Kambodža: šventyklos džiunglėse ir karališkai dosnios žmonių širdys

2012-02-04 00:03

"Tai paslaptingas džiunglių, vandenų ir žalumos kraštas, kuriame gyvena daug kančių ir skurdo patyrę žmonės, savo rankomis pastatę milžiniškas reto grožio šventyklas", - apie Kambodžą pasakojo klaipėdietė ekonomistė Dalia Miciutė, kurios gyvenimo būdas yra kelionės.

Tūkstančio dievų šypsenos ir grimasos

"Turiu tris neišgydomas priklausomybės ligas: važiavimą dviračiu, jogą, o didžiausia - keliones. Šios prasidėjo nuo vaikystės, nes tėtis dirbo vairuotoju ir jo autobusu apvažiavome Pabaltijo šalis. Gyvenu viena ir dabar visus pinigus, kuriuos uždirbu, leidžiu kelionėms, nes negaliu be jų gyventi. Tolimiausia aplankyta šalis - Antarktida", - sakė Dalia.

Į Kambodžą nukakti moterį suviliojo kelionių agentūros "Grūda" gidės pasakojimai apie milžinišką tos šalies lygumą ir didžiąsias upes, archaišką civilizaciją. Dalia dažniausiai keliauja su šia agentūra, nes jos sudaromi maršrutai - originalūs, programa - intensyvi, o gidai - profesionalūs, įdomiau ir plačiau pasakoja, palyginti su vietiniais.

"Lėktuvas nutūpė Ho Chi Minh oro uoste, o iš ten skridome į Siem Reap miestelį. Nustebino didžiulis žalias ežeras, aplink kurį tvyro pelkės ir iš kurio iškritus krituliams potvynių metu vanduo plūsta į jūrą.

Aplankėme tūkstantmečius gyvuojantį Angkoro miestą, khmerų imperijos sostinę. Stebuklingas čionykštis religinių architektūros statinių kompleksas įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Turėjome galimybę aplankyti tik kelias šventyklas, tarp jų - akmenines ir vienišas, stūksančias džiunglėse. Viena restauruota šventykla vadinasi "Tūkstantis veidų", nes iš vienos pusės iškalti iš akmens gerųjų dievų veidai, iš kitos - nešančių blogį ir kančias. Šventyklose šokdavo deivės, vadinamos absaromis.

Kai kurios šventyklos, stūksančios džiunglėse, dėl intensyvios drėgmės yra apaugusios dideliais medžiais, kurių kamienų net keli žmonės neapglėbtų, ir buvo atrastos visai neseniai. Jos yra iš molio plytų. O toliau vargu ar įkeltumei koją į suvešėjusias džiungles. Girdėjome stūgaujant beždžiones, kitų plėšrūnų bei išvis nenuspėjamus balsus. Žmonės gyvena pamiškėse", - pasakojo pokalbininkė.

Sakė patyrusi daug malonumo lankydama didžiausią Angkor Wat šventyklą, XII amžiuje pastatytą karaliaus Suryavarman II. Dangų remia lotoso pavidalo kupolai; jie pavaizduoti ir Kambodžos vėliavoje. Neblėsta mokslininkų susidomėjimas šventyklos smiltainyje išraižytos kovų, kasdieninio gyvenimo bei religinių apeigų scenos.

"Kai vakarieniavome, stulbino unikalūs jauni šokėjai. Scenoje tarsi atgimė mitologinės deivės apsaros, kurios, pasakojama, globojo dievus ir mirtinguosius žmones. Šokiu pasakojami įvairūs siužetai", - sakė Dalia.

Istorijos žaizdos

Keliautojai įstrigo tai, jog kai 1965 metais vyko Vietnamo karas su amerikiečiais, Kambodžoje buvo daug užminuotų vietovių. Vietos diktatorius Pol Potas, norėdamas, kad kaimų žmonės kraustytųsi gyventi į miestus, išžudė daugybę taikių gyventojų - apie ketvirtį tautos, tad dabar vidutinis gyventojų amžiaus vidurkis yra apie 23 - 24 metai.

