Egiptas: kelionė prie pasaulio stebuklo

Paros ekskursija su pietumis už 30 eurų

Ekskursijas užsisakėme internetu dar nė neišskridusios į Egiptą. Viena Hurgados kelionių agentūra ekskursiją į didžiausią Afrikos miestą Egipto sostinę Kairą bei Gizos piramides siūlė už 30 eurų. Į šią kainą įėjo kelionė autobusu, bilietai į Nacionalinį muziejų, į vieną iš piramidžių bei pietūs.

Viešbutyje tokia kelionė buvo siūloma už 120 eurų, agentūroje, kurioje pirkome kelialapius į Hurgadą - už 80 eurų.

Šiek tiek nustebome, kai kelionės organizatorius parašė žinutę ir paprašė pinigus už ekskursiją atnešti už viešbučio vartų. Paaiškino, jog į viešbučio teritoriją jų niekas neįleidžia, nes pašalinės agentūros sudaro konkurenciją toms, kurios sudariusios sutartis su viešbučiu.

Pinigų atėjęs pasiimti vyras padavė kvitelį ir telefoną pašnekėti su agentūros savininku. Šis paaiškino, jog pirmą valandą nakties turime išeiti už viešbučio teritorijos vartų, čia privažiuos autobusas.

Iki paskutinės minutės abejojome, ar nebūsime už kelionę sumokėjusios sukčiams. Stebino palyginti maža kaina. Be to, nejauku naktį daugiau kaip kilometrą žygiuoti už viešbučio teritorijos.

Tačiau vėliau įsitikinome, jog kelionės organizatorius visiškai patikimas. Mums buvo priminta, kad iš viešbučio paprašytume pusryčių krepšelio. Pasibaigus ekskursijai, kai sėdėjome vienoje Gizos arbatinių, pats agentūros savininkas Achmedas paskambino ir kiekvieno iš dešimties iš Vokietijos atvykusių turistų paklausė, ar viskas gerai, ar likome patenkinti ekskursija.

146 metrų aukščio Cheopso, 143,5 metro aukščio Chefreno ir 66,5 metro aukščio Mikerino piramidės, esančios Gizos mieste. Šalia jų - mažosios piramidės - palydovės. Pro angą galima patekti į piramidės požemius.

Lobyno negalima fotografuoti

Apie porą valandų autobusas renka turistus iš įvairių Hurgados viešbučių. Laukia naktis autobuse. Iki Kairo 461 kilometras. Labai anksti prašvinta. Pro langą galima stebėti plyną dykumą. Kur ne kur pakelėje mašinas stabdo vienišas žmogus, galbūt koks piligrimas. Kai kur kyla ištisi daugiabučių namų kvartalai.

Pakelės užeigose ir naktį šurmuliuoja daugybė žmonių. Užeigos dirba. Jose bėgioja net maži vaikai. Panašus vaizdas ir naktinės Hurgados gatvėse. Čia gyvenimas naktį niekuo nesiskiria nuo dienos. Atidarytos krautuvėlės ir kioskeliai. Atrodo, jog žmonės šioje šalyje nemiega.

Kaire į akis krinta gražūs, įdomios architektūros pastatai. Tvarkingesnė aplinka negu mažuose miesteliuose.

Pirmasis sustojimas - prie Nacionalinio muziejaus. Turistai iš Vokietijos atskiriami ir perduodami privačiam gidui. Kitiems ekskursija vyks anglų kalba.

Gidas išdalija bilietus. Tačiau norint įsinešti fotoaparatą tenka nusipirkti papildomą 50 funtų kainuojantį bilietą.

Patikra įeinant į muziejų - labai griežta. Skenuoja daiktus. Patikrina kiekvieną lankytoją. Beje, ir pačiame mieste yra ne vienas patikros punktas. Sustabdomas autobusas, patikrinama bagažinė. Tačiau turistų dokumentų nė karto neprašė.

Svarbiausia nacionalinio muziejaus įdomybė - faraono Tutanchamono lobyno ekspozicija. Joje meno kūriniai ir brangenybės, sukurtos prieš penkis tūkstančius metų.

Nors ir turiu bilietą fotokamerai, šioje salėje fotografuoti neleidžia.

Cheopso piramidės, dar vadinamos didžiąja piramide, sienoms prireikė 2 milijonų 300 tūkstančių blokų. 

