Edinburgas: išaugęs iš vulkano

Keliaujantiems po Europą: gražiausių miestų istorijos štrichai (2)

Škotijos sostinės centre - bazalto uolos, vulkaniniai dariniai, pilis, bažnyčios, judrios gatvės. Akmeninis senamiestis su siauromis tamsiomis viduramžių gatvelėmis ir čia pat - neoklasikinis naujamiestis su erdviais bulvarais bei žydinčiais sodais. Reformacijos laikų statiniai ir modernus Parlamento pastatas. Gatvės tarsi gula viena ant kitos, tiltai jungia ne upių krantus, o namus ir pastatų aukštus... To nepamatysite niekur kitur, tik nuo Artūro sosto - aukščiausios Škotijos sostinės pakylos.

Nuo Artūro kalno

Tai tas pats vulkanas, kuris išsiverždavo prieš 350 milijonų metų. Nuo 251 metro aukščio Artūro sosto galima pasigrožėti Edinburgo panorama, o po to pasivaikščioti po šalia esantį Holirudo parką, kuris yra tipiško škotiško peizažo pavyzdys, aplankyti oficialią karalienės Elžbietos II rezidenciją - Holirudo rūmus (Holyrood Palace).

EDINBURGO PILIS stūksto virš miesto jau beveik tūkstantį metų. 133 metrų vulkaninės kilmės monolitas su trimis stačiais šlaitais buvo puiki natūrali tvirtovė, kurią pasiekti priešai galėjo tik iš rytinės pusės. Pirmos akmeninės sienos atsirado 1 amžiuje, o 12 a. čia savo rezidenciją perkėlė škotų karaliai. Fotolia nuotr.

Nuo 14 amžiaus anglų ir škotų monarchai nuo Holirudo rūmų iki senamiesčio ir jame stūksančios Edinburgo pilies bei Šventojo Kryžiaus bažnyčios nueidavo lygiai vieną mylią, todėl ji vadinama Karališkąja mylia. Tai pagrindinė Edinburgo gatvė.

Anksčiau nei Džonas Nešas (John Nash 1752-1835) suprojektavo Londono gatvę Regent Street, o baronas Osmanas (Georges Eugene Haussmann, 1809-1891) - bulvarus Paryžiuje, viena iš keturių Karališkosios mylios gatvių Edinburge - High Street buvo laikoma gražiausia visoje Europoje. Ši gatvė, matuojant viduramžių masteliais, yra plati, o jos statiniai - aukšti.

Mirties kvartalas

17 amžiaus pradžioje Karališkoji mylia buvo viena tirščiausių ir gyviausių miesto gatvių: čia virė prekyba, gyvavo amatai, vyko dvikovos, aludėse būdavo karštai politikuojama, o naktimis vykdavo raganų medžioklė, mat netoliese posėdžiaudavo Šventoji inkvizicija. Sakoma, kad čia, Karališkojoje mylioje, buvo sudeginta daugiau nei 300 "raganavusių" moterų.

MERI KING požeminė gatvė buvo atidaryta 2003 metais kaip muziejus ir tapo viena patraukliausių turistų atrakcijų. Naudojant "realias" dekoracijas, muziejus supažindina lankytojus su edinburgiečių buitimi 16-19 a. Fotolia nuotr.

1644 m. Karališkąją mylią nusiaubė maras. Dėl antisanitarinių sąlygų įsisiautėjusi epidemija per dvejus metus nusinešė beveik pusės miestiečių gyvybes. Vienas gatvės kvartalas, kurio pastatai priklausė Edinburgo teisininko dukrai Meri King (Mary King) ir kuris buvo labiausiai užkrėstas maro, tapo mirties akligatviu: būtent čia buvo nešami visi sergantieji, įskaitant vaikus, ir paliekami mirti be artimųjų globos ir gydytojų pagalbos.

PASKUTINĮ mūšį tvirtovė atlaikė 1745 m., kai Edinburgą užėmė jakobitai - nuverstos škotų Stiuartų dinastijos šalininkai. Fotolia nuotr.

Praėjus šimtmečiui po maro epidemijos, edinburgiečiai Meri King priklausiusius pastatus išsinešiojo po plytą. 18 a. čia iškilo naujas miestas - ant to, kuris mena skausmą. Šiandien turistai veržiasi į tamsų ir tylų požeminį Meri King labirintą norėdami aptikti bent kokius nors miesto, kurio nebėra jau 400 metų, pėdsakus ir patirti aštrių pojūčių. Sakoma, kad ten išlikusios dūmtraukių, duonkepių, laiptų, durų liekanos ir vis dar dejuodamos klaidžioja nelaimingųjų sielos.

NUO ARTŪRO SOSTO, aukščiausios Škotijos sostinės pakylos, atsiveria Edinburgo panorama. Priekyje - Holirudo rūmai, Britanijos karalienės oficialioji vasaros rezidencija Škotijoje. Nuo 14 amžiaus Škotijos valdovai iš čia žingsniuodavo iki senamiesčio pilies - šis kelias vadinamas Karališkąja mylia. Fotolia nuotr.

Šiandien sunku atskirti, kas iš tikrųjų buvo, o kas - tik fantazijos ir legendos. Gidai pasakoja, kad Marija Stiuart nuo savo lemties bandė pabėgti šiuo maro požemių labirintu, tačiau buvo sugauta ir uždaryta į belangę, iš kurios išėjo tik pas budelius. Karalienė buvo nukirsdinta Anglijoje, Foteringėjaus (Fotheringhay) pilyje.

Tvirtovė ir valdovai

Karališkoji mylia miestą jungia su Škotijos simboliu senąja Edinburgo pilimi, stūksančia ant didžiulės uolos miesto centre.

Pasak archeologų, pilies uola buvo apgyventa jau prieš tris tūkstančius metų. 133 metrų vulkaninės kilmės monolitas su trimis stačiais šlaitais - puiki natūrali tvirtovė, kurią pasiekti buvo galima tik iš rytinės pusės.

MARIJA STIUART Edinburgo pilyje 1566 m. pagimdė sūnų - Jokūbą VI, būsimą Škotijos ir Anglijos - pirmąjį monarchą, valdžiusį abi salos karalystes. Marijos gyvenimas iki šiol jaudina literatūros ir kino kūrėjus. Škotijos karūną ji paveldėjo dar kūdikystėje, sulaukusi 16 m. buvo ištekinta už 14-mečio būsimo Prancūzijos karaliaus Pranciškaus II, kuris po dvejų metų mirė nuo ausies uždegimo komplikacijų. Vėliau Marija dėl sosto varžėsi su Elžbieta I ir buvo nukirsdinta sulaukusi 45 metų. Fotolia nuotr.

Pirmos akmeninės sienos atsirado 1 amžiuje, o 12 a. čia savo rezidenciją perkėlė škotų karaliai.

Paskutinį mūšį tvirtovė atlaikė 1745 m., kai Edinburgą užėmė jakobitai - nuverstos škotų Stiuartų dinastijos šalininkai.

AUTENTIKA. Akmeninis viduramžių senamiestis su siauromis tamsiomis gatvelėmis. Fotolia nuotr.

Šiaip jau škotų monarchai gyventi Edinburgo tvirtovėje nemėgo. Pavyzdžiui, 13 amžiuje karalienė Margarita Anglė, Aleksandro III žmona, skundėsi, esą pilis yra "niūri ir atoki vieta be žalumos" ir buvimas joje sveikatos neprideda dėl arti esančios jūros.

PASKUTINIS valdovas, gyvenęs Edinburgo pilyje, buvo Anglijos karalius Karolis I, giljotinuotas anglų sukilimo metu 17 amžiuje. Išlikęs pilies interjeras - iš jo laikmečio. Fotolia nuotr.

Vis dėlto būtent čia Marija Stiuart - ryškiausia 16 a. politinių bei religinių konfliktų figūra, kurios tragiška lemtis iki šiol jaudina literatus ir kino kūrėjus, pagimdė sūnų - būsimą Škotijos ir Anglijos karalių Jokūbą VI, pirmąjį monarchą, valdžiusį abi salos karalystes.

Jokūbui VI pilyje, matyt, nebuvo jauku - nors čia rezidavo jo dvaras, nakvoti karalius vykdavo į Holirudo rūmus kitame centrinės gatvės gale.

KARALIŠKOJI MYLIA - viena gražiausių Europoje. Fotolia nuotr.

Paskutinis valdovas, nakvodavęs Edinburgo pilyje, buvo jo sūnus Anglijos karalius Karolis I, giljotinuotas anglų sukilimo metu (1649 m.). Išlikęs pilies interjeras - kaip tik iš jo laikmečio.

P. S.

Žvelgiant nuo bet kurios miesto aukštumos, atrodo, jog kompaktišką senamiestį galima apibėgti per dieną, tačiau tai apgaulingas įspūdis. Maršrutų - daugybė, ir kiekviename jus kas nors sustabdys: ar pastatas, ar gatvelė, turintys savitą istoriją, mistinę, šokiruojančią legendą. Įtikinamiausiai jos skamba iš pačių škotų lūpų, tad jie - geriausi miesto gidai.

Edinburge yra apie 4500 valstybės saugomų architektūros paminklų ir istorinių statinių.

Atvykę į Škotijos sostinę, galite pasivažinėti ekskursijų autobusu arba patyrinėti miestą keliaudami pėsčiomis.

Mažiausiai turistų Edinburge būna sausio-kovo mėnesiais.

VERTA ŽINOTI

* Miesto pavadinimas kilęs nuo Din Eidyn tvirtovės vardo. Eidino tvirtovė stūksojo Gododino karalystės žemėse. Ši karalystė susidarė apie 470 m. Šeštajame amžiuje ją užkariavo senieji anglai, ir tvirtovė ėmė vadintis Edin-burh. Žemės buvo prijungtos prie vieningos Anglijos. 1018 m. Škotijos karalius Malkolmas II kraštą iki Tvido upės prijungė prie Škotijos.
* Edinburgas ypač suklestėjo 12-13 a., kai čia buvo perkelta karališkoji rezidencija, pastatyta Šventojo Kryžiaus bažnyčia ir atsirado Škotijos parlamentas.
* Škotijos sostine Edinburgas tapo 1437 m.
* Mažiausiai turistų čia sutiksite sausio-kovo mėnesiais.
* Edinburge yra apie 4500 valstybės saugomų architektūros paminklų ir istorinių statinių.