"Tarp likusių gyvų senukų daug neįgalių, be rankų, be kojų, jų orkestrai susėdę dainuoja, groja styginiais instrumentais, ne elgetauja, bet taip užsidirba sau duoną. O vaikai šoka gatvėse ir restoranuose. Jų pirštai itin lankstūs, išlenkti į išorę, nes nuo mažens mokomi gracingai šokti.

Paskui ežeru, į kurį įteka gėlosios upės, plaukėme raketa po apylinkes, kur įsikūrę žvejai, savo valtimis atsiplukdantys plytas, ir visa, ko reikia buičiai. Kai prasideda potvyniai, nameliai, surišti vienas su kitu, tiesiog plūduriuoja ant plaustų arba stovi ant polių. Sausesnėse vietose laksto paršeliai ir vištos.

Kai kurie keliautojai į miestelių gatvių užeigas ėjo paragauti šunienos. Sakė, kad skonis primena nutrijos. Apskrudintos mėsos gabaliukai užgeriami vynu. "Vieną dieną, kai vėl norėjome paragauti šunienos, mums virėjai pasakė, kad tai netinkama diena pagal Mėnulį", - pasakojo Dalia.

Miestų turguose gausu kiniškų drabužių, įvairios žuvies, moliuskų, daržovių ir vaisių. Suvenyrų nėra daug, tad Dalia parsivežė tik iš medžio drožtą apsaros skulptūrėlę.

Karalių rūmų spindesys

"Tonle Sap ežeru, kuriam UNESCO suteikė "Biosferos draustinio" statusą ir kurio apimtis liūčių metu padidėja iki dešimties kartų ir užlieja didžiulius miškų ir pievų plotus, nuplaukėme į šalies sostinę Pnom Penį. Kateriu skrosdami vandenis, stebeilijomės į žalius ryžių laukus, besimaudančius buivolus.

Pnompenis - kontrastų miestas, kuriame dygsta modernios užsienio šalių ambasados su dideliais kiemais ir vargšų lūšnos. Apžiūrėjome šventyklą su Budos skulptūra iš gryno smaragdo. Kitose miesto šventyklose vyko žvakių apšviestos apeigos, panašios į būrimus, skirtos turistams.

Nustebino sostinės gyventojų dėmesingas ir švelnus elgesys su vaikais, kuriuos matėme žaidžiančius skveruose, maitinančius beždžiones", - pasakojo Dalia.

"Sostinėje yra veikiantys khmerų karalių rūmai. Gyvų karalių nematėme, tik jų nuotraukas. Būsimasis sosto paveldėtojas studijavo Europoje, o jo tėvai yra išsilavinę, šiuolaikiški žmonės. Rūmų salėse prižiūrimos žmogaus dydžio lėlės, simbolizuojančios savaitės dienas. Įdomu tai, kad jos aprengtos skirtingų spalvų drabužiais ir, tarkime, jeigu pirmadienio lėlė aprengta žaliai, priėmimų metu visi tarnai irgi vilki žaliais drabužiais", - sakė pokalbininkė.

Rūmuose saugomi visų Kambodžos karalių biustai ir Sidabrinė pagoda, kurioje yra auksinė ir brangakmeniais inkrustuotų Budos statulėlių kolekcija.

Laikas keliautojai pralėkė labai greitai, mainantis sutiktų žmonių veidams, autentiškiems drabužiams. Net medkirčiai vilki savitais, tautinius kostiumus primenančiais drabužiais. Kambodžiečiai nuolat šypsosi, yra atviri, nuoširdūs ir nesistengia ko nors išpešti iš turistų. Nedidukų žmonių judesiai, išvaizda yra išskirtiniai, veidų bruožų nesupainiosi su kitų azijiečių bruožais. Kildami lėktuvu grįžtantys namo keliautojai dar kurį laiką gėrėjosi vešliomis lianomis, ryžių laukais, juose triūsiančiais valstiečiais...

Kelionių organizatorius "Grūda" dirba jau antrąjį dešimtmetį ir turi daug kelionių autobusais organizavimo patirties, siūlo poilsinių ir pažintinių maršrutų įvairovę. "Grūda" didžiuojasi profesionaliais gidais, patyrusiais, paslaugiais ir kultūringais vairuotojais.