Koso sala balandį: galimybė pasivaikščioti debesyse

Juolab kad dėl pigių skrydžių nesezoniniu laikotarpiu poilsis čia yra įkandamas ir, ko gero, netgi pigesnis nei vasarą Lietuvos pajūryje.

Pavasario pliusai ir minusai

Interneto forumuose, kuriuose aptarinėjamas poilsis Koso saloje, beveik vieningai sutariama, kad gamta čia gražiausia pavasarį, kai žemė ir augalai dar nėra išdeginti vasaros karščio. Tai tikra tiesa - balandžio pradžioje Kose žydi ir obelys, ir alyvos, gali pabraidžioti po žydinčių ramunių ar aguonų pieveles.

Tačiau atvykęs čia antrąjį pavasario mėnesį turi susitaikyti su tuo, kad tobulo mėlynumo Egėjo jūros vanduo dar neįšilęs ir šiek tiek per šaltas net įpratusiajam prie mūsų vėsiosios Baltijos. Geriausiu salos paplūdimiu vadinamas Paradise pliažas tuo metu primena sąvartyną, o kito giriamo - Tigaki paplūdimio - pakrantę dengia apie metro aukščio išdžiūvusių jūros žolių sluoksnis. Apie kitus paplūdimius neverta net kalbėti. Bent jau Psalidi gyvenvietėje, esančioje už keleto kilometrų nuo Koso miesto, kai kurie viešbučiams priklausantys paplūdimiai buvo pradėti tvarkyti tik apie balandžio 12-ąją.

"Neveikia" ir rytinėje salos dalyje esančios karšto vandens versmės - termos. Jas tikriausiai nuslopina dar šaltas jūros vanduo. Be to, akmenų, kurie anksčiau skirdavo 45-47 laipsnių vandenį nuo jūros (tai liudija prieš porą metų darytos keliautojų nuotraukos), balandžio pradžioje buvo kur kas mažiau.

Visgi lietuvišką vasarą primenančio karščio užtenka ir balandžio pradžioje. Iš septynių Koso saloje praleistų dienų tik viena buvo lietinga ir dar viena - smarkiai vėjuota. Visą kitą laiką termometro stulpelis dieną nenukrisdavo žemiau 20 laipsnių šilumos, o kai kurie tame pačiame viešbutyje įsikūrę poilsiautojai savo kūnais demonstravo, jog užtenka vienos dienos ant gulto prie baseino, kad vaikščiotum raudonas kaip vėžys.

Lankantis Koso kurortinio sezono metu (nuo gegužės iki spalio vidurio) į miške esančią Plaka vietovę rekomenduojama vykti ryte - tada čia kartu taikiai gyvenantys povai ir katinai būna alkaniausi ir dėl to suteikia daugiausiai džiaugsmo juos aplankiusiems ir duonos atvežusiems atvykėliams. Tačiau atrodo, kad bent jau balandžio pradžioje jie yra alkani nuolat ir įspūdingas reginys garantuotas bet kuriuo dienos metu.

Ir bene didžiausias nesezono pranašumas - tikrai išvengsite didžiulės masės poilsiautojų keliamo šurmulio.

Paveldas žado neatima

Prieš apsisprendžiant, ar vykti į Kosą, teko skaityti, kad antikinio paveldo objektų šioje saloje yra kone visur. Gal šis teiginys ir netoli teisybės, tačiau dažniausiai šis paveldas - tai viso labo antikinių pastatų pamatų likučiai, ir dar gerokai apžėlę aukšta žole.

Tiesa, yra kelios išimtys. Pirmoji - Asklepionas (medicinos dievui Asklepijui skirtos šventyklos ir ligoninių bei pirčių kompleksas). Tai bene žymiausia salos vieta, kurios vaizdai puikuojasi ant dažno vietinio suvenyro. Dar vienas gana gerai išsilaikęs antikinio paveldo objektas yra jau pačioje salos sostinėje, turinčioje tokį patį pavadinimą kaip ir sala. Tai - odeonas (nedidelis senovės graikų ir romėnų statinys, skirtas koncertams).

