Nors Krokuvos istorija prasideda dar iki Lenkijos karalystės atsiradimo istorijos, šis miestas mums pirmiausiai simbolizuoja tą epochą, kai lietuvių ir lenkų galybė dominavo didelėje dalyje Europos žemyno. Krokuvoje ant kalvos stūksantys Vavelio rūmai - abiejų tautų bendrų valdovų karūnavimo, tuoktuvių, laidotuvių bei įpėdinių gimimo vieta. Jeigu jų žmogiškieji likimai, gyvenimo ir meilės istorijos būtų ekranizuoti, kino salių žiūrovai ir "Oskarų" dalintojai tiesiog netektų žado.
Keliaujantiems po Europą: gražiausių miestų istorijos štrichai (4)
Priešistorė: vyslėnų karalystė
Priešistoriniais laikais etniškai mišrioje teritorijoje formavosi skirtingos grupės: baltai, slavai, germanai ir keltai. Maždaug nuo 5 a. Krokuvos apylinkėse gyveno vyslėnai (vakarų slavų gentis). 9-10 a. jie buvo sukūrę stiprius politinius ir teritorinius junginius. Šis regionas vadinamas Mažąja Lenkija, jo centras - Krokuva. O štai Didžiosios Lenkijos regiono centras kūrėsi apie Gniezną. Čia gyvenusios gentys 10 a. sukūrė valstybę, siejamą su Piastų dinastija. Pirmasis istorinis šios valstybės valdovas kunigaikštis Meška I prisijungė ir Mažąją Lenkiją.
ŽYGIMANTAS AUGUSTAS Krokuvoje tuokėsi tris kartus, bet tik kartą - iš meilės jo protą ir širdį užvaldžiusiai Barborai Radvilaitei.
Taigi 10 a. pabaigoje Krokuva tapo svarbiausiu Piastų - pirmosios istorinės karališkosios dinastijos, valdžiusios Lenkiją tris amžius, - valdų prekybos centru. 11 a. pradėti statyti mūriniai pastatai, įskaitant Vavelio pilį, katedrą ir baziliką. Tuo metu Mažosios Lenkijos regionas tapo valstybingumo centru, o Krokuva - jos sostine.
13 a. Krokuva buvo beveik sugriauta puldinėjančių totorių, tačiau vėl atstatyta.
Aldona Gediminaitė Vavelyje
Vavelio pilis kaip pirmoji karalių rezidencija buvo pastatyta 11 amžiuje Boleslovo I Narsiojo. Jo tėvas buvo kunigaikštis Meška I - pirmasis istorinis Lenkijos valdovas. Motina - Bohemijos (Čekijos) karalaitė. Krikščionės žmonos valia pagonis Meška I buvo priverstas apsikrikštyti.
Savo pavaldinių apkrikštijimu rūpinosi ir jų sūnus Boleslovas. Krokuvoje jis įsteigė vyskupiją. Tuomet į miestą plūstelėjo krikščionių misionieriai iš vokiečių kunigaikštysčių, ėmė steigtis vienuolių ordinai, o paskui juos atėjo amatininkai ir prekijai. 14 a. pradžioje vokiečių šiame krašte buvo tiek daug, kad jie netgi pabandė atsikratyti vietinio valdovo ir pakeisti jį saviškiu iš Vokiečių ordino - Jonu Liuksemburgiečiu. Bet nesėkmingai. Čia su savo kariauna pasirodė Piastų dinastijos atstovas Vladislovas I Lokietka. Jis įsikūrė Krokuvoje ir buvo vainikuotas karaliumi. Po penkerių valdymo metų, saugodamasis nuo Vokiečių ordino, jis apvesdino savo sūnų Kazimierą Didįjį su lietuvaite - didžiojo kunigaikščio Gedimino dukra Aldona (sutuoktiniams tuo metu buvo maždaug po 15 metų).
VAVELIO didybės epocha susijusi su Gediminaičių (Jogailaičių) valdymo laikotarpiu.
Tai buvo pirmoji Lietuvos ir Lenkijos koalicija prieš kryžiuočius.
