Kaliningradas: arčiausiai Vakarų ne tik geografiškai

KAS? Nuo 1970-ųjų keliolika metų statytus, bet taip ir nebaigtus Tarybų rūmus kai kas vadina Kaliningrado simboliu, bet patys miestiečiai juokauja, kad tai - užkasta roboto galva. Ką daryti su ja - tikrosios miesto galvos kol kas nežino.

Ne, per tą laiką miesto niekas nepervadino (nors tokių kalbų būta ne tik Lietuvoje, kur kelio ženklai žymi ne Kaliningrado, o Karaliaučiaus kryptį, bet ir pačioje Rusijoje). Nepervadino ir jo gatvių, Lenino prospektas kaip buvo, taip ir liko. Ir Džeržinskio gatvė liko, ir to paties Kalinino, ir Karlo Markso. Ir Pergalės aikštė.

TENDENCIJOS. Pastaraisiais metais modernių namų mieste išdygo nesuskaičiuojama daugybė.

Tačiau pats miestas... Taip, nedingo ir tarybinio stiliaus daugiaaukščiai (įskaitant savotišku simboliu tapusius vaiduokliškus Tarybų rūmus), tačiau dabar vadinti Kaliningrado rusišku miestu neapsiverčia liežuvis. Ne tik dėl jo praeities, bet ir dėl bendro vaizdo - palyginti su minėtais 20 metų atgal, jis pasikeitęs neatpažįstamai. Daugiau, nei per tą patį laikotarpį pasikeitė Klaipėda.

"Tai - rusiškai vakarietiškas miestas", - sako filosofas Arvydas Juozaitis, knygos apie Kaliningradą "Karalių miestas be karalių" autorius, 2004-2009 metais dirbęs Lietuvos generalinio konsulato Kaliningrado srityje kultūros atašė, o dabar ten važinėjantis kone kas mėnesį.

REKLAMA. Sunku be pinigų? Sužinoti, kas jų paskolins, galite vos nuleidę galvą žemyn (užrašas ant šaligatvio skelbia: "Pinigai iki atlyginimo").

Jis omenyje turi ne tik Kaliningrado pastatus, nors ir šie, tiek visuomeniniai, tiek gyvenamieji, anot A. Juozaičio, yra puikiausios vakarietiškos kokybės. Vakarietiškiausios ten ir nuotaikos - palyginti su tvyrančiomis "motinoje Rusijoje".

"Jie mąsto visiškai kitaip nei mąstoma Rusijoje, tad ne tik geografiškai ta teritorija yra dvigubai arčiau Vakarų", - teigia publicistas.

PALIKIMAS. Kaliningradiečiai, skirtingai nei sovietmečiu, nebesibaimina vokiškos praeities. Tiek miesto gynybinį žiedą sudarantys bastionai, tiek vartai vadinami vokiškais vardais: Brandenburgo vartai, Rosgarteno vartai (viršuje), Vrangelio bokštas (viduryje), Friedlando vartai (apačioje) ir t. t.

"Kaip jaučiasi mūsų gyventojai? Kaip labiau pažengę (rus. prodvinutyje - Aut. past.) Mes žinome, ką reiškia gyvenimas Rusijoje, ir žinome, kas yra Europa. Belieka iš abiejų pusių paimti tai, kas geriausia", - teigia kaliningradietis buriuotojas Sergejus Žadobka.

Ėjimas į Europą kaliningradiečiams yra ne tik simbolinis. Tai - praktinis veiksmas, kurio svarbiausia dalis - vizos gavimas. Kokios Europos Sąjungos šalies - jokio skirtumo.

ĮPROČIAI. Kam mokėti už vandenį, jei jo galima prisipilti nemokamai?

"Visi mūsų srities gyventojai turi Šengeno vizas. Kas kaip gali, tas taip ieškosi. Dažniausiai kreipiamasi į Vokietijos konsulatą, taip pat Lenkijos, nemažai žmonių gauna Kroatijos vizas. O štai į Lietuvos konsulatą pastaruoju metu kreipiamasi mažiau", - sako Sergejus.

Tą patį patvirtino ir kalbintas "Komsomolskaja pravda Kaliningrad" dienraščio žurnalistas Ivanas Markovas.

POLINKIS. Kaliningradiečiai gręžiasi į praeitį net statydami naujus pastatus.

"Nežinia kodėl, bet paskutiniuoju metu Lietuva vizas kaliningradiečiams dalina nebe taip noriai, kaip anksčiau", - teigia jis.

