Karaliaučiaus krašto kampeliuose (8)

PIRMASIS medicinos profesorius buvo Johanas Bretšneideris (Johann Brettschneider arba Joannes Placotomus), dirbęs Karaliaučiaus universitete. Tas pats, kuris atvežė Martynui Mažvydui į Vilnių kunigaikščio Albrechto laišką, kviečiantį į Karaliaučių.

Miesto medicinos istorija: ligoninės ir klinikos

Pradžia

Pirmasis gydytojas, nuo 1458 m. laikinai apsistojęs Karaliaučiuje, buvo daktaras Jakobas Šilingholcas (Jakob Schillingholz).

1513 m. Teutonų ordino didysis magistras Albrechtas savo gydytoju paskyrė vaistininką Johaną Horną ( Johann Horn).

1536 m. mieste atsirado pirmasis gydytojas žydas Izaokas Mėjus (Isaak May).

1541 m., per Velykas, kunigaikštis Albrechtas pasikvietė į pilį garsią asmenybę - Fromborko vyskupijos kanclerį, gydytoją Mikalojų Koperniką (Nicolaus Copernicus), kad šis išgydytų sunkiai sergantį jo patarėją Georgą fon Kunheimą (Georg von Kunheim).

IŠRADĖJAS. Profesorius Hermanas Helmholcas, fizikas ir fiziologas, dirbdamas Karaliaučiuje, įkūrė Mokslinės medicinos draugiją; be to, jis išrado oftalmoskopą, kuriuo iki šių dienų naudojasi viso pasaulio akių gydytojai.

Pirmieji

1544 m. rugpjūčio 14 d. buvo atidarytas Karaliaučiaus universitetas. Jame dirbo pirmasis medicinos profesorius Johanas Bretšneideris (Johann Brettschneider arba Joannes Placotomus). Tas pats, kuris atvežė Martynui Mažvydui į Vilnių kunigaikščio Albrechto laišką, kviečiantį į Karaliaučių.

Andrėjas Aurifaberis (Andreas Aurifaber), asmeninis kunigaikščio gydytojas, tyrinėjo gintaro gydomąsias savybes.

UNIVERSITETO mokslinės medicinos draugijos susirinkimas. ("Wikipedia" nuotr.)

1635 m. Karaliaučiuje buvo atlikta pirmoji Europoje pilvo operacija: miesto chirurgas Danielis Švabė (Daniel Schwabe) valstiečiui Griunhudei prapjovė pilvo ertmę ir išėmė jo prarytą peilį. Kad peilių rijikas nejudėtų, buvo pririštas prie lentos. Kokios priemonės tuo metu buvo panaudotos kaip anestetikas, neužfiksuota. Žinoma, kad pacientas liko gyvas ir gyveno dar daug metų.

1637 m. Karaliaučiuje buvo atliktas pirmasis anatominis skrodimas. Kiek vėliau Kristupas Gotlybas Butneris (Christoph Gottlieb Buttner) pastatė privatų Anatomijos teatrą (Theatrum anatomicum), dar po kurio laiko virtusį Fiziologijos institutu.

XVIII m. septintajame dešimtmetyje Karaliaučiuje buvo šeši gydytojai, penki iš jų - kariniai.

DAKTARAS Viljamas Moterbis (William Motherby), 1803 m. atlikęs pirmąją Rytų Prūsijoje vakcinaciją nuo raupų.

1793 m. profesorius Johanas Danielis Mecgeris (Johann Daniel Metzger) mieste atidarė pirmąjį akušerijos skyrių.

1803 m. daktaras Viljamas Moterbis (William Motherby) atliko pirmąją Rytų Prūsijoje vakcinaciją nuo raupų.

5 gydytojai - 3 000 pacientų

Pirmoji Karaliaučiaus miesto ligoninė įsteigta 1797 m. Joje buvo 24 lovos, dirbo trys chirurgijos patarėjai.

1764 m. miesto komercijos patarėjas Frydrichas Reinholdas Farenhaidas skyrė 50 000 guldenų vargšų prieglaudai prie ligoninės statyti, o jo sūnus Johanas šiam reikalui aukojo dar dukart po 10 000 guldenų. (Apie Farenhaidų šeimą rašėme 5-ojoje ciklo dalyje - "Mažieji Beiniūnai. Dingę Farenhaidų turtai", 2017-07-22.) 1811 m. miesto ligoninė turėjo jau 15 palatų ir 120 lovų, o dar po 20 metų sugebėjo priimti 790 pacientų. Joje buvo įkurtas ir specialus lazaretas sergantiesiems raupais.

KARALIAUČIAUS miesto ligoninė, įkurta XVIII a. pabaigoje. Iš pradžių joje buvo 24 lovos, dirbo trys chirurgijos patarėjai. 1811 m. ligoninė turėjo jau 15 kambarių ir 120 lovų. Dar po 20 metų joje buvo įkurtas specialus skyrius sergantiesiems raupais.