Aldona Gediminaitė po uošvio mirties tapo Lenkijos karaliene. Mirė 30 metų amžiaus, spėjama, ne sava mirtimi. Ji buvo pirmoji moteris, palaidota Vavelio pilyje.
Gedimino palikuonys: Vavelio klestėjimas
Po to, kai 1386 m. Krokuvoje buvo karūnuotas didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino anūkas Jogaila, beveik du šimtmečius Lenkiją valdė šios dinastijos atžalos. Kartu jie buvo ir Lietuvos didieji kunigaikščiai.
KATEDRA. Iki pat 18 a. čia vykdavo monarchų karūnacijos, tuoktuvės, buvo laidojami karaliai. Čia ilsisi Jogaila ir Jadvyga, kurią vedęs jis sujungė Lietuvą su Lenkiją ir kuri po mirties tapo šventąja. Čia palaidoti beveik visi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos valdovai.
Gediminaičių-Jogailaičių valdymo laikotarpiu Krokuva ir jos karališkasis perlas Vavelis klestėjo.
Jogaila turėjo du sūnus ir dvi dukras. Sūnus Kazimieras, vos sulaukęs 13 metų, buvo vainikuotas didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu. Kai žuvo vyresnis jo brolis Vladislovas, Kazimierui buvo uždėta ir Lenkijos karūna. Jis buvo paskutinis iš Lietuvos didžiųjų kunigaikščių, kalbėjęs lietuviškai.
Kazimiero vaikus, šešis sūnus ir penkias dukras, Krokuvoje auklėjo jau lenkų bei vokiečių dvariškiai. Jų motina buvo Vokietijos imperatoriaus Albrechto Habsburgo dukra Elžbieta.
Elžbietos ir Kazimiero sūnus karalaitis Kazimieras, Jogailos anūkas, tapo šventuoju. Kasmet pavasarį švenčiamos Kazimierinės ir rengiamos mugės yra susijusios būtent su jo vardu.
JOGAILA 1385 m. Krokuvoje tuokėsi su Jadvyga, kuri vėliau pagimdė dukrelę, tačiau po mėnesio ir ji, ir kūdikis mirė. Visi trys yra palaidoti Vavelyje.
Kitas Jogailos anūkas iš gausiosios jo sūnaus Kazimiero šeimos buvo Žygimantas Senasis. Šis vedė italę iš galingos hercogų giminės Boną Sforcą. Iki šios moters pasirodymo Krokuvoje tai buvo vokiškos kultūros miestas, o su Bona į Lenkiją atkeliavo ir itališka kultūra bei menas. Čia atvykdavo meno meistrai iš Vakarų Europos. Rūmai buvo restauruojami ir puošiami.
JADVYGA, kilusi iš lenkų karalių Piastų dinastijos, monarche buvo išrinkta devynerių metų, 11 metų atvyko į Krokuvą ir buvo karūnuota Lenkijos karaliumi - būtent vyrišku titulu, kuris reiškė, kad ji nėra monarcho sutuoktinė. Jogaila ją vedė vos 12 metų amžiaus - lenkų didikų pasiūlymu, kai Lietuvai ir Lenkijai grėsė Vokiečių ordino ekspansija.
Žygimantas Senasis su Bona Sforca Krokuvoje užaugino keturias dukras ir vienintelį sūnų - Žygimantą Augustą, kuris tapo paskutiniu Gediminaičiu (Jogailaičiu) Vavelio soste, mat nesusilaukė vaikų. Viena iš jo seserų, jaunėlė Kotryna, ištekėjusi (kaip tuomet įprasta - dėl politikos) tapo Švedijos karaliene, bet jos vienturtis sūnus Žygimantas Vaza labiau rūpinosi būti švedų karaliumi nei saugoti Lietuvą su Lenkija... Dėl to savo rūpesčio pridarė didelių bėdų. Jis davė pradžią kitai, švediškajai, Lietuvos ir Lenkijos valdovų dinastijai - Vazų.
