Froidenbergas: lopinėlis Vokietijos istorijos

Keliaujantiems po Europą: gražiausių miestų istorijos štrichai (5)

Pietinė miesto dalis išsidėsčiusi Gibelvaldo keteros teritorijoje. Aukščiausias jos taškas Gibelbergas siekia 527 metrus. Kalno viršūnė priklauso kaimyninei komunai, jo nuolydis - Froidenbergui. Miestas padalintas į 17 rajonų, per jį teka trys upės: Asdorfo, Fišbacho ir Alchės.

Nuo 1079 m. šaltiniuose minimi seniausi Froidenbergo rajonai - Plitershagenas ir Oberholcklau. Pirmasis miesto ir pilies paminėjimas datuojamas 1389 m.

Pilį ir gyvenvietę Baibės upės slėnyje (aukštutinė Asdorfo vaga) įkūrė Nasau dinastijos hercogai kaip atraminį punktą savo teritorijos vakaruose. (Nasau grafystė priklausė Šventosios Romos imperijai, nuo 1255 m. buvo padalinta į keletą skirtingų žemių, kurios irgi vadintos Nasau.)

1456 m. Froidenbergui buvo suteiktas miestelio statusas - tam tikros savivaldos teisės ir privilegijos. Tai nebuvo Magdeburgo teisės: miesteliai, kitaip nei miestai, neturėjo magistrato ir herbo. Daugelis miestelių priklausė hercogams, vietos reikalams tvarkyti buvo skiriamas jo patikėtinis - vaitas.

1540 m. Froidenbergo pilis ir gyvenvietė sudegė. Po gaisro prasidėjo naujas teritorijos užstatymas, miestelis apjuostas siena su ketveriais vartais. Deja, 1666 m. nuo žaibo jis vėl užsidegė. Po šio gaisro vos vienas pastatas liko nepaliestas ugnies. Jis stovi iki šiol. Pilies liko tik griuvėsiai.

17 a. miestelis vėl buvo prikeltas iš pelenų, ir dauguma tuomet pastatytų namų stovi iki šiol.

KVEDLINBURGAS. Vokietijoje galima išvysti įvairiausių epochų fachverkinių namų - nuo gotikos iki moderno. Kvedlinburge yra apie 1600 statinių, likusių nuo 14 amžiaus. Šis miestas minimas 922 m. karaliaus Henriko I pasirašytame akte. Po Henriko I mirties jo žmona Matilda 936 m. įkūrė Šv. Servacijaus moterų vienuolyną, kuriame 1008-1030 m. buvo surašyti Kvedlinburgo analai. Juose pirmą kartą paminėtas ir Lietuvos vardas.

MAGDEBURGAS, netoli Kvedlinburgo. 12 a. čia susiklosčiusios savivaldos teisės vėliau paplito po Vidurio ir Rytų Europą. Nuo 14 iki 18 a. pab. Magdeburgo teisės buvo suteiktos daugiau kaip 250 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų.

HEIDELBERGAS - vienas iš nedaugelio istorinių vokiečių miestų, nesubombarduotų per II pasaulinį karą. Čia yra seniausias Vokietijos universitetas (1386 m.) Miesto pavadinimas, kilęs iš vokiečių "Heydelbeerenberg", reiškia "mėlynių kalnas". Pirmąkart minimas Šionau vienuolyno šaltiniuose 1196 m., nors, pagal archeologus, vietovė buvo apgyventa jau 6 a.

KOBLENCAS Vokietijos vakaruose, abipus Reino, ties Mozelio žiotimis, - romėnų laikus menantis miestas, kuriam jau 2 tūkst. metų. Nuo Koblenco iki Frankfurto driekiasi Pilių kelias: tokios pilių koncentracijos nerasite niekur kitur nei Vokietijoje, nei visoje Europoje.

VERTA ŽINOTI
* Pirmasis Vokietijos valstybingumo etapas tradiciškai siejamas su Šventąja Romos imperija. Įkurta 962 m. buvusiame Karolingų pavelde Rytų - Frankų karalystėje, ji gyvavo iki 1806 m.
* Nuo 1485 m. valstybė vadinosi Šventąja vokiečių tautos Romos imperija, tačiau ji neturėjo nei nacionalinės dinastijos, nei vieningos valdymo sistemos, nei vienijančio centro.
* Nuo 1437 m. Šventąją Romos imperiją beveik keturis šimtmečius valdė austrų Habsburgų dinastija.
* Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų šeimų nariai 15 - 18 amžiais net vienuolika kartų tuokėsi su Habsburgų dinastijos atstovais. Septynios Habsburgaitės buvo Lietuvos didžiosios kunigaikštienės. Keturios Habsburgaitės ištekėjo už Jogailaičių.
* Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Albrechto II duktė Elžbieta Habsburgaitė (1436-1505 m.) ištekėjo už Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero, Jogailos sūnaus. Jiedu susilaukė šešių sūnų ir penkių dukrų (augo Krokuvoje). Vienas tapo šventuoju, kitas - Čekijos ir Vengrijos karaliumi, kiti Lenkijos karaliais ir Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais, o visos dukros buvo išleistos už vokiečių kunigaikščių.
* Vokietijos karalius Ferdinandas I ir jo žmona karalienė Ona Jogailaitė (Jogailos anūkė) turėjo 15 vaikų. Visi jie gimė Bohemijoje arba Vengrijoje. Dukra Elžbieta Habsburgaitė (1526-1545) buvo ištekinta už Lietuvos ir Lenkijos valdovo Žygimanto Augusto. Valdovas, dukart tapęs našliu (antrąkart - po mylimos Barboros Radvilaitės mirties), vedė dar ir Elžbietos seserį Kotryną Habsburgaitę (1533-1572).
* 18 a. didžiausia vokiečių gyvenama valstybė Europoje buvo Prūsijos Karalystė. Jos sostinė 1701 m. buvo Karaliaučius, nuo 1772 m. - Berlynas, 1806-1807 m. - Klaipėda (didžiąją savo istorijos dalį šis miestas priklausė Prūsijai). Tuo metu karalius Frydrichas Vilhelmas III su šeima apsistojo mūsų mieste, kuris nebuvo okupuotas prancūzų. Klaipėdos sritis liko vienintelė prancūzų neokupuota Prūsijos valstybės teritorija Mažojoje Lietuvoje.
* 1806 m. dėl Napoleono užkariavimų vokiškoji Romos imperija nustojo egzistuoti. Užkariautojo valia sudaryta Reino konfederacija apėmė 16 Pietų ir Vakarų Vokietijos valstybių, vėliau prisidėjo dar 23. Po Napoleono pralaimėjimo 1813 m. konfederacija žlugo.
* Iki 1871 m. vokiečių teritorijoje buvo daugiau kaip tūkstantis skirtingų valstybėlių. Į vieną nacionalinę imperiją ją sutelkė Prūsijos - galingiausios iš vokiškų valstybių - karalius Vilhelmas I. Kartu su Prūsija Vokietijos imperijos dalimi tapo ir Klaipėda (iki 1923 m., kai miestas susijungė su Lietuvos Respublika). Suvienytos Vokietijos imperiją sudarė 27 monarchijos ir laisvieji miestai. Iki I pasaulinio karo ji buvo viena stipriausių Europos valstybių.