Koso miesto centre antikinius laikus, be įvairiose vietose esančių griuvėsių, dar mena ir tuščiaviduris, bet dar žaliuojantis platanas, po kuriuo, anot legendos, sėdėdavo čia gimęs Hipokratas kartu su savo mokiniais. Savaime suprantama, kad dėl to šis platanas dabar vadinamas Hipokrato medžiu.

Tarp lankytinų Koso miesto objektų yra ir Šv. Jono riterių XVI a. statyta Neratzios pilis.

Į debesis

Sakoma, kad geriau už kalnus gali būti tik kalnai, kuriuose dar nebuvai. O Koso saloje tikriausiai nėra nieko geriau už kalnus.

Norintiems pasigėrėti iš kalnų atsiveriančiais vaizdais įvairiuose forumuose dažniausiai rekomenduojama važiuoti į Zia miestelį, ypač vakare, kai galima išvysti puikų saulėlydį. Tačiau ruošiantis kelionei bent jau lietuviškuose interneto kelionių puslapiuose nebuvo pavykę rasti rekomendacijų ar įspūdžių apie iš šio miestelio besidriekiantį pėsčiųjų keliuką į Dikaios kalno viršūnę.

Suradus tokią nuorodą ekspromtu prasidėjusi ir apie valandą trukusi kelionė baigėsi... debesyse, kuriuose tądien maudėsi šio kalno viršūnė.

Darkart užlipti į šią 846 metrų aukščio viršukalnę traukė ne tik nuostabūs nuo jos atsiveriantys vaizdai, bet ir surasta informacija, jog šiek tiek toliau ir aukščiau, nei pavyko tąkart užlipti, stovi bažnytėlė, kuriai duotas Jėzaus vardas. Kalno viršukalnėje ji nevieniša - draugiją bažnytėlei palaiko laiminančio Jėzaus skulptūra, plastikinis kryžius ir vėjo apdraskyta Graikijos vėliava.

Po kelionės į Dikaios kalną kopimas į apie 300 metrų aukščio Old Pyli viršukalnę, ant kurios stūkso Bizantijos laikų pilies griuvėsiai, nebeatrodo sunki užduotis. Tiesa, aiškiai pažymėto kelio, kuriuo čia reikia kopti, kaip ir nėra.

Kvapą gniaužia ir kalnai, esantys vakarinėje salos dalyje - šalia Kefalos miestelio. Tiesa, ne tik dėl nuo jų atsiveriančių vaizdų, bet ir dėl ne itin plataus žvyrkelio, vedančio iki toliausiame vakariniame salos taške stovinčios bažnytėlės. Tenka prisipažinti, kad likus iki jos kokiems trims kilometrams ir pasitaikius progai apsisukti, teko tai padaryti, nes galvoje kirbėjo rusiškas posakis apie žaidimą, nevertą žvakių...

Keletas skaičių

Nuo vieno salos krašto iki kito - ne daugiau nei 50 kilometrų. Taigi net gana intensyviai važinėjant per dvi dienas pavyko sukarti tik 350 km. Mažyčio "Huyndai" ar jam prilygstančio kito automobilio nuoma dienai atsieina 30 eurų. Benzino kaina - vidutiniškai 1,84 euro už litrą (6,35 Lt). Per dvi dienas mašinos nuomai ir benzinui teko išleisti apie 350 litų. Taigi kilometras - litas.

Dviračio nuoma dienai - 5 eurai. Saloje kursuoja ir autobusai. Tiesa, bent jau balandį jų grafikai kabo tikrai ne kiekvienoje stotelėje. Autobusu iš daugmaž salos viduryje esančio oro uosto vienam žmogui nusigauti iki Koso miesto kainuoja 3,2 euro (11 Lt). Jei norėtumėte šį atstumą įveikti taksi, piniginę reikėtų palengvinti 35 eurais (beveik 121 litas).

Šie skaičiai skelbiami šalia oro uosto. Lieka tikėtis, kad jie atitinka realybę (iš oro uosto ir atgal į jį teko važiuoti iš anksto užsisakius nuvežimą) - kitaip nei darbo valandos ant parduotuvių Koso mieste balandį. Ant kai kurių jų tiesiog nėra. Ir dar sako, kad Graikijoje - krizė...