Žygimanto Augusto meilės nesėkmės
Krokuvoje gimęs Žygimantas Augustas buvo vienintelis savo tėvų sūnus (brolis Albrechtas Jogailaitis gimęs neišgyveno). Jis turėjo keturias seseris. Visos buvo ištekintos už karalių.
ŽYGIMANTO KOPLYČIA. Prie katedros sienos prigludusioje renesansiškoje koplyčioje su auksiniu kupolu ilsisi karalius Žygimantas Senasis ir jo vaikai Žygimantas Augustas bei Ona Jogailaitė. Bokšte kabo varpas su Lietuvos Vyčiu ir Lenkijos ereliu.
Pats Žygimantas Krokuvoje tuokėsi tris kartus, ir visus - nesėkmingai.
Pirmoji žmona Elžbieta buvo iš Austrijos valdovų šeimos. Ji mirė po dvejų santuokos metų, turėdama vos 19 metų amžiaus, Vilniaus pilyje.
Antrą kartą karalius vedė lietuvaitę - prieš tėvų ir visų didikų valią. Po tėvo mirties perėmęs sostą, jis paskelbė apie vedybas su Barbora Radvilaite ir pareikalavo ją vainikuoti Lenkijos karaliene. 28 metų Barbora mirė netrukus po karūnavimo. Spėjama, kad ją nunuodijo anyta Bona Sforca. Žygimantas Augustas taip sielvartavo, kad pirma laiko nusilpo ir suseno. Ši istorija yra viena garsiausių Vidurio Europos meilės legendų.
Trečioji Žygimanto Augusto sutuoktinė buvo pirmosios jo žmonos sesuo Kotryna Habsburgaitė. Kaip ir pirmąją, karalius ją vedė dėl politinių sumetimų, ir iškart po vedybų norėjo skirtis. Kotryna mirė sulaukusi 38 metų Austrijoje.
Žygimanto Augusto valdymo laikais Lenkija susijungė su Lietuva į vieną valstybę. Jos sostinė buvo perkelta į Varšuvą, o Krokuva atsidūrė didžiulės Abiejų Tautų Respublikos (ATR), Žečpospolitos, pakraštyje.
ŽYGIMANTAS SENASIS su žmona itale Bona Sforca Krokuvoje užaugino keturias dukras ir visas ištekino už Europos karalių. Vienintelis jų sūnus Žygimantas Augustas nesusilaukė vaikų ir nepratęsė Gediminaičių dinastijos.
Mirus paskutiniam iš Gediminaičių (1572 m.), sostas nebebuvo paveldimas. Karaliai būdavo išrenkami. Gedimino atšaka nunyko. Tiesa, kai kurie istorikai atkreipia dėmesį, kad Žygimanto sesuo Ona Jogailaitė buvo vainikuota (1575 m.) būtent Lenkijos karaliumi, o ne karaliene.
16 a. pabaigoje Žygimanto Augusto sūnėnas, jau minėtasis Žygimantas Vaza, rezidavo nebe Krokuvoje, o Varšuvoje. Vis dėlto didžiosios iškilmės ir toliau vykdavo Vavelyje.
Žygimantas Vaza: švediškos ambicijos
Pasak Lietuvos istoriko A. Šapokos, Žygimanto Vazos valdymas buvo itin nesėkmingas valstybei, "nevykusiai padaryta bažnytinė unija sukiršino rytų apeigų tikinčiuosius (unitus su pravoslavais) ir paruošė dirvą vėlesnėms audroms ir Maskvos įsikišimui, ardė valstybės vidaus ramybę, griovė jos pamatus".
TURGAUS AIKŠTĖ, kur kiekvienas akmuo liudija istorinius įvykius. Viename jos kampe grindinio plytelė žymi vietą, kur paskutinysis Vokiečių ordino didysis magistras Albrechtas Brandenburgietis 1525 m. prisiekė vasalo ištikimybę savo dėdei Žygimantui Senajam - Jogailaičių dinastijos LDK valdovui ir Lenkijos karaliui.
