Hurgadoje - antroji Rusija

Pagrindiniame Egipto kurorte Hurgadoje, esančiame daugiau nei už trijų tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos, pirmas sutiktas arabas pradėjo kalbėti su manimi lietuviškai be akcento ir net užtraukė Lietuvos valstybės himną.

"Rosija?" - netoli viešbučio užkalbino jis mus. Išgirdęs, kad iš Lietuvos, maždaug trisdešimties metų egiptietis plačiai išskėtė rankas ir prašneko lietuviškai. "Labas, kuo tu vardu? O, Lietuva, aš daug apie jus žinau. Paksas nekaltas, aplinka kalta, ar ne? Lietuva, tėvyne mūsų, tu didvyrių žemė..." - sklandžiai mūsų himną užgiedojo nepažįstamasis, o po akimirkos "persimetė" į naują "Raketos" dainą.

Į mano nuostabą arabas droviai atsakė lietuviškai išmokęs iš lietuvių draugų ir perėjo prie reikalo - pakvietė užsukti į greta esančią jo parduotuvę "Plochoj malčik". Vėliau, beje, matėme ir dar įdomesnių pavadinimų - pavyzdžiui, "Jolki Palki".

Arabas savo parduotuvėje mums parodė ant sienos sukabintus pirkinių maišelius su "Maxima", "Iki" ir "Rimi" prekės ženklais, o iš stalčiuko išsitraukė nemenką krūvelę lietuviškų litų stambiomis kupiūromis. Prekiautojas niekaip nenorėjo mūsų paleisti ir įkyriai siūlė pirkti kvapniųjų aliejų.

Hurgados centro žiedinėje sankryžoje puikuojasi undinėlė

Tą pačią dieną paaiškėjo, kad lietuviškai neblogai kalba ir daugiau Hurgados gatvės prekeivių. Ekskursijų biurai pasipuošę skelbimais lietuvių kalba, o viename jų netgi sutikome turistinėmis išvykomis prekiaujančią tikrą lietuvaitę.

Vis dėlto Hurgada - ne lietuvių, o rusų kurortas. Lietuvių gausa nepranoksta Rusijos poilsiautojų, kurie čia plūsta ir į didžiąją tėvynę grįžta su pirkinių prikimštais lagaminais.

Jau Hurgados oro uoste (beje, sausakimšame turistų) vizas atvykėlių pasuose tikrinęs pareigūnas visus skubino kartodamas "davai, davai". O sprendžiant iš užrašų parduotuvėse, kavinėse ir kitose viešose vietose, rusų kalba jau tapo kone antrąja Egipto valstybine kalba. Hurgados kavinėse iš magnetofonų plyšauja Filipas Kirkorovas ir čia sunkiai rastum rusiškai nekalbantį arabą.

Nors rusai "maitina" Egiptą, ne vienas arabas mums prisipažino jų nemėgstąs, mat rusai neva šykštūs ir pasipūtę, į egiptiečius žiūri iš aukšto. Ir vis dėlto arabai akivaizdžiai jiems padlaižiauja. Kaip ir visiems kitiems.

Jau buvome girdėję, kad pirmąją atvykimo dieną čia geriau nieko nepirkti. Jei ir neparodysi susidomėjimo preke, arabas vis tiek užkalbins, paklaus vardo, iš kur atvykote, o tada kaip geriausią draugą apkabins, ranką paspaus, ims girti jūsų šalį ir žmoną... Tačiau atvykėliai vis tiek užkimba ant kabliuko ir kelis kartus permoka už suvenyrus.

Šalia šios milžiniškos beždžionės, reklamuojančios piceriją, stovėjo automatais ginkluoti pareigūnai. Hurgadoje turistų apsaugai skiriama daug dėmesio

Ilgainiui perpranti arabų prekiavimo stilių: jie visi mala tą patį, ir taip įkyriai, jog greitai apima noras bėgti į viešbutį. Tiesa, ramybės nėra ir viešbutyje.

Mūsiškiame "Waves Resort Hotel", kurį labai dažnai renkasi poilsiautojai iš Lietuvos, keli arabų vyrukai iš kailio nėrėsi bandydami įpiršti savo išvykas laivu ir kitas ekskursijas. Jiems atrodo visiškai normalu savo ekskursijas siūlyti po kelis kartus per dieną. Žinoma, kalba pradedama ne nuo to: pirmiausia būtinai pagirs jūsų maudymosi kostiumėlį, įdegį ir visa kita... Nieko keista, kad kai kurie poilsiautojai, tingiai išsitiesę ant paplūdimio gultų, arabams artinantis tiesiog apsimesdavo miegantys. Egipte dirbantys lietuvių gidai sako, kad arabai turistams yra patys geriausi draugai, bet tik tol, kol turite pinigų.

Vos trisdešimt metų gyvuojanti Hurgada, dykumoje iškilęs viešbučių miestas, norintiesiems tiesiog pasivaikščioti gali pasiūlyti tikrai ne kažin ką. Čia nėra parkų ar senų kultūros paminklų, prie kurių norėtųsi nusifotografuoti, o tik begalė mažyčių parduotuvėlių ir triukšmingų kavinių bei restoranų. Tiesa, Hurgada nuo kito Egipto kurorto Šarm El Šeicho skiriasi pirmiausiai tuo, kad čia gyvena ne tik turistai, bet ir vietiniai. Verta pėsčiomis arba mikroautobusu nukeliauti iki Hurgados senamiesčiu vadinamo El Dacharo ir pažvelgti į tikrąjį egiptiečių gyvenimą. Čia prekeivių gerokai mažiau ir kainos žemesnės, gatvėse pardavinėjama skerdiena ir žuvis, šaligatviai duobėti ir šiukšlini, bet užtat žmonės - be kaukių ir apsimestinio nuolankumo. Įdomu stebėti kavinėse arbatą gurkšnojančius (alkoholio musulmonai nevartoja) ir kaljano dūmu besimėgaujančius arabus. Jei ir skamba muzika, tai tik arabiška, bet dažniausiai jie žiūri televizorių...

Bus daugiau