Įdomūs faktai apie Gruziją

Gruzija - legendų šalis. Viena iš jų pasakoja: kai Dievas skirstė tautoms žemes, gruzinai šventė pasaulio sukūrimą ir pavėlavo. Jie prisipažino: „Dovanok, brangusis, pavėlavome - gėrėme į tavo sveikatą“. Dievas pagalvojo ir tarė: „Pasilikau čia sau gabalėlį žemės, bet už jūsų nuoširdumą ir atvirumą atiduodu ją jums! Atsiminkite, kad žemė labai graži ir su niekuo nepalyginama, ir žmonės visais amžiais ja žavėsis ir gėrėsis“.

Šioje nedidelėje šalyje yra tiek neįtikėtinų ir įdomių dalykų, kad pamatyti visiems neužteks ir labai ilgų atostogų!

Gruzija yra laikoma ilgaamžių šalimi. Pagal vieną legendą laikas, praleistas su svečiu, į nugyventą amžių neįskaičiuojamas. Dabar aišku, kodėl jie tokie svetingi?

Garsioje gruzinų poemoje „Karžygys tigro kailyje“ yra žodis „vefchvtmbrdgvneli“ su 11 priebalsių iš eilės, o kasdieninėje kalboje toks rekordininkas yra žodis su 9 priebalsėmis pagret - „gvprtskvnis“.

Į vestuves kviečiama labai daug svečių, tarp kurių ne tik artimi giminaičiai, bet ir draugų draugai. Atsisakius atvykti į tokį renginį, santykiai gali labai rimtai pašlyti. Todėl jei esate kviečiami į vestuves, neatsisakykite, juolab jose sudalyvauti tikrai verta.

Atėję į svečius, gruzinai dažnai nenusiauna, o šeimininkai paprastai nieko nesako. Negalima įžeisti svečio, net jei jis purvinais batais perėjo kilimu, o gal jo puskojinės skylėtos...

Kai kurie gruzinų nacionalinės virtuvės valgiai valgomi rankomis, taip jais gardžiuojantis. Pavyzdžiui, šašlykai ir chinkaliai valgomi rankomis net restoranuose, nenaudojant stalo įrankių.

Gruzinų dainą „Čakrula“ NASA 1976 m. išsiuntė į kosmosą kaip laišką kitų planetų gyventojams, kad šie įvertintų žmonijos muzikinius gebėjimus.

Iki šiol pasitaiko atvejų, kai jaunikis pagrobia nuotaką, tiesa, dabar tai daroma jaunajai sutikus.

Gruzijoje patogu keliauti autostopu - daugelis vairuotojų mielai pavėžės pėsčiąjį turistą visiškai už dyką ir dar spės papasakoti keletą vietos legendų.

Nors jaunimas ir labai gerbia vyresniuosius, dažniausiai į juos kreipiasi tiesiog vardu, taip pat į savo tėvus.

Europiečiai Gruziją vadina „Georgia“ (Džordžija), o patys gruzinai savo šalį vadina „Sakartvelo“.

Jei reikia kur grįžti su automobiliu, o esate išgėrę, galima mandagiai paaiškinti apie tai policininkams, ir yra didelė tikimybė, kad vienas iš jų sutiks pabūti jums „blaiviu vairuotoju“, o jo porininkas važiuos iš paskos.

Mums įprasto kirčiavimo gruzinų kalboje nėra, kaip ir didžiųjų raidžių bei vyriškos ir moteriškos giminės - jos paaiškėja iš konteksto.

Trys broliai gruzinai Sergo, Davidas ir Aleksis Mdvivaniai XX a. 3-4 deš. abipus Atlanto pagarsėjo kaip garsūs vedybų aferistai. Įdomu, kad per daugybę vedybų su garsiomis ir turtingomis moterimis jie susikrovė pusę milijardo dolerių turtą. Tais laikais!

Gruzinai yra pratę visur iškabinėti skalbinius. Senuose Tbilisio kiemuose - šuliniuose galima pamatyti nuo vieno balkono iki kito ištemptas virves ir ant jų išdžiaustytus skalbinius. Daugiaaukščiuose virvės pririšamos prie artimiausio stulpo ir ant jų ramiausiai sukabinami skalbiniai.

Gruzinai naudoja dvidešimtainę skaičiavimo sistemą. Tai yra, norint įvardyti bet kokį skaičių, pavyzdžiui, tarp 20 ir 100, reikia paskaičiuoti, kiek dvidešimtukų jį sudaro, pasakyti šį skaičių ir likutį. Pavyzdžiui, 48: du-dvidešimt-aštuoni, 97: keturi-dvidešimt-septyniolika.

Šeimos ir giminiški ryšiai čia yra labai stiprūs, o tėvo žodžiai nekritikuojami.

Kadangi Gruzijos teritorijoje buvo atrastos seniausios vyno ąsočių šukės ir seniausi vynuogienojai, vietiniai pagrįstai vadina savo šalį vyno tėvyne.