Nors Vazos motina Kotryna Jogailaitė, dėl kurios rankos, o tiksliau - bevaikio brolio Žygimanto Augusto sosto, varžėsi Prūsijos, Rusijos ir Švedijos valdovai, tikėjosi, kad sūnus taps vertu įpėdiniu, tačiau Vaza linko prie švedų ir palaikė artimus ryšius su Lenkijoje nemėgstamais Habsburgais.
Tėvui mirus, Žygimantas Vaza kaip įpėdinis karūnavosi Švedijoje, bet palikęs valdžią dėdei kunigaikščiui Karoliui, pats grįžo į Lenkiją. Dėdė Karolis griebėsi politinių žaidimų ir paskelbė sūnėną netekus karūnos. Žygimantui Vazai liko tiktai Suomija ir Estija, bet netrukus Karolis užėmė ir jas. Nutaręs kariauti su dėde dėl Švedijos sosto, Vaza įvėlė Lietuvą į 60 metų karą dėl Livonijos - dabartinės Latvijos ir Estijos. Galiausiai Karolis užėmė beveik visą Livoniją.
Tuo metu ir Krokuva buvo nusiaubta bei išgrobstyta švedų.
Karališkų regalijų lemtis
Miestas kentėjo ir 18 amžiuje - per sukilimą, vadovaujamą Tado Kosciuškos, kai Lenkija ir Lietuva sukilo prieš jas okupavusią Rusiją ir Prūsiją.
Po trečiojo ATR padalijimo (18 a. pab.), kuris galutinai sunaikino Lietuvos ir Lenkijos valstybę, Krokuva perėjo Prūsijai. Vėliau perduota Austrijai. Vavelio brangenybės, įskaitant karališkąsias regalijas, buvo išvogtos, auksas sulydytas. Per stebuklą išliko tik senovinis kardas, kuris, pasak legendos, priklausė dar Boleslovui I Narsiajam.
Nuo 19 amžiaus vidurio Krokuva įėjo į Habsburgų imperijos sudėtį, o Vavelis virto austrų kareivinėmis.
Nepaisant visų istorinių peripetijų bei praradimų, senoji Krokuva išliko - radikaliai nepasikeitusi ir beveik nenukentėjusi per II pasaulinį karą bei komunistinį režimą.
Parengė Aras MASIULIS
AR ŽINOTE, KAD...
BOLESLOVAS NARSUSIS, 11 a. pastatęs Vavelio pilį.
* BOLESLOVAS I Narsusis surengė katalikų kankinio šv. Brunono misiją į jotvingių žemes, dėl kurių varžėsi su Rusios didžiuoju kunigaikščiu Vladimiru. Brunonas, žinia, buvo nukirsdintas Kijevo Rusios ir Lietuvos pasienyje, kai bandė skleisti krikščionybę Rytų Europoje.
* JADVYGA, Jogailos žmona, 1997 m. paskelbta šventąja.
KAZIMIERAS DIDYSIS, lenkų karalius, 1325 m. vedęs didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino dukrą Aldoną.
* KAZIMIERAS, karalaitis, Jogailos anūkas, 1458 gimęs Vavelio pilyje, tapo ne karaliumi, o šventuoju. Su jo vardu susijusios Kaziuko mugės.
* BONA Sforca, Lenkijos karalienė ir Didžioji Lietuvos kunigaikštienė, kilusi iš italų giminės, nesutarė su savo vieninteliu sūnumi Žygimantu Augustu ir, spėjama, nunuodijo jo mylimą žmoną Barborą Radvilaitę, vos tik ji buvo karūnuota.
* ŽYGIMANTAS AUGUSTAS mirė 51 metų, ir sostą valdžiusi Gedimino šeimos šaka pasibaigė. Visi kaimynai troško po jo mirties atsisėsti į Lietuvos ir Lenkijos sostą, ypač austrų Habsburgai ir caras Ivanas IV.
* JOGAILAIČIAI (1386-1596 m.) - lietuviškos kilmės karalių dinastija, 16 a. pradžioje valdė kone pusę Europos žemyno.
* VAVELYJE palaidoti šie jogailaičių dinastijos valdovai: pats Jogaila, Kazimieras, Žygimantas Senasis ir Žygimantas Augustas.
Rašyti komentarą