1810 m. Rytprūsių provincijos gimdymo namai buvo performuoti į Universitetinę moterų kliniką. 1816 m. atidaryta Oftalmologinės chirurgijos klinika, o Anatomijos teatras performuotas į Fiziologijos institutą.

1842 m. miesto ligoninė turėjo jau du priestatus (viename jų ir dabar veikia gimdymo namai). 1847 m. buvo įkurta Universitetinė akių klinika.

1848 m. Karaliaučiuje įsikūrė Gailestingumo ligoninė - generolo leitenanto Bernhardo fon Plevės (Bernhard Joachim von Plehwe) iniciatyva. Joje buvo 18 lovų.

1851 m. profesorius Hermanas Helmholcas (Hermann Helmholtz), fizikas ir fiziologas, įkūrė Mokslo medicinos draugiją. Dirbdamas šešerius metus Karaliaučiuje, jis išrado oftalmoskopą (veidrodinis prietaisas akies dugnui tirti), kuriuo iki šių dienų naudojasi viso pasaulio akių gydytojai.

UNIVERSITETINĖ akių ligų klinika, įkurta 1847 m.

1889 m. buvo įkurtas Patalogoanatomijos institutas, šalia jo - odos ir venerinių ligų gydykla.

1890 m. buvo atidaryta Elžbietos ligoninė (pastatas išlikęs, jame veikia vaistinių valdyba).

1895 m. Karaliaučiuje iškilo naujas miesto ligoninės pastatas. Joje penki gydytojai per metus sugebėdavo pasirūpinti 3 144 pacientais.

Be ligoninių, toliau buvo steigiamos universiteto klinikos: jau minėtasis privatus K. Butnerio anatomijos teatras perėjo universitetui; be kitų, pastatyta universitetinė veterinarijos klinika - pirmaisiais gyvavimo metais ji išgydė 166 šunis, 168 žirgus ir 16 bulių...

MOTERŲ klinika Karaliaučiuje (1898-1914 m.).

XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje mieste atsirado dar dvi universitetinės klinikos: terapijos ir chirurgijos. Beje, nedaugelis žino, jog viena iš Karaliaučiaus gatvių buvo pavadinta Vagnerio vardu ne kompozitoriaus, o chirurgo garbei.

1910 m. buvo pastatyta Ausų-gerklės-nosies klinika, po trejų metų - psichiatrijos, dar po metų - vaikų. 1919-1921 m. iškilo naujas dantų gydymo instituto pastatas.

1924 m. Karaliaučius šventė Imanuelio Kanto 200-ąsias gimimo metines. Universitetas ta proga gavo dovanų 15 000 kv. m ploto sklypą naujoms klinikoms statyti. Prieš likvidaciją Albertinai priklausė 7 medicinos klinikos. 1944 m. rugpjūčio 30 d. britų aviacijos antskrydžių metu Karaliaučiaus universitetas ir Zoologijos institutas bei greta buvęs Zoologijos muziejus buvo susprogdinti.

LYVENIKĖS (Lobenicht) ligoninė. Lyvenikė (prūsiškai Lypenikai - vietovė, kur auga liepos) - antroji gyvenvietė, įgijusi savarankiško miesto statusą dar 1300 m., kūrėsi kaip Naujamiestis į rytus nuo pilies, dešinėje upės pusėje.

Paskutiniai vokiečių gydytojai Hildegarda Heslinger (Hildegarde Haslinger, Karaliaučiuje gyveno nuo 1918 m., baigė mediciną Albertinoje), Erna Fiurer (Erna Fuehrer, baigė Albertiną, dirbo Gailestingumo ligoninėje) ir prof. Johanas Šubertas (Johann Schubert, po doktorantūros studijų Albertinoje dėstė higieną ir bakteriologiją) Karaliaučių paliko 1948-1949 m.

Šaltinis: Dr. H. M. Muhlpfordt, "Konigsberg von A bis Z". Nuotraukos iš Rytų Prūsijos nuotraukų archyvo (bildarchiv-Ostpreussen-de).

MEDICINOS klinika, priklausiusi universitetui (1898-1914 m.).

CHIRURGIJOS klinika (1898-1914 m.).

AKIŲ ligų klinika (1898-1914 m.).

ODOS ir venerinių ligų klinika.

PRIVATI moterų klinika.

GAILESTINGUMO ligoninė, pastatyta 1849 m.

DANTŲ gydymo institutas 16. PSICHIATRIJOS klinika.

1895 m. Karaliaučiuje iškilo naujas miesto ligoninės pastatas. Joje dirbę penki gydytojai per metus pasirūpindavo 3 144 pacientais. Viena iš Karaliaučiaus gatvių buvo pavadinta Vagnerio vardu ne kompozitoriaus, o chirurgo garbei.