„Laisvalaikiui“ Monika papasakojo savo įspūdžius iš kelionės po islandiją.
Gamta
Islandija man kol kas pirmoji ir vienintelė šalis, kurioje pajutau, kad šeimininkė čia yra gamta. Nuostabus gamtovaizdis, besikeičiantis kas kelias minutes: važiuoji ištisomis lygumomis ir net nepajunti, kad kitą akimirką tu apsuptas milžiniškų kalnų. Neaprėpiami slėniai, kalnai, kriokliai, lavos laukai, viskas ten taip didinga ir įspūdinga, kad ne kartą pasijutau lyg dar viena avis, kurių ten, beje, daugiau nei salos gyventojų.
Klimatas
Daugelis mano, kad ten labai šalta, bet iš dalies tai netiesa. Temperatūra nėra aukšta net žiemą, o vasaromis yra gražių, saulėtų dienų. Man viešint kelias dienas buvo net 16 laipsnių šilumos, tačiau ji yra kitokia nei žemyne. Čia pučia stiprūs vėjai, dažnai lyja, tad net ir esant tokiai temperatūrai vaikščiojau vilkėdama šiltą striukę. Mėgstu rudenį, lietų, apniukusias dienas, tad klimatas ten man labai patiko.
Monika Budinaitė-Žadeikienė atrado ir Islandijos sostinės - Reikjaviko - grožį
Miestai
Čia miestų nedaug, be to, jie - mažučiai, veikiau žvejų kaimeliai. Tačiau Reikjavikas labai žavingas! Buvau nuoširdžiai nustebusi, kokią gyvybingą ir stilingą sostinę turi ši sala. Miesto gyventojai itin stilingi, nemačiau nė vieno kažkuo neišsiskiriančio žmogaus. Čia jie tikrai turi išpuoselėtą skonį. Žavėjo jų įdomūs interjerai, įspūdingos meno galerijos, net parduotuvėlėse radau niekur nematytų originalių daiktų.
Kelias
Mėgstantiems vairuoti tai turėtų būti nuostabi patirtis. Keliai čia labai vaizdingi ir geri. Tiesa, žvyrkelių čia taip pat daug. Įspūdinga tai, kad kartais jautiesi vienas važiuojantis saloje. Riedi vingiais, lygumomis, kalnais šimtus kilometrų ir neprasilenki nė su vienu automobiliu!
Gyvūnai
Sausumos žvėrių ten menka, kiek žinau, gyvena lapių ir elnių. Bet Islandijoje galima pamatyti ruonių ir banginių. Vietiniai siūlo daugybę tokių ekskursijų. Patarimas keliaujantiesiems - nepasikliauti kompanijų, plukdančių stebėti banginių, pažadais, kad banginį pamatysite beveik šimtu procentų. Nėra taip paprasta juos išvysti. O štai aš buvau labai laiminga, kad man pamatyti pasisekė.
Didžioji ledyno lagūna
Tai bene didžiausią įspūdį padariusi salos vieta. Čia patikėjau klimato atšilimu. Net aštuonių kilometrų įlanka atsirado tik prieš 80 metų. Ir kasmet ji pailgėja po šimtą metrų. Ledo luitai, plaukiantys į vandenyną - autobuso dydžio, o srovė galinga ir srauni. Manau, tai vieta, kurią ne tik įdomu, bet ir labai naudinga pamatyti.
Žygiai
Šalyje yra galybė įvairių pėsčiųjų takų. Čia ras ką veikti mėgstantieji ir trumpus, lengvus pasivaikčiojimus, ir sudėtingus kopimus. Nuostabus kelias veda nuo Skogaro krioklio iki Torsmorko miestelio. Jis tęsiasi apie 25 kilometrus, tad reikėtų pasiplanuoti kelių dienų žygį, bet patariu juo paėjėti net jei teturite vieną dieną ar kelias valandas. Kelyje išsibarstę beveik keturiasdešimt krioklių! Pati juo ėjau gal tik šešis kilometrus, bet tai, ką pamačiau ir patyriau, tikriausiai nepasimirš niekada. Tai gražiausias eitas mano kelias! lauko maudynės Turbūt daugelis Islandiją žino kaip šiltų versmių salą. Čia maudytis galima labai daug kur. Šilti upeliai išsibarstę po visą šalį. Jų yra visokių, ir privačių, su persirengimo kabinomis, ir visiškai laukinių. Nors ten vėjuota, lietinga ir šalta, patariu važiuojant pasiimti visus maudynių reikmenis, nes pagulėti kažkur kalnuose šiltoje vonioje yra nuostabus jausmas. Labiausiai lankoma Islandijos šiltųjų versmių vieta Žydroji lagūna nėra jau tokia puiki. Ir pati buvau gavusi patarimą ten geriau nevažiuoti, neva tai turistų perpildyta išreklamuota vieta. Tačiau pasmalsavau ir nusivyliau. Eilės prie persirengimo spintelių, dušų, o šiltas vanduo toks pats kaip visur. Tiesa, Žydrojoje lagūnoje yra ypatingo baltojo purvo. Galima juo išsitepti veidą. Tačiau jo galima tiesiog nusipirkti, nes įėjimas į Žydrąją lagūną taip pat gan brangus Įkvėpimui. Kūrybai ši šalis yra tobula: atokūs nameliai laukuose, vieniši švyturiai ir jausmas, kad esi vienui vienas pasaulio pakrašty, tikriausiai - geriausias įkvėpimas. Kad ir kas tai būtų: muzika, piešimas ar rašymas. Paprastai keliaudama daug nerašau, bet būdama Islandijoje ne kartą pasigedau kompiuterio. Ir atradau nuostabių vietų, kuriose be galo norėtųsi rašyti. Supratau, kodėl Islandija yra pripažinta rašytojų valstybe. Čia ne tik kas dešimtas žmogus yra išleidęs bent vieną knygą, bet ir visi gyventojai gerbia knygą. Jie mielai jas skaito, perka ir dovanoja, jomis dalijasi, apie jas diskutuoja. Tai yra svarbi jų kultūros dalis.
Monika mėgavosi maudynėmis šiltose versmėse, kurių Islandijoje gausu
Islandijoje nemažai vietų tiems, kurie mėgsta žygius. O žygiuojant galima pamatyti ir nemažai krioklių
Prieš 80 metų, manoma dėl klimato atšilimo, pradėjo formuotis ledyno lagūna. Kasmet ji pailgėja 100 metrų
Rašyti komentarą