Egipto kontrastai: prabanga ir skurdas

Ir - nedidelių miestelių gyventojų skurdas. Šiukšlynai gatvėje. Šalia jų prekystaliai su vaisiais ir daržovėmis. Purvinos krautuvėlės. Šalia gyvenamųjų miesto namų skurdžią žolę rupšnojantys asiliukai ir arkliukai - egiptiečių transporto priemonė ir verslo įrankis. Statybvietėje parklupęs ir kaktą į žemę įrėmęs besimeldžiantis žmogus. Antrą valandą nakties verdantis miesto gyvenimas. Tokie kontrastai išliko atmintyje po kelionės į Egiptą.

Ankstyvos sutemos

Puspenktos valandos iškabėjusios ore tarp Berlyno ir Egipto nusileidžiame Hurgadoje. Oro uoste nusiperkame 30 eurų kainuojančias vizas. Paskui prasideda pasų, bagažo ir pačių poilsiautojų kontrolė.

Jų atskrido keli šimtai. Tenka palaukti eilutėse. Patikra - gana griežta. Moteris apieško oro uoste dirbanti moteris, vyrus - vyras. Vyrai ir moterys patikrai privalo stotis į skirtingas eiles. Prieš patikrą nusiauti batus.

Pagaliau atgauname bagažą. Išėjus iš oro uosto, tvoskia 41 laipsnio karštis. Kuo greičiausiai ropščiamės į firmos, iš kurios pirkome kelialapius, autobusą su kondicionieriais.

Prie piramidžių smulkūs verslininkai prekiauja pigiais suvenyrais. Autorės nuotr.

Iki viešbučio - 12 kilometrų. Netrunkame atsidurti prie jo vartų. Paslaugūs registratūros darbuotojai stveria mūsų bagažą, krauna į mini sunkvežimiuką ir gabena į namelį. Mums uždeda raudonas plastmasines apyrankes, reiškiančias, jog galime nemokamai naudotis visais viešbučio siūlomais privalumais, ir siunčia į restoraną - dar spėsime papietauti.

Restorane - dvi salės. Budėtojai mus nukreipia į užsieniečių salę. Kitoje pietauja arabų poilsiautojai. Europiečių moterų šortai ir didelės iškirptės neturi trikdyti arabų. Be to, ir musulmonų virtuvė skiriasi.

Keturių žvaigždučių viešbučio restorane kiek trūksta švaros, šokiruoja ant stalų paklotos apglamžytos servetėlės. Visas personalas - tik vyrai. Gal todėl stokojama kruopštumo.

Tačiau maisto pakanka. Yra ir sriubos, ir mėsos, ir troškinių. Desertui - kelių rūšių pyragaičių, kavos ir vaisių.

Nekantraujame nubėgti prie jūros. Bet pirmiausia turime užsukti į namelį pasiruošti maudynėms. Visas viešbutis susideda iš atskirų dviviečių mūro namelių. Kieme nedidelė terasa su lauko baldais, rūbų džiovyklė. Viduje - lovos, erdvi spinta, jauki svetainė, šaldytuvas, televizorius, didelis veidrodis su stalčiais. Vonios kambarys. Pasirūpinta plaukų džiovintuvu.

Mūsų namelis visai ant jūros kranto. Paeini kelis žingsnius, nusileidi laiptais ir - paplūdimys.

Viešbučiui priklauso didelis pajūrio plotas, todėl nėra kamšaties. Kiekvienam poilsiautojui priklauso nemokamas minkštas gultas. Pateikiame registratūroje gautas korteles, gauname švarius rankšluosčius, kuriuos pasitiesime ant gultų.

Raudonosios jūros vanduo - permatomas, atrodo tyras lyg krištolas. Druskų gausa kelia į viršų. Beveik nereikia jokių pastangų, kad plauktum. Iš viršaus, kol sėdėjome lėktuve, vanduo atrodė nuspalvintas rožiniais šuorais.

Daugiausia turistų traukia į Gizos miestą, prie Egipto piramidžių, kur yra ir Sfinkso - būtybės liūto kūnu ir žmogaus galva - statula. Autorės nuotr.

Maudykla aptverta iki tos vietos, kur gylis siekia šiek tiek virš galvos. Paplūdimio smėlis - švarus, bet karštas. Basomis neįmanoma eiti. Užtat jūros vanduo - pasakiškas. Šiltas, gali mirkti kelias valandas.

Po kelių dienų paplūdimyje sutikta kaunietė gydytoja pasakojo, jog čia poilsiauja septyneri metai iš eilės, nes Raudonosios jūros vandenyje - visos Mendelejevo lentelės elementai. Būtinai reikia pamirkti bent 45 minutes ir po maudynių tiek pat laiko nenusiplauti druskų.

Vienintelis trūkumas, kad jau šeštą valandą į pajūrį staiga ateina sutema. Bet labai anksti aušta. Devintą valandą ryto jau tvoskia didžiulis karštis. Taigi, saulės voniomis galima lepintis vos pavalgius pusryčius. Tačiau oras gaivesnis po pietų.

90 procentų vargšų

Senojo pasaulio istorijos lopšiu laikomas Egiptas žinomas trečiajame amžiuje prieš mūsų erą klestėjusia civilizacija, iki šiol didžiuojasi paskutiniosios faraonės Kleopatros grožiu, įspūdinga šalies istorija, gydančia Raudonąja jūra, piramidėmis, dykumos safariais, grožio procedūromis, egiptietiškais masažais ir kitais turistams bei poilsiautojams teikiamais malonumais.

Maždaug taip šią Šiaurės Rytų Afrikos šalį įsivaizduoja čia poilsiauti skrendantys turistai.

Panašius vaizdinius galvose piešėme ir mes, kai didžiulis Turkijos avialinijų laineris pakilo į dangų iš Berlyno oro uosto.

Buvo rugsėjo 11-oji. Diena, žyminti teroristų išpuolį Niujorke. Baugštūs vokiečiai pastaruoju metu apskritai vengia skristi į Turkiją ir Egiptą. Jų nuomone, ten nesaugu. O ką bekalbėti apie rugsėjo 11-ąją! Todėl tai dienai kelialapiai į Hurghadą buvo ypač pigūs. Lietuvoje tokių nei su nuolaidomis, nei su paskutine minute tikrai nerasi.

Bet egiptiečiams, matyt, ir pustrečio šimto eurų už skrydį bei savaitę poilsio yra dideli pinigai. Kaip įsitikinome vėliau, viešbučių personalui ir vienas euras arbatpinigių teikia daug džiaugsmo. Per 80 milijonų gyventojų turinti šalis ne visuomet yra pažadėtoji žemė patiems egiptiečiams.

Pavyzdžiui, kambarių tvarkytojo vyro, keturių vaikų tėvo, atlyginimas siekia vos 50 eurų per mėnesį. Jeigu tikėti gidų žodžiais, mokytojas uždirba apie 75 eurus. Statybininkui mokami 5 eurai už darbo dieną, inžinieriui, dirbančiam tose pačiose statybose, - 12 eurų už dieną.

Tiesa, čia labai pigūs degalai, 10 funtų arba pusė euro už litrą. Tačiau automobilis kainuoja apie keturi šimtai tūkstančių funtų. Gatvėse daugybė senų, aprūdijusių ir aplamdytų "žigulių". Tik vienas kitas naujesnis automobilis.

Jodinėjimas kupranugariais - viena iš mėgstamiausių turistų pramogų. Autorės nuotr.

Aišku, čia pigesnis maistas, už eurą galima nusipirkti keturis buteliukus gaiviųjų gėrimų. Pigūs vaisiai, pigesni drabužiai, ypač egiptietiška tekstilė.

Nebrangus ir nekilnojamasis turtas bei jo nuoma. Buto nuoma, atsižvelgiant į jo dydį ir kitus privalumus Hurgadoje kainuoja nuo 30 iki 100 eurų. Nedidelį butą kaimelyje prie jūros galima nupirkti už 10 - 15 tūkstančių eurų.

Panašios kainos ir pačioje Hurgadoje. Beje, čia gyvena labai daug rusų tautybės žmonių. Jie su vietos gyventojais sukūrę mišrias šeimas arba įkūrę čia savo verslą. Daug parduotuvių rusiškais pavadinimais. 47 procentai Hurgados gyventojų - ortodoksai. Panašus procentas ir musulmonų. Likusi dalis gyventojų - kitų tikėjimų.

Po Hurgadą mus vedžiojęs gidas tvirtino, jog Egipte labai didelė socialinė atskirtis ir aukštas skurdo lygis. Čia gyvena 5 procentai turtuolių, 5 procentai vidutinės klasės atstovų ir 90 procentų skurdžių. 10 procentų šeimų neišgali vaikų leisti į mokyklą. Jie auga beraščiai.

Šeimoms materialiai sunku dar ir todėl, kad tik reta moteris dirba. "Netekėjusi mano sesuo privalo gyventi kaime su tėvais, - pasakojo gidas. - Jeigu pradėtų kur nors važinėti į darbą, būtų nepadoru. Niekas nesuprastų. Ji turi laukti, kol ją ves koks nors vyras. Tuomet galėtų dirbti toje pačioje darbovietėje kaip ir vyras."

Beje, Hurgados oro uoste keleivių bagažą priiminėjo keletas jaunų moterų. Sprendžiant iš galvos apdangalų, jos musulmonės. Greičiausiai oro uoste dirba ir jų vyrai.

Žiūrint į su visom ilgom savo "togom" ir skarom į jūrą krintančias egiptietes darėsi jų gaila. Tačiau gidas tikino, jog jų moterys iš tiesų yra karalienės, kurias turi teisę matyti tik vyras. Namuose jos nenešioja jokių apdangalų. Dažna yra išlaikoma vyro.

"Neseniai iširo mano santykiai su mergina. Privalėdavau daryti ne tik tai, ką ji sako, bet ir tai, ką ji galvoja. Išsiskyrėm, nes ne visuomet galėdavau numanyti, ką ji galvoja", - savo tautietes apibūdino gidas.

Turistai - aukso gysla

Kadangi daugiausia pajamų Hurgadoje įsikūrę egiptiečiai gauna iš turizmo, jiems labai svarbu, kad daugiau poilsiautojų atvyktų iš turtingų šalių.

Labiausiai jie laukia vokiečių, nes jie šiame sektoriuje dirbančius egiptiečius lepina didesniais arbatpinigiais ir perka daugiau paslaugų. Pastaruoju metu sumenkęs poilsiautojų srautas iš Vokietijos verčia turizmo sektorių sukti galvą, kaip susigrąžinti turistus.

Vokiečiams jie rodo ypatingą dėmesį. Ekskursijose vokiečių grupės atiduodamos privatiems gidams, kurie neriasi iš kailio, kad tik įtiktų.

Vaisių pasirinkimas - didelis. Kilogramas nekainuoja nė pusės euro. Autorės nuotr.

Vieną vakarą vadybininkas mūsų vokiečių grupę asmeniškai pakvietė į kokteilių vakarėlį viename viešbučio barų. Viešbučio personalas svečius sutiko prie balionais išpuoštų baro laiptų. Baras buvo nuklotas rožių žiedlapiais, svečiai vaišinosi kokteiliais.

Viešbučio vadybininkas ėjo prie kiekvieno staliuko ir klausė, kaip sekasi ilsėtis, ar nekyla kokių problemų, ką reikėtų taisyti ir gerinti.

Ekskursijos į Hurgadą organizatorius lepino ištaigingais pietumis žuvies restorane. Valgėme austrių sriubą, antrojo patiekalo lėkštėse puikavosi pora vėžių, pora krabų, kalmarai ir įprastos keptos žuvies gabalas.

Tačiau tuo pačiu vokiečių turistus stengiasi išnaudoti smulkieji vietos verslininkai. Išgirdę, jog su personalu kalbame vokiškai, jie įžūliai siūlo savo paslaugas tiesiog paplūdimyje.

Kas pajodinėti čia pat ant jūros kranto vedžiojamu kupranugariu, kas pasimėgauti egiptietišku masažu, kas pasidaryti manikiūrą ar pedikiūrą, kas į savo parduotuvėlę, kurioje nenurodytos nė vienos prekės kainos. Kas, parodęs eilinį mandagumo gestą, jau reikalauja arbatpinigių.

Jie demonstruoja minimalias visų kalbų žinias. Tačiau lengviausia susišnekėti angliškai, vokiškai ir rusiškai.