Gizoje - didžiausios kapavietės pasaulyje

Kiek laiko dar važiuosim?" Lietuviai turistai nerimsta, jie jau nebesėdi, o stovi. Dieve, kažkokios trys didelės akmenų krūvos, o kaip žmonės jaudinasi, laukdami akimirkos, kai galės jas paliesti ranka...

Mūsų autobusas pasuka prie faraono Cheopso, kuris Egiptą valdė 2551-2528 m. pr. m. e., kapavietės.

Tai seniausia piramidė Gizoje ir didžiausia visame Egipte (147 m aukščio) Cheopso piramidė, pastatyta 2570 m. pr.m.e.

Piramidės statybai panaudota apie 2,5 milijono akmeninių blokų, kurių kiekvienas vidutiniškai sveria 2,5 tonos.

Per 45 šimtmečius jos aukštis tesumažėjo 9 metrais. Visos piramidės saugomos UNESCO. Ši pasaulio kultūros paveldą saugojanti organizacija pareikalavo, kad į Cheopso piramidę kasdien būtų įleidžiama tik 150 lankytojų.

Tad jei anksti ryte neatvažiavai į Gizą, tai į didžiausią piramidę patekti nebėra jokių šansų. Beje, piramidės viduje nėra daug dėmesį traukiančių objektų. Ir vis dėl to apsilankymo tokio seno statinio viduje įspūdžiai yra nepamirštami.

Deja, toks pasivaikščiojimas visiškai neįmanomas sergantiems klaustrafobija. Šiaurinėje dalyje esantis piramidės įėjimas koridoriumi žemyn veda link nebaigto kapo, apie 100 m ilgio ir esančio apie 30 m žemiau piramidės.

Už 20 m nuo įėjimo yra aukštyn kylantis 1,3 aukščio ir 1 m pločio koridorius, kuris veda į Didžiąją galeriją.

Taip pat yra mažesnis horizontalus takas, vedantis į Karalienės salę. Koridoriai siauri, tvankūs, tenka eiti vos ne keliais ir saugant galvas.

Sako, dažnai iš piramidės išnešami nualpę lankytojai klaustrofobikai.

Tik Karaliaus salėje oras yra gaivus, kadangi patalpos vėdinimui buvo numatytos angos šiaurinėje ir pietinėje sienoje.

Čia pamatysite tik paprastą akmeninį karstą be dangčio, į kurį prieš puspenkto tūkstančio metų atgulė ketvirtosios Egipto valdovų sekos faraonas Cheopsas. Tačiau karstas dabar tuščias. Ir niekas nežino, kur ir kada dingo Cheopso mumija. Manoma, kad kalifas Abdula al Maumas 820 metais bene pirmasis įsigavo į Cheopso piramidės vidų. Kalifas tikėjosi čia rasti neįkainuojamų brangenybių.

Tad jis pasivadino su savimi visą būrį statytojų, išradėjų, meistrų, kad šie ištirtų slaptuosius faraono kapo įrenginius. Jie viską aplinkui kruopščiai tyrinėjo, bet taip ir nerado slapto įėjimo į kapą.

Tuomet jiems buvę įsakyta iškirsti landą piramidės vidun, bet įsilaužėliai nerado jokių lobių.

Manoma, kad kapas galėjo būti apiplėštas praėjus vos penkiems šimtams metų po faraono mirties. Arba ši kapavietė tebuvo priedanga, o pats faraonas palaidotas visai kitur.

Šių laikų archeologams Cheopso piramidėje pavyko rasti tik 6 cm aukščio skulptūrėlę - soste sėdintį ir mįslingai besišypsantį Cheopsą.

Dabar pačioje didžiausioje piramidėje rasta mažutė skulptūrėlė saugoma Kairo nacionaliniame muziejuje.

Kopti į piramidę iš lauko pusės vis dar yra turistų mėgstamas užsiėmimas. Bet iki pat viršaus dabar jau nebesitikėkite užlipti - draudžiama ir jei bandysite, jums tuoj ims švilpti automatu ginkluotas ir ant kupranugario jojantis policininkas.

Kodėl negalima užkopti ant piramidės? Kiekvienais metais keletas žmonių krisdami užsimušdavo, o kiti net specialiai atvykdavo čia nusižudyti.

Todėl teko uždrausti tokius laipiojimus. Leidžiama įveikti tik kelias akmeninių blokų pakopas...

Beje, policininkai turistus budriai saugo ir nuo įkyrių beduinų, kurie užsieniečiams siūlo pajodinėti kupranugariais.

Užlipsi už dolerį, o kai norėsi nulipti, beduinas gali pareikalauti ir 100 dolerių. Todėl geriausia nepasiduoti pagundai, o įvykus nesusipratimui, kol kupranugaris tavęs dar nenunešė į dykumą, būtina iš karto šauktis policininko pagalbos...

Į Rytus nuo piramidės yra Karalienės piramidės - trys apie 20 m aukščio statiniai, kurie daug kam atrodo tik kaip piramidės formos akmenų krūva.

Šios piramidės buvo statomos kaip kapavietės Cheopso žmonoms ir seserims.

Chefreno piramidė

Į pietvakarius nuo didžiosios piramidės yra beveik tokio pat dydžio (136 m aukščio) Chefreno piramidė.

Iš pirmo žvilgsnio ji atrodo didesnė nei Cheopso piramidė, tačiau tai tik todėl, kad ant to paties uolėto pagrindo Chefreno piramidė stovi aukščiau.

