Gruzijos reportažai (3)

Tbilisis niekada nemiega

Taupyk vandenį, gerk vyną

Naktinis traukinys iš Batumio į Tbilisį pajuda 35 minutės po vidurnakčio. Miegą nuolat sudrumsčia per garsiakalbį kartojami stočių pavadinimai. Paryčiui tampa vėsu - vienintelį kartą per visą kelionę.

Tbilisio stotyje neatrodo, kad ankstyvas rytas: keleiviai zuja pirmyn ir atgal.

Tbilisio vitrinose išrikiuotos suvenyrinės Stalino statulėlės.

Laiko turime į valias: naujoje nakvynės vietoje mūsų laukia tik 11 valandą.

Taksistui ištiesiame užrašų knygutę su įrašu gruziniškomis raidėmis. Čia turėtų būti nurodyta vieta, kur sostinės kavinės dirba visą parą. Ją užrašė Giorgi bičiulė Batumyje.

Gardžiosios spurgos su kremo įdaru restorane ant Mtacminda kalno.

Taksistas lėtai dėlioja raides. Akimirką šmėsteli mintis, kad užrašyta visai ne tai. Galiausiai vairuotojas įveikia užduotį. Ar toli? "Taip, - atsako. - Kokie 7 kilometrai."

Šokame į pagyvenusį automobilį. Keliolika minučių ir mes jau Tbilisio centre, prie Mtkvari (Kuros) upės tilto. Prieš akis ant kalno stūkso garsioji tvirtovė - Narikalos pilis.

Tbilisio funikulieriaus stotis. Funikulierių Gruzijos sostinėje 1903-1905 metais pastatė belgų tramvajų gamybos kompanija.

Tbilisis kiek apsnūdęs: dar nesisuka apžvalgos ratas, sustingusios stovi lyno keltuvo kabinos. Bet kavinėse, dirbančiose be poilsio, klientai jau (ar dar) sėdi. Rytinė charčio sriuba, boržomis ir kava. Beveik tobulas rytas.

Neskubėdami jaukinamės Tbilisį. Kavinės vilioja šmaikščiais užrašais apie vyną ir čačą rusų ir anglų kalbomis.

Tbilisyje persipynusi senoji ir modernioji architektūra.

"Taupyk vandenį, gerk vyną", "Saugokite žemę, ji vienintelė planeta, kurioje yra vyno", "Vieną kartą tu paklausi, ką myliu labiau, tave ar vyną. Aš pasakysiu, jog vyną. Tu įsižeisi ir išeisi. Gaila, kad ne vyno", "Niekas labiau neišgražina moters, nei trys taurelės čačos, kurias išgeria vyras".

Futuristinis Taikos tiltas, pastatytas 2010 metais, vadinamas vienu iš neįprasčiausios struktūros tiltų pasaulyje. Dizainą sukūrė italų architektas Michel De Lucchi ir prancūzų apšvietėjas Philippe Martinaud.

Apie vyną mintimis dalijasi ir iškilios asmenybės, kaip Salvadoras Dali ar Zigmundas Froidas. Dar kita kavinė vilioja "sąžiningumu": "Pirkite pas mus, nes kitoje vietoje jus apgaus dar labiau".

"7/24, nuo sutemos iki sutemos", darbo laiką nurodo kavinė.

Sienas puošia Pirosmanio paveikslų herojai. Suvenyrų vitrinose rikiuojasi įvairaus dydžio Stalinas. Matrioška susideda iš Stalino, Chruščiovo, Gorbačiovo, Jelcino ir mažyčio Putino.

Praeitis, perpinta su komercija, - kavinė KGB.

Tbilisis po kojomis

Pereiti gatvę Tbilisyje - tavo paties reikalas. Pėsčiųjų perėja čia mažai padeda. Bėgte pasileidžiame per judrią gatvę. Kitoje pusėje stovi policininkas. Nors įbėgame beveik jam į glėbį, pareigūnas net nepagrūmoja sudrausmindamas.