Taigi, Lietuva galėtų kaliningradiečiams dar labiau nei iki šiol asocijuotis su Europa, tačiau jie dėl įvairių priežasčių renkasi Lenkiją. Tos priežastys - ne tik lengviau gaunamos lenkiškos vizos, bet ir Lenkijos bei Rusijos sutartis dėl supaprastinto sienos kirtimo, įsigaliojusi prieš porą metų. Vietinio eismo per sieną režimas apima visą Kaliningrado sritį ir dvi Lenkijos vaivadijas, ir keliaujantiesiems jų teritorijose nereikia vizų, užtenka turėti tik specialų leidimą. Teigiama, kad tokia tvarka labai pagyvino prekybą Lenkijos pasienio regionuose.

"Atverkite sienas plačiau, kaip tai padarė lenkai. Dabar mes kiekvieną savaitgalį ten važiuojame ir išleidžiame mažiausiai po 200 dolerių. O galėtume važiuoti pas jus", - apgailestauja Galina, dirbanti vienoje Kaliningrado valdžios institucijų.

NUOMONĖS. "Fuck US", "Garbė draugui Stalinui", skelbia užrašai ant statybvietės tvoros.

Kodėl kaliningradiečiai leidžiasi į "prekybos centrų turizmą" (jo išraišką, tik ne tokiu mastu kaip Lenkijoje, galima matyti ir prie Klaipėdos "Akropolio" - automobilio registracijos numerių su 39-ojo Rusijos regiono skaičiais pavidalu), supranti užsukęs į bet kurią parduotuvę. Prekės jei ne dvigubai, tai bent trečdaliu brangesnės nei pas mus. Kainos kavinėse mūsiškes lenkia du kartus. O gal ir tris.

Nepaisant to, patys Kaliningrado gyventojai teigia, kad gyvenimas jiems nėra sunkus.

"Jau vien iš kainų galite spręsti, kad blogai mums nėra, - šypsosi, bet be saviironijos, Galina. - Gerai visiems - ir jaunoms šeimoms, ir pensininkams. Mamos, gimus antram, trečiam vaikui, gauna pusę milijono rublių (maždaug 37 tūkst. Lt - Aut past.). Tiesa, šie pinigai neišmokami grynais, tačiau jais galima padengti kreditą už būstą, vaiko gydymo arba mokslo sąnaudas. Nenuostabu, kad gerėjant demografinei padėčiai statoma daugiau modernių darželių, mokyklų - net su baseinais".

ATSTATYTA. Kionigsbergo katedra istoriniame Kneiphofo rajone, dabar vadinamame čia palaidoto vokiečių filosofo Imanuelio Kanto salos vardu, sudegusi po karo stovėjo kone 50 metų. Jos atstatymas prasidėjo tik 1992 m.

Mažiausia pensija, moters teigimu, siekia 13 tūkst. rublių (apie 960 Lt), kiti gauna 23-24 tūkst. rublių (1 700-1 770 Lt) pensiją. Vidutinė alga, anot Galinos, yra kiek daugiau nei 25 tūkst. rublių (1 850 Lt), o registruotas nedarbas Kaliningrado mieste siekia vos 0,5 proc. Visuomeniniame transporte - nemokamas "Wi-Fi" ryšys.

Klausantis šmėsteli įtarimo šešėlis: gal tai - propaganda, juk Galina dirba valstybinėje institucijoje? Tačiau panašu, kad ieškoti kabliukų nereikia - kaliningradiečiai tikrai gyvena neprastai. Dar daugiau - A. Juozaitis įsitikinęs, kad jie mus gali pralenkti ne tik kainomis.

"Praeis dar 10 metų, ir į Kaliningradą mes važiuosime kaip į tikrų tikriausius Vakarus", - šio anklavo vystymosi masteliais neabejoja A. Juozaitis.

Jis prognozuoja, kad didžiausias proveržis bus 2018-aisiais, kai Kaliningrade, kaip ir dar 11-oje Rusijos miestų, vyks pasaulio futbolo čempionatas. Tam mieste, 155 ha teritorijoje, jau netrukus bus pradėtas statyti atskiras kompleksas su viešbučiais, gyvenamaisiais ir prekybinės paskirties pastatais, parodų bei medicinos centru ir moderniausiu 45 tūkst. vietų stadionu.

VIZOS į Europą kaliningradiečiams svarbios tiek pat, kiek oras ir vanduo.

Tiesą pasakius, investicijų į gyventojų poreikių patenkinimą negailima jau dabar - kone didžiausias Kaliningrado darbdavys, automobilių gamybos milžinas "Avtotor", Kaliningrado pašonėje pradėjo naujų sporto rūmų statybą. Skaičiai įkvepia - kompleksas su FIFA standarto dangos futbolo stadionu, ledo arena, 50 metrų baseinu, universalia sporto ir koncertų sale, fitneso sale, atviromis aikštelėmis ir dviem kino teatrais bus tinkamas tarptautinėms 128 sporto šakų (iš jų 85 - olimpinės) varžyboms...

Rusiški užmojai? Galbūt. Bet rezultatas, tikėtina, bus vakarietiškas. Kaip ir daug kas tampa šiame mieste.