Birutė Jokužienė: "Antrą kartą į Venecijos karnavalą nevažiuočiau"

Klaipėdietė verslininkė Birutė Jokužienė tris dienas gyveno Venecijos karnavalo ritmu, todėl sugrįžusi į uostamiestį su malonumu sutiko pasidalinti savo įspūdžiais. Kaip pati pripažino, keliauti nusprendė įsitikinusi, jog kaip tik Venecijoje ir bus smagiausia vieta švęsti savo draugės jubiliejų, o kartu ir pasidžiaugti viena iš didžiausių švenčių Italijoje.

- Šiemet karnavalas vyko sausio 27-vasario 13 dienomis. Venecijoje jau esu buvusi, tačiau karnavalo metu čia atvykau pirmą kartą, - pasakoja B. Jokužienė. - Šiaip Venecijos karnavalą pavadinčiau masinėmis eitynėmis, pasipuošus domino kaukėmis.

- Nors Venecijos karnavalas - viena ryškiausių ir įsimintiniausių švenčių italų gyvenime, kaukių ar kostiumų nėra tiek daug, kiek aš įsivaizdavau ir tikėjausi, - prisimena Birutė. - Mes dviese kokias tris valandas vaikščiojome po švento Morkaus aikštę ir su drauge paveikslavomės su įvairiomis kaukėmis pasipuošusiomis grupelėmis. Tai įsiamžinome 24 nuotraukose.

Pasak klaipėdietės, tų spalvų ir kaukių įvairovės nėra tiek daug. Tokių, kurių ir rūbai būtų karnavaliniai, Birutė kartu su drauge sutiko labai nedaug.

- Tikraisiais karnavaliniais drabužiaisi dažniau vilki senjorai, - įspūdžiais dalijasi B. Jokužienė. - Man kilo įspūdis, kad vietos valdžia vyresnio amžiaus Venecijos gyventojams tuos karnavalinius drabužius skolina, kad jie sukurtų šventinę nuotaiką ir sudarytų karnavalo įspūdį.

Miesto gatvelėse galima paragauti vyno ir tradicinių Venecijos karnavalo užkandžių. Tačiau Birutė pastebėjo, kad Venecijos kavinės ir viešbučiai sumaniai naudojasi karnavalo laikotarpiu ir smarkiai sukelia kainas.

- Nori įeiti į kavinę, privalai sumokėti įėjimo mokestį. Jei pasiėmei kavą ir išeini, moki vieną kainą, jeigu pasilieki ir kavą geri atsistojęs, mokėsi daugiau, o jei nutarsi gurkšnoti kavą, atsisėdęs prie staliuko, mokėsi dar brangiau.

Klaipėdietė neslepia, kad kainų dydis ją papiktino:

- Kainos tiesiog žvėriškos: dviese nutarsite išgerti kavos - būkite pasiruošę sumokėti 15 eurų. Karnavalo metu Venecijoje visų prekių ir paslaugų kainos vidutiniškai pabrangsta 40-50 procentų.

Gatvėse siūloma įsigyti karnavalo kaukių, kepuraičių, apsiaustų bei kitos šventinės atributikos. Linksmybės vyksta visame mieste, nepaliekamas nė vienas laisvas skveras, nė vienas liūdintis žmogus.

B. Jokužienės nuomone, Venecijos karnavalas - tikrai nelygintinas su Rio de Žaneiro švente. Su tikromis įspūdingomis kaukėmis Birutė su drauge rado viso labo gal kokias keturias kompanijas.

- Jeigu lygintume mūsų Jūros šventę su Venecijos karnavalu, tai, mano manymu, jiems iki mūsų lygio dar šimtas metų. Net nėra ko lyginti, - drąsiai vertina Birutė.

Kalbant apie šventės mastą Birutė neklysta - Venecijos karnavalą kasmet aplanko per 30 tūkstančių žmonių iš viso pasaulio, o mūsų uostamiesčio pagrindinėje šventėje apsilanko apie pusę milijono svečių.

Paklausta, ar dar kartą specialiai važiuotų į Venecijos karnavalą, B. Jokužienė atsakė: į Veneciją grįžtų mielai, o į karnavalą - ne.

B. Jokužienei labai gerą įspūdį paliko kelionė laivu į Venecijos lagūnos salas. Burano sala išsiskiria ryškiais skirtingų spalvų namukais bei unikaliais nėriniais ir yra pati spalvingiausia lagūnos sala. Birutė išsiaiškino, kad namukai dažomi tokiomis ryškiomis spalvomis, kad parplaukiantys žvejai geriau matytų savo salą.

Klaipėdietė pasakoja, kad Murano salos, kuri nuo seno garsėja stiklo dirbtuvėmis ir jų dirbiniais, galerijose ir parduotuvėse galima įsigyti meno kūrinių iš stiklo, taip pat ji kartu su drauge turėjo galimybę stebėti, kaip jie kuriami.

B. Jokužienė atkreipė dėmesį, kad nematė papuoštų gondolų ir apskritai jai pasirodė, kad Venecija nėra tinkamai pasipuošusi šventei.

- Šiaip Italija ir jos geri bei draugiški žmonės man labai patinka, - sako pašnekovė. - Tačiau, kaip ir visur, žmonių yra įvairių. Vieną dieną mus globojo gidė, tai ji užsiminė, kad vis