ancon.

Playa Ancon yra visiškai mažiukas kaimelis, kuriame be nardymo ir paviršinio nardymo, nelabai yra ką veikti (na, dar yra krokodilų ferma, kurios taip ir neaplankėme).

Nedidelis Playa Ancon paplūdimys buvo itin jaukus, ypač vakarais, kai restoranėliai į paplūdimį išnešdavo stalus, kėdes ir grilius. Vienintelis dalykas, kuriuo reikia pasirūpinti iš anksto prieš vykstant į Playa Ancon, yra apgyvendinimas.

Paplūdimyje, tiesiai ant smėlio, yra keliasdešimt "casa particular", tačiau visos jos buvo užimtos, tad mums teko gyventi antroje eilėje nuo jūros. O taip norėjosi skanių pusryčių tiesiai ant smėlio! Gėrimai Playa Ancon buvo šiek tiek įdomesni negu Playa Larga.

O ir nardymo instruktoriai, įranga, aptarnavimas buvo aukštesnio lygio, nes Playa Larga nardymo centras yra privatus, o ne valstybinis.

Ypač patiko naktinis nardymas!

Štai ir liko dvi dienos, per kurias turime sugrįžti į Havaną ir judėti atgal link Varadero. Jis taip ir liko neaplankytas (visi sakė, kad taip jam ir reikia), nes nusprendėme praleisti paskutines naktis ir dienas Havanoje, kurios, atrodo vis negana, nes ji kasdien vis kitokia, vis įdomesnė.

Pažinodama save, žinau, kad trys dienos vienoje vietoje - ir man ima darytis nuobodu, bet tik ne Havanoje! Šiam miestui galima drąsiai skirti 3-5 dienas. Tiesiog klaidžioti, pasiklysti, sėdėti parkuose, klausytis muzikos, šypsotis, gerti romą ir tiesiog pamiršti viską.

Tą ir darėme paskutinę naktį, tik šiek tiek mums sukliudė lietus. Taip ir nepavyko nuvykti į "patį pačiausią" latino muzikos klubą "1830", kuris yra po atviru dangumi... Per lietų jis nedirba. Bet tai ženklas, kad reikės grįžti!

Kuba padarė nepamirštamą įspūdį, palyginant su kitomis aplankytomis šalimis. Manau, kad po 7-10 metų Kuba labai pasikeis ir taps panaši į kitas turistines šalis.

Tačiau kol kas - tai nepakartojama patirtis, laiko mašina, kuri nukelia į tuos laikus, kai dar nebuvau gimusi.

Iš vienos pusės, labai smagu keliauti laiku, kai žinai, kad visada grįši į savo šiuolaikinį pasaulį Europoje, iš kitos pusės - gaila ten gyvenančių žmonių, kurie neįsivaizduoja, kaip ir kuo dabar gyvena likęs pasaulis.

Bet gal dėl to jie tik laimingesni? Ačiū tau, Kuba, kad priminei, ką reiškia įsimylėti!