Briuselyje - beveik kaip namie

Čia stūkstantys modernūs ES institucijų pastatai, sterilios nepriekaištingos dangos gatvės bei jomis riedantys naujausių klasių automobiliai, - tik išorinis spindesys.

Tikrasis kasdienio gyvenimo Europos Sąjungoje vaizdas išryškėja bendraujant su vietiniais gyventojais.

Įprastai ramius belgus iš kantrybės galima išvesti ne tik lyginant juos su prancūzais ar kritikuojant karališkąją šeimą. Europos Sąjunga, nacionalinę valiutą pakeitę eurai - taip pat kebli tema. Apie tai belgai, stovėję prie Sąjungos įkūrimo ištakų 1957-aisiais, kai buvo pasirašytos Romos sutartys, padėjusios pagrindus dabartinei ES, pasakoja įvairiai: nelygu pašnekovo socialinė padėtis.

Galvos skausmas - marokiečiai

Europos prekybos kelių kryžkelė. Europos Sąjungos ir NATO būstinių miestas. Europos Sąjungos sostinė. Lobistinių organizacijų ir įvairiausių kompanijų atstovybių centras. Europos širdis. Architektūros ansamblių šedevras... Visa tai - apie Briuselį.

Belgijos sostinė - lyg mozaika, sudaryta iš begalės skirtingų detalių: čia dera elegancija, racionalumas, jaunatviškas veržlumas, pagarba praeičiai ir modernumas.

Šiuo metu Briuselyje gyvena apie vieną milijoną žmonių. Per pastaruosius penkerius metus gyventojų skaičius sumažėjo, nes apie 200 tūkstančių turtingesnių žmonių paliko Briuselį ir apsigyveno jo priemesčiuose, nuosavuose namuose. Daugelį jų pakeisti gyvenamąją vietą privertė ne tik noras prabangiau ir laisviau gyventi, bet ir sparčiai didėjanti emigrantų iš Maroko bendruomenė.

Briuselyje savo atstovybes yra įkūrusios garsiausios pasaulio kompanijos

Marokiečiai - vienas didžiausių Briuselio vietinės valdžios galvos skausmų. 10-ojo dešimtmečio pradžioje šie emigrantai buvo puiki ir pigi darbo jėga, specialiai atsivežta į Belgiją naujoms statyboms vykdyti. Tačiau šiandien, po skaudžių įvykių Madride, visa Europa jų prisibijo.

Iš viso Belgijoje gyvena apie dešimt milijonų žmonių. Ši karalystė - palyginti nedidelė valstybė Europos šiaurės vakaruose, besiribojanti su Vokietija, Prancūzija, Olandija bei Liuksemburgu. Turistai dažnai juokauja, jog atvykus į šią šalį reikia kuo skubiau išlipti iš traukinio. Kitaip netrukus atsidursi už Belgijos ribų.

Be Briuselio, didžiausių miestų kategorijai priskiriamas Antverpenas ir Gentas, pagal gyventojų skaičių prilygstantis Klaipėdai.

Tačiau nepaisant nedidelės teritorijos, Belgijoje - net kelios oficialios kalbos (prancūzų, flamandų ir vokiečių).

Septyni - lemtingas skaičius

Belgija - viena jauniausių šalių Vakarų Europoje. Jos, kaip savarankiškos valstybės, istorija prasidėjo palyginti neseniai, kai po 1830 metų revoliucijos buvo nuverstas karalius Vilhelmas I ir Belgija tapo nepriklausoma valstybe. Po to ši valstybė, tapusi monarchija, spėjo "išbandyti" save ir kaip kolonijų užkariautoja. Belgai sugebėjo užgrobti turtingą deimantais ir 80 kartų už Belgiją didesnę Kongo teritoriją Afrikoje.

Šiuo metu gigantiškuose Europos parlamento stikliniuose pastatuose - darbų įkarštis. Atliekama ne tik išorinė, bet ir vidinė rekonstrukcija. Mat po gegužės 1-osios papildomų darbo vietų prireiks naujųjų ES narių atstovams

Iki tol skirtingais istoriniais periodais šalis įėjo į Frankų karalystės, Burgundijos Kunigaikštystės, Ispanijos, Austrijos, Prancūzijos ir Olandijos sudėtį.

Belgijos sostinė Briuselis, senąja olandų kalba, - gyvenvietė pelkėje". 977 metais vokiečų imperatorius Otomanas II padovanojo kunigaikščiui Karlui žemutinę Lotaringiją.

Šią istorinę praeitį turistams lig šiol primena Briuselio senamiestyje esanti šventojo Mykolo bažnyčia, kurią kunigaikštis pastatė šalia pilies prie Zenė upės ir ten padėjo šventojo Gudulos palaikus.

Kadangi Briuselis skaičiuoja savo gyvavimo metus nuo 977-ųjų, skaičius septyni nuo gilios senovės Belgijos sostinei yra lemtingas. Miestą supa septynios kalvos, į Briuselį galima patekti septyniais keliais, miestą valdė septynių kilmingų giminių (pavyzdžiui, Habsburgų) atstovai, o pagrindinę Briuselio aikštę Grote Markt budriai saugo septyni gyvūnai.

Senovės ir modernumo derinys

Šiandienos Briuselis - lyg paveikslėlis, į kurį žiūrėdamas iš skirtingų pusių matai vis kitokį vaizdą. Štai verslo kvartaluose bei ES institucijų, išsidėsčiusių "Roandat Shuman" rajone, gausu dangų remiančių stiklinių pastatų, o Briuselio senamiestyje tebekaraliauja viduramžių dvasia.

Šv. Mykolo bažnyčia - architektūrinis paminklas, žymintis Briuselio istorijos pradžią

Tiesa, visai neseniai į senamiestį įsiveržė moderni architektūra, tačiau belgai, pajutę, kad ji užgožė iki tol čia vyravusią harmoniją ir senovišką unikalumą, suskubo tų stiklinių monstrų atsikratyti.

Stiklinius Europos parlamento pastatus užgožia "Atomium" statinys. Tai 102 metrų aukščio geležies atomo modelis, padidintas 165 milijardus kartų.

Vizitinė kortelė - sisiojantis mažylis

Vis dėlto labiausiai turistams rūpi senamiestis. Jį vietiniai gyventojai vadina žemutiniu miestu, arba pentagonu. Graikiškai šis žodis reiškia penkiakampį, mat jį supa žiedinės formos bulvarai.

Anksčiau vietoj jų buvo įtaisyti gynybiniai miesto įrenginiai. Vienoje iš tokių gatvelių jau penktą amžių nepailsdamas sisioja berniukas, vadinamas "Maneken-Pis". Manoma, kad berniukas, papuošęs miestą dar 17-ajame amžiuje, simbolizuoja maištingą Briuselio biurgerių dvasią.

Šio garsaus fontanėlio, laikomo Briuselio vizitine kortele ir ne kartą pavogto ir vėl pastatyto į tą pačią vietą, atsiradimą byloja dvi legendos.

Pagal pirmąją, per miesto šventę vienas turtuolis minioje pametęs savo sūnų, o po penkių dienų radęs jį Etiun gatvės kampe darantį tai, kuo jis užsiima ir šiandien.

Belgai pyksta, kad siaurų ir akmenimis grįstų senamiesčio gatvelių kaimynystėje esantys modernūs pastatai darko miesto vaizdą

Kita legenda sako, kad vienas mažas berniukas šlapindamasis užgesinęs priešų patrankos fitilį ir išgelbėjęs miestą. Todėl 1619 m. Briuselio gyventojai Žeromą Diukenua įpareigoję iš bronzos sukurti garbingo mažojo piliečio skulptūrą.

1698 m. generalinis Nyderlandų gubernatorius Maksimilianas Emanuelis nutarė skulptūrą aprengti ir pasiuvo pirmąjį kostiumą. Nuo to laiko mažylio garderobas nepaprastai išaugo. Garbingi miesto svečiai laiko savo pareiga padovanoti legendiniam Briuselio "piliečiui" vis naują apdarą. Ne išimtis ir Lietuvos atstovai: jie berniukui atvežė mūsų tautinį kostiumą.

Beje, nūdien mažylis turi ir sesutę "Janeken-Pis", kuri atlieka tą patį veiksmą kaimynystėje esančioje gatvėje. Žinoma, pritūpusi. Belgus derėtų pagirti už subtilų humoro jausmą, mat prie šios porelės jau prisijungė ir sisiojantis šuniukas. Įdomu, kas bus ketvirtas?

Miestas - sielai, maistas - skrandžiui

Klaidžiodamas senamiesčio gatvelėmis turi prisiminti skaičių septyni, ir tik aplankęs tiek objektų gali sakyti, jog buvai Briuselyje.

Nusifotografavę prie legendinės mažylio skulptūrėlės ir paklaidžioję akmenimis grįstomis senamiesčio gatvelėmis, anksčiau ar vėliau atsidursite centrinėje Briuselio aikštėje Grote Markt.

110 metrų ilgio ir 68 metrų pločio aikštę iš visų pusių supa senoviški pastatai. Įspūdingiausias gotikinio stiliaus pavyzdys - rotušė su bokštu, kurį puošia miesto globėju laikomo šventojo Mykolo skulptūra.

Greta - ir gildijoms (aludarių, medžiotojų, žvejų, kepėjų etc.) priklausę pastatai. Viename iš jų 19-ajame amžiuje gyveno Viktoras Hiugo.

Apskritai kalbant, centrinė aikštė - ne tik turistų, bet ir vietinių gyventojų labiausiai lankoma vieta. Šeštadieniais belgai čia atvyksta save parodyti ir į kitus pasižiūrėti.

Netoli nuo pagrindinės aikštės, kurią kartą per metus užkloja kilimas iš gyvų gėlių, išsidėstę ir kiti garsūs objektai.

Vienas jų - dar nuo 1873-iųjų veikianti Birža. Šis neoklasikinio stiliaus pastatas - šiuolaikinės Belgijos finansų pasaulio atstovų susitikimo vieta.

Čia pat - viena garsiausių Europoje "Opera Monne", kitaip vadinama karališkuoju teatru.

Kadangi atstumai tarp architektūros paminklų nėra dideli, su jais susipažinti pakanka ir kelių dienų.

Senamiestis - tikras rojus gurmanams ir alaus mėgėjams, geros nuotaikos ir naujų pažinčių kampelis, beje, aiškiai leidžiantis pajusti skirtumą tarp kainų litais Lietuvoje ir eurais Europos širdyje.

Bus daugiau

Natalija MOGUČAJA