Būsima naujų namų šeimininkė iš anksto įspėjo, kad adresas sunkiai randamas, tad pasiūlė kitą susitikimo vietą. Bendrakeleivis užtikrina: nuves ten, kur reikia, esame nebetoli. Bet tas "nebetoli" niekaip neartėja, nors jau senokai po 11 valandos.

Ankstyvą rytą Tbilisis ruošiasi naujai šurmulio pilnai dienai.

Karštis ir nuolatinis kopimas aukštyn sunkina kuprines. Panašu, kad paklydome. Net neprašomas praeivis klausia, kuo gali padėti. Teiraujasi ne tik adreso, bet ir moters vardo. Ne, Anos nepažįsta. Jo kaimynas, sėdintis mašinoje, paprašo telefono numerio ir susisiekia su Ana.

Toliau kopiame aukštyn nurodytomis gairėmis. 19 numerį randame, bet 19A - nė žymės. Į paiešką įsitrauia keletas aplinkinių namų - žinia greit nuvilnija iš lūpų į lūpas.

Lyno keltuvas pakelia ant Sololakio kalvos.

"Visą gyvenimą čia gyvenu, nėra jokio A numerio", - užgarantuoja viena. Kita patarimus siunčia iš balkono. Trečia bando rasti išeitį gestikuliuodama rankomis. Išgelbėja dar vienas balsas iš kiek tolėliau - pagaliau esame surasti. Įsitikiname: namas 19A neturi nieko bendro su namu 19.

Mus pasitikusi moteris - Nana, Anos mama. Ana ir jos vyras dar darbe. Nana - medicinos studijas Maskvoje baigusi gruzinė. Jos tėvas buvo kariškis. Nana dievina rusų literatūros klasikus.

Populiariosios gruzinų salotos, pagamintos Nanos iš Tbilisio. Stambokai supjaustyti agurkai, pomidorai, svogūnas, pagardinta baziliku, kalendra ir druska. Mėgstantiems aštriau - pipiras.

Dienas namuose ji leidžia su anūke ir jos aukle Natela. Natela paatvirauja - sūnus neteko darbo, tad dirbti tenka jai.

Anos ir Nanos namas stovi ant kalno: iš terasos atsiveria Tbilisio panorama. Vidiniame kiemelyje žaliuoja sodas.

"Gruzijoje kiekvienas kampelis - istorija. Galima iš proto išeiti", - sako Nana.

Gyvūnų parduotuvės lange miega katinas.

Užrašų knygutėje surašo, ką, jos manymu, būtina per artimiausias dienas pamatyti. Aplankyti Šardeno gatvę, gruzinų vadinamą mažuoju Paryžiumi. Pasikelti funikulieriumi ir kavinukėje ant kalno suvalgyti spurgų už 1 larį. Aplankyti Botanikos sodą. Nuvažiuoti į Mtskhetą ir ten suvalgyti chinkalių ir chačapuri. Išgerti vyno "Chvančkara" ir "Mukuzani".

Gruziniško maisto kavinės dekoracija.

Pradedame nuo artimiausio objekto, pasiekiamo pėsčiomis - funikulieriaus. Gatvės medžiai nenutildami "groja" - visą kelią lydi cikadų cirpimas.

Eilė prie funikulieriaus juda sparčiai. Neprailgsta, kol atsiduriame Mtacminda - Šventojo kalno viršuje. Tbilisis nusileidžia dar žemiau.

Nanos rekomenduotos spurgos su kremo įdaru didelės, karštos ir gardžios. Tik jau pabrangusios - kainuoja ne larį, o larį ir 30 tetrių.

Virš miesto iškilusi Narikalos ("Neįveikiama") tvirtovė.

Dviejų dienų planas

Laisvės aikštės link pasileidžiame pėsčiomis. Gatvė vis sminga žemyn, kol galiausiai atsiduriame ten, kur pradėjom rytą.

Vairuotojai-gidai siūlo keliones į lankomiausias vietas. Iš Tbilisio planuojame dvi keliones - Gruzijos karo keliu ir į vyno kraštą Kachetiją.

Gruzinas su skrybėle ir parišta skarele žodžiais ir gestais reiškia susižavėjimą, išgirdęs, kad mes - iš Lietuvos. "Sabonis, "Žalgiris", - kiek pamąstęs, vardija. Po akimirkos pasileidžia į politiką. Giria lietuvius už iškovotą laisvę. Šaunuoliai! Ir staiga surimtėja: jo senelis dirbęs caro apsaugoje, šeima išžudyta Stalino.

"Aš jau žinau, ką jums parodysiu!" - užsidega ir siūlo išvykti valanda anksčiau. "Jūs, lietuviai, - aristokratai", - palydi atsisveikindamas iki rytojaus. Savo kontaktus paduoda užrašytus ant širdelės formos popieriaus.

Vairuotojas-gidas, su kuriuo sutariame vykti į Kachetiją, santūresnis. Ateinančias dvi dienas keliausime su bendravardžiais: abiejų gruzinų vardai - Zaza.

Populiarus kavinių, restoranų akcentas - Pirosmanio tapyba.

Naktinis gyvenimas

Tbilisis pasikeitęs nuo ryto: pilnutėlis žmonių ir triukšmo. Šoka spalvoti fontanai, į kalną nepaliaudamos skrieja lyno keltuvo kabinos.

Keliasdešimt akimirkų ir mes kalno viršuje. Nuo jo į Tbilisį žiūri Motina Gruzija, su kardu ir vynu rankoje. Vienas lankomiausių Tbilisio objektų - IV amžiuje ant kalvos iškilusi Narikalos pilis. Rodyklės rodo kelią į Botanikos sodą. Viršūnė klega nuo turistų.

Temstant miestas įgauna vis daugiau spalvų. Senoji architektūra persipina su moderniais sprendimais. Aukso spalva tviska Švč. Trejybės soboras (Sameba), didžiausia stačiatikių šventovė Gruzijoje, pastatyta 2004 metais.

Nuo karščio Tbilisį gaivina laistymo sistema.

Nusileidę žemyn ir perėję futuristiniu Taikos tiltu, sukurtu italų architekto ir prancūzų apšvietėjo, net neieškodami atsiduriame Šardeno gatvėje. Vienas šalia kito spaudžiasi restoranai ir lauko kavinės. Žmonių tiršta. Vaizdas įprastas Europos didmiesčiams. Ir kainos europietiškos. Bet yra ir šio to išskirtinio. Kavinė, pavadinta "KGB", įspėja: "KGB still working" (KGB tebedirba). Ant padavėjų marškinėlių užrašas praneša: "KGB still watching you" (KGB tebestebi tave).

"Pirosmani" restorano meniu įrašyta lietuviška juoda duona - 3,5 lario. Padavėjas pasiteisina: lietuviškos duonos dabar neturi.

Kavinės lankytojus vilioja šmaikščiais užrašais.

Rasti vietą naktiniame Tbilisyje, nors vidurys savaitės ir gilus vidurnaktis, rimtas iššūkis. Lauko kavinės pilnutėlės. Galiausiai pavyksta prisėsti viduje. Kavinės kampe virš dirbtinio laužo maistą "gamina" vaškinė sena gruzinė, nuo sienų žvelgia Pirosmanio žmonės. Kuo giliau į naktį, tuo lankytojų daugiau.

Taksistas pasisiūlo parvežti namo. Už kiek? 10 larių. Kainą akimirksniu pavyksta nuderėti perpus: parveš ir už penkis.

Anos terasoje - ramu, triukšmingi miesto garsai liko apačioje. Prieš akis plaukia jauki miesto šviesų jūra. Tbilisis ir šiąnakt nemiegos.