Ispanija: "ne sezonas" - tarsi mūsų Jūros šventė

"Ispanai visiškai nenori kalbėti angliškai... Barselonoje saugokitės vagysčių, nes dar negirdėjau, kad nors vieno lietuvio nebūtų bandę apvogti..." - tarp gausybės patarimų pirmą kartą vykstančioms į Ispaniją nemažai būta ir gąsdinimų.

Pasinaudojome pigiais skrydžiais, tad iš pradžių baugino mintis, kaip dviem merginoms reikės pačioms susirasti viešbučius, autobusų stotį, tačiau užbėgant įvykiams už akių galiu pasidžiaugti, kad viskas ėjosi kaip sviestu patepta.

Pagrindinė taisyklė - nebijoti klausti. Jei patys katalonai ir nemėgsta kalbėti angliškai, turistų pilnuose Ispanijos miestuose rasti visažinį nėra sudėtinga.

Skristi pigiais skrydžiais ir patiems užsisakinėti viešbučius patartina taupumo sumetimais. Skrydžiai, dvi naktys Barselonoje su pusryčiais bei 4 naktys Loret de Mare kurorte su pusryčiais ir vakariene nekainavo nė 1,2 tūkst. litų. O jei dar skrydžius būtume užsisakiusios gerokai anksčiau akcijų kainomis, grynųjų suvenyrams būtų likę dar daugiau...

Iš vieno miesto į kitą keliauti autobusu kainuoja 7-9 eurus.

Nuvykus į Ispaniją būtina paragauti paeljos, tapų, sardinių, šaltos gaspačio sriubos, vytinto serano kumpio - tai vieni populiariausių patiekalų bet kurioje užeigoje. Susipažinti su nacionaline virtuve išleisite vos 10-15 eurų.

Iš visų išvardytų skanumynų mažiausiai sužavėjo sardinės. Lietuviškos stintos mano gomuriui atrodo kur kas pranašesnės. Tačiau iki šiol prisimenu burnoje tirpstantį serano kumpį...

Gegužės viduryje atvykus į Ispaniją, ko gero, labiausiai ir žavi kalnai šviežių vaisių ir daržovių bei dar judančios krūvos ką tik sužvejotų jūros gėrybių.

Loret de Mare kurortas garsėja naktiniu gyvenimu. Dieną čia gana ramu, o naktį gatvės knibždėte knibžda iš Didžiosios Britanijos, Prancūzijos atvykusio jaunimėlio.

"Dabar ne sezonas. Turistų dar labai mažai. Poilsiauja tik pensininkai ir studijų ar mokslo metų pabaigos paminėti atvykęs jaunimėlis. Tačiau jūs net neįsivaizduojate, kas čia darosi vasarą! Klubuose pilna girto jaunimėlio, paskui paryčiais visi traukia į pliažą, o ten tokių vaizdelių gali pamatyti, kad geriau ir nepasakosiu... " - atviravo kurorte sutikta jau ketvirti metai čia dirbanti lietuvaitė Jovita.

Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad jų "ne sezonas" primena mūsų Jūros šventę.

Barselonoje studijuojanti mergina padirbėti į Loret de Mare kurortą atvyksta tik vasarai. Darbas - stovėti gatvėje ir kviesti į klubą klientus. Atskaičiavus buto nuomą, maistą ir linksmybes, vasaros pabaigoje ji parsiveža apie 3 tūkst. eurų.

"Po tokios vasaros paprastai turiu tik vieną svajonę - pabėgti kur nors ilgam, kur nėra nė vieno žmogaus. Pasiilgstu lietuviškos ramybės", - atviravo Jovita, kuri pažįsta, ko gero, visų aplinkinių klubų darbuotojus, tad mielai suorganizavo mums nemokamą eskursiją po didžiąją dalį naktinių klubų. Gegužės viduryje išties daugelis jų buvo pustuščiai. Paprastai už įėjimą į klubą prašoma apie 10 eurų, tačiau dažnai į tą pačią sumą įeina ir kokteilis.

Argentiniečiai, meksikiečiai, rusai, moldavai, italai, prancūzai ir ypač daug marokiečių. Sutikti tikrą kataloną ar ispaną Loret de Mare kurorte - prabanga.

Gatvelėse pilna mažyčių krautuvėlių, kuriose prekiauja arabai. Produkcija - garsių ženklų falsifikatai, tarp kurių mėtosi ir ispaniškų suvenyrų - kastanječių, vėduoklių ir kt.

Nežinau, galbūt todėl aš Ispanijoje šiek tiek pasigedau... Ispanijos.