Chefrenas buvo Cheopso sūnus ir Egiptą valdė 2520-2494 m.pr.m.e. Jo kapavietė vidury dykumos nors ir mažesnė už tėvo, tačiau taip pat didinga ir įspūdinga.

Salės ir koridoriai šioje piramidėje yra ne taip kruopščiai statyti, kaip didžiojoje piramidėje, bet perspėjimas dėl klaustrafobijos galioja ir čia.

Per įėjimą patenkama į koridorių, kuris veda į laidojimo salę, kurioje iki šių dienų stovi tuščias Chefreno sarkofagas. Į Rytus nuo piramidės yra iškilę Chefreno laidojimo šventyklos griuvėsiai, ir vėliavėlėmis pažymėtas kelias, kuriuo kažkada buvo keliaujama nuo Nilo iki piramidžių.

Prie viduriniosios piramidės tarsi budrus mirusiųjų šalies sargas guli didysis sfinksas. Išplėtęs akis jis dėmesingai žvelgia į rytus.

Benosis sfinksas

Legendos, kuriomis bandoma pagrįsti sfinkso paskirtį, yra tiek pat paslaptingos, kaip ir tos, kurios kalba apie jo išvaizdą.

Sfinkso pagrindas yra iškirstas iš akmens, buvusio šalia kelio, vedančio į Chefreno piramidę. Pastarųjų metų geologiniai ir archeologiniai tyrimai įrodė, kad sfinksas buvo išskaptuotas iš akmens valdant faraonui.

Kodėl faraonui galėjo prireikti tokio didelio sfinkso? Greičiausiai tam, kad atspindėtų pagrindinius faraono valdymo bruožus. Juk net sfinkso galvos apdangalas yra toks, kokį nešiojo tik karališkųjų šeimų nariai. Spėjama, kad sfinksas nosies neteko XI-XV amžiuje. Nors yra istorinių šaltinių, kurie dėl šio sfinkso sužalojimo kaltina Napoleoną. Dalis nukritusios sfinkso barzdos XIX amžiuje buvo išvežta iš Egipto.

Dabar ji saugoma Britų muziejuje Londone. Šiuo metu sfinksą kamuoja kur kas didesnės problemos, nei prarasta nosis ir sutrumpėjusi barzda. Jo "ligą" galima pavadinti akmens vėžiu, nes sfinksas ardomas iš vidaus.

Dvi labiausiai tikėtinos šios ligos priežastys - užterštumas ir kylantys požeminiai vandenys. XX amžiuje keletą kartų buvo bandoma sfinksą restauruoti, tačiau tie bandymai dažnai tik dar labiau pakenkdavo.

Saugant šį nuostabų statinį, turistų neleidžiama eiti jo. Liūto kūną su žmogaus galva galima apžiūrinėti tik iš tolėliau.

Mikerenas

Cheopso anūkas, Chefreno sūnus bei įpėdinis Mikerenas (2490-2471 m.pr.m.e.) taip pat pasistatė piramidę - kiek toliau į vakarus. Ši iš trijulės mažiausia - 62 m aukščio (anksčiau buvo - 66,5 m aukščio).

Įgriuva šiaurinėje sienoje atsirado 1186 m., Saladino sūnui Malek Abdel Aziz bandant nugriauti piramidę. Kadangi per 8 mėnesius beveik nieko nepavyko padaryti, piramidės griovimo buvo atsisakyta.

Kiek žemėliau šios įgriūvos yra įėjimas į piramidę. Beje, į Mikereno įleidžiama visą dieną ir neribojant apsilankiusiųjų skaičiaus.

Viduje nuo įėjimo leidžiamasi žemyn siauru koridoriumi, kuris veda į nedidelę salę ir keletą kambarių. Interjere nėra nieko verto didelio dėmesio, bet galėsite pasidžiaugti, kad buvote mažai lankomoje vietoje ir iš vidaus matėte, kaip sudėlioti piramidės akmens luitai.

Čia taip pat labai tvanku, tarsi suomiškoje pirtyje.

1838 metais britų karininkas Hovardas Vaisas buvo įsigavęs į Mikereno piramidę ir ten aptiko užantspauduotą puošnų akmeninį karstą - sarkofagą.

Sutramdęs savo didelį smalsumą, jis nutarė nuplukdyti savo radinį į Angliją ir tik ten atidaryti.

Tačiau laivas nuskendo kažkur prie Ispanijos krantų. Ir taip vienintelis "pilnas" Gizos sarkofagas pradingo amžiams.

Iš tolo šie didžiuliai kūgiai atrodo nelabai nukentėję nuo laiko, tačiau privažiavęs artyn pamatai, kad ištisus šimtmečius žmonės juos nepaliaujamai ardė.

Visos trys piramidės kažkada buvo aukštesnės ir spindėjo kaip didžiuliai kristalai.

Deja, iki 19 amžiaus Egipto statytojai "pasiskolino" išorinius piramidžių kalkakmenio plokštes ir blokus savo rūmų ir mečečių statybai, o minkštesnius vidinėms sienoms naudotus akmenis paliko skilti į dalis.

Jeigu ne tai, piramidės iki šiol stovėtų tokios, kaip jos buvo pastatytos. Kalkakmenio plokštės (tarsi šviesesnė kepurė) išliko tik ant Chefreno piramidės viršūnės.

Ramunė VISOCKYTĖ