Gruzinai labai myli savo šalį ir ja didžiuojasi. Net išvažiavę į užsienį, jie, užsidirbę pinigų, stengiasi grįžti arba gyvena svetur, bet niekada nepamiršta, iš kur yra kilę.

Vyraujanti religija Gruzijoje - krikščionybė, o ne islamas, kaip daug kas įsivaizduoja. Gruzija priėmė krikštą iš šv.Ninos IV amžiuje. Gruzinai iki šiol yra labai religingi žmonės.

Nuo 2000 m. šalyje plėtojamas turizmas, taip pat žiemos, ir dabar ten yra keletas šiuolaikinių kalnų slidinėjimo kurortų: Gudauris, Bakurianis, Tenuldis, Goderdzis.

Gruzijoje pilna mineralinių šaltinių, ten jų priskaičiuojama apie 2,5 tūkstančių.

Gruzijoje yra beveik išnaikinta korupcija ir biurokratija.

Nusprendus ką nors nusipirkti turguje, iš pradžių reikia pasiderėti. Su taksistu taip pat, o ir visur, kur nėra tiksliai nurodyta kaina.

Nesistebėkite, gatvėje išgirdę, kaip vaikas į savo tėvą kreipiasi „mama“. Gruziniškai „mama“ - tai „deda“, tėtis“ - „mama“, močiutė - „bebua“, o senelis - „babua“ arba „papa“.

Gruzinų liaudies šokius ir dainas UNESCO pripažino žmonijos kultūrinio paveldo šedevru.

Viena aukščiausiai esančių gyvenviečių Europoje, kurioje žmonės gyvena kiaurus metus, yra nedidelis kaimas Ušguli, esantis Aukštutinėje Svanetijoje 2300 m aukštyje.

Jei pateksite į gruzinų šeimos namus, niekada neišeisite alkani ir - dažniausiai - blaivūs. Šeimininkai ant stalo padės visas turimas atsargas, net jeigu jos bus paskutinės.

Teko girdėti senovės graikų legendą apie Aukso Vilną, kurią pagrobė Jasonas ir argonautai? Tai buvo seniai, bet tuometiniai įvykiai vyko kaip tik ten, kur dabar yra šiuolaikinė Gruzija.

Atradę Gruziją, graikai ją pavadino „Tekančios saulės šalimi“.

Visiems žinomas senovės graikų herojus Prometėjas, padovanojęs žmonėms dieviškąją ugnį ir už tai dievų nubaustas, pagal legendą yra kažkur Prometėjo olos gelmėse.

Tbilisyje nėra nustatytos mokslo metų pradžios dienos. Moksleiviams pamokos mokykloje prasideda rugsėjo 17-21 dienomis, priklausomai nuo lauko temperatūros.

Gruzijoje nėra centrinio šildymo ir karšto vandens. Gyventojai patys įsirengia dujinius ir elektrinius šildytuvus ne tik privačiuose namuose, bet ir šiuolaikiniuose butuose.

Naminiai gyvuliai - ožkos, avys, karvės ir kiaulės - Gruzijoje jaučiasi labai komfortiškai. Jie kiauras dienas slampinėja kur tik nori, neretai sukeldami nedidelę spūstį kelyje ir visiškai ignoruodami atkaklų pypsėjimą.

Įdomi daugumos liftų daugiabučiuose namuose ypatybė - jie yra mokami. Juose įrengtas specialus aparatas monetoms ir, norint pasivažinėti šiuo technikos stebuklu, į jį reikia įmesti porą monetų. Kartais liftuose įrengiamos spynos, o mokestis iš gyventojų surenkamas kartą per mėnesį, taip sakant, už nuolatinį bilietą.

„Tapaka“ - ypatinga gruziniška keptuvė, kurioje gaminamas „viščiukas tapaka“, kurį mes paprastai vadiname „tabaka“.

Gruziniški tostai neapsiriboja banaliais „Už tėvus“ arba „Už meilę“, jie panašūs į trumpą prasmingą pasakojimą. Tostų gali būti daug, o jie patys neretai būna ilgi.

Kai kuriuose Gruzijos miestuose, pavyzdžiui, Tbilisyje ir Batumyje, žiemos metu iškritęs sniegas yra laikomas išskirtiniu reiškiniu, todėl visi, nuo mažo iki didelio, skuba į lauką pasidžiaugti šiuo baltu stebuklu, juk tokių dienų per metus būna vos keletas.

Daugumą Gruzijos įžymybių galima apžiūrėti nemokamai, o jei ir reikia sumokėti, tai labai nedaug.

Susitikę gruzinai bučiuoja vienas kitą į skruostą. Ši tradicija nepriklauso nuo lyties ir amžiaus. Atėję į svečius, jie išbučiuoja visus.

Senovėje Ispanija vadinosi taip pat kaip Gruzija - Iberija. O baskų tautelės, gyvenančios Ispanijos šiaurėje ir Prancūzijos pietvakariuose, kalba yra labai panaši į gruzinų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“