Vaikštome tarsi po kitą pasaulį, kuriame - faraonų skrynios su jų sarkofagais ir turtu, gyvūnų mumijos. Ypač jų mylimas gyvūnas katė. Legenda byloja, jog nederliaus metais paskutinius valstiečių grūdus ėmė naikinti žiurkės ir pelės. Katės išgaudė peles. Nuo to laiko egiptiečiai mano, jog katės juos išgelbėjo nuo bado.

Kai kurie eksponatai liudija aukštą senovės egiptiečių civilizacijos lygį. Pavyzdžiui, apavas - ant vieno kojos piršto besilaikanti basutė. Tokias paplūdimyje ir SPA centrų vandens zonose nešiojame ir šiandien. Atrodo, jog visai nedaug tepatobulėjo ir šiandieniniai papuošalai. Senojoje Egipto civilizacijoje buvo neblogai išvystyta grožio industrija, daug dėmesio buvo skiriama sveikatingumui.

Gizos didybė ir paslaptys

Išėjusią iš muziejaus vokiečių turistų grupę, su kuria keliavau, gidas pakviečia į naują patogų mikroautobusą. Pasiūlo dar keletą lankytinų vietų. Tačiau labiausiai laukiame pagrindinio kelionės tikslo - išvysti piramides.

Popietę pasiekiame Gizą - miestą prie Nilo upės. Palyginus su Kairu, tai daug skurdesnis miestas. Jame gyvena beveik pustrečio milijono žmonių. Tilptų visa Lietuva. Čia prieš kelis dešimtmečius perkeltas Kairo universitetas. Veikia arabų kalbos akademija, muzikos ir oftalmologijos institutai. Išvystyta chemijos, tabako ir mašinų pramonė.

Čia statomi filmai, nes Giza turi tai, ko niekas pasaulyje neturi - dar išlikusį vieną iš septynių pasaulio stebuklų Cheopso, Chefreno bei Mikerino piramides bei jų palydoves tris mažesnes piramides, pastatytas trečiajame tūkstantmetyje prieš mūsų erą.

Nacionaliniame muziejuje eksponuojami auksiniai sarkofagai.

Prie piramidžių šurmuliuoja prekiautojai suvenyrais. Savo paslaugas siūlo kupranugarių ir į vežimus pakinkytų nedidelių arkliukų šeimininkai.

Iš tolo tarsi atvirukuose atrodo didingi trikampiai smėlynuose. Priėjus arčiau, tiesiog pritrenkia piramidžių didybė.

Ne veltui sakoma, jog piramidės turi mistinę paskirtį - senovės žyniai jose užšifravo esmines Visatos paslaptis. Piramidė simbolizuoja mitologinę Benbeno kalvą.

Kai kas mano, jog piramides pastatė ateiviai iš kitos planetos.

Protu sunku suvokti, kokiu būdu į beveik pusantro šimto metrų aukštį sutempti didžiuliai pustrečios, o kai kurie ir šešiolika tonų sveriantys akmens luitai. Gidas sako, jog pačiai didžiausiajai Cheopso piramidei, kurios aukštis 146 metrai, o pagrindo kraštinė - 230 metrų, prireikė apie 2 milijonų 300 tūkstančių akmenų.

Senovės graikų istorikas Herodotas tvirtino, jog šią piramidę 20 metų statė 100 tūkstančių vergų, valdomų žiauraus faraono Cheopso. Tačiau kituose šaltiniuose teigiama, jog archeologiniai radiniai rodo statybose dirbus laisvus žmones, kuriems buvo atlyginama už darbą. Esą statybų aikštelėje nuolat dirbo po 4-5 tūkstančius įgudusių darbininkų.

Egiptiečiai mumifikuodavo ir gyvūnus. Muziejuje yra atskiras gyvūnų mumijų skyrius.

Apie 97 procentai akmenų buvo paruošiami šalia esančioje akmens skaldykloje. O balto kalkakmenio blokai buvo gabenami iš kitapus Nilo buvusių skaldyklų. Iš toliau buvo vežami tik granitiniai akmenys.

Vieni šaltiniai teigia, jog luitai buvo pakeliami statant rampas, kiti - jog tam tikslui buvę sukurti specialūs mediniai pakėlimo mechanizmai.

Rusų fizikas Pavelas Palujanas iškėlė versiją, jog egiptiečiai luitams pjaustyti naudojo deimantinius pjūklus. Esą Nilo upės baseine buvo išplėtota deimantų gavyba. Ir pačių piramidžių forma primena deimantą. Kiti Egipto istorijos žinovai teigia, jog luitams pjaustyti naudotas kvarcinis smėlis, dar kiti įsitikinę, jog statant piramides turėjo būti naudojami aštrūs įrankiai.

Aišku viena, jog šiems statiniams prireikė nežemiško arba labai aukštos civilizacijos proto pagalbos. Jas statant remtasi astronominiais stebėjimais, kurie turėjo įtakos tunelių ir ventiliacinių šachtų krypčių parinkimui.

Manoma, jog Egipte buvo pastatyta apie 100 piramidžių. Tačiau geriausiai jos išsilaikė Gizoje ir pateikiamos kaip klasikiniai piramidžių pavyzdžiai.

Vienuose šaltiniuose teigiama, jog būtent piramidėse buvo laidojami faraonai. Šalia didelių piramidžių būdavo statomos mažos - didžiųjų piramidžių palydovės. Jose buvo laidojamos faraonų žmonos ir dukros.

Kūnai būdavo mumifikuojami ir laikomi piramidėje. Piramidė laikoma vieta, padedančia valdovui įžengti į pomirtinį gyvenimą.

Kitur tvirtinama, jog piramidės buvo tik gerai matomas kapo monumentas. Valdovų kūnai buvo laidojami šalia piramidžių, o piramidės dar būdavo apjuosiamos dviguba siena. Šią versiją tarsi patvirtintų teiginiai, jog tyrinėtojai piramidėse nerado mumijų. Kūnai kaip tik buvo rasti šalia piramidžių esančiose kapavietėse.

Gidas pasiūlo nusileisti į vienos iš piramidžių požemius. Tikina, jog ten galima pasisemti stiprybės ir sveikatos.

Leistis labai nepatogu - anga nedidelė, reikia labai susilenkti. Koją prilaiko tik ant į požemius nutiestos lentos skersai prikalti pagaliukai. Nepasiekus nė pusiaukelės darosi bloga. Tarsi sklistų negera energija. Į pačius požemius ne visi ryžtasi leistis.

Čia puikiai jaučiasi uždarbiaujantys vietos gyventojai. Jie siūlo už dešimt eurų kupranugariu nujoti ar arkliuku pakinkytu vežimaičiu nuvažiuoti toliau į dykumą, iš kur galima padaryti iš karto šešių - trijų didžiųjų: Cheopso, Chefreno ir Mikerino piramidžių bei trijų mažų jų palydovių nuotrauką.

Sėdame į vežimaitį. Botagu plakamas arkliukas vos tempia vežimaitį su trimis žmonėmis. Gyvulio kojos klimpsta į smėlį, jis leidžia keistus garsus. Vežimaitis svyruoja į visas puses, regis tuoj apvirs. Gaila gyvulio. Geriau būtume jojusios kupranugariais. Šie dykumos gyvūnai ištvermingesni.

Vos užvažiavus ant kalvos, nuo kurios pavyksta puiki panoraminė piramidžių nuotrauka, prie vežimaičio pripuola tamsaus gymio vyras. Bruka į rankas du atidarytus šalto vaisvandenio buteliukus. Nespėjame nė išgerti - jau reikalauja sumokėti ir duoti arbatpinigių.

Mūsų vežėjas labai paslaugus. Siūlosi nufotografuoti abi su dukra. Ir pats prie kiekvienos iš mūsų pripuolęs pozuoja. Paduodame arbatpinigių - 50 funtų, apie pustrečio euro. Bet vyriškis atrodo nepatenkintas. Visas paslaugumas baigiasi. Pikčiau raižo arklį botagu.

Šalia piramidžių saulėje kepa keliolika prekiautojų suvenyrais. Kačių, sfinkso, piramidžių ir kitokių būtybių skulptūrėles jie siūlo už palyginti nedidelę kainą. Už 10 eurų į maišelį sudeda septynias skulptūrėles ir dovanoja maišelį. Už vieną eurą gali nusipirkti dešimt atvirukų.

Baigiantis dienai, kai vežimų ir kupranugarių karavanai Gizos gatvėmis grįžta į namus, pribėgę prie turistų prekiautojai suvenyrus siūlo visai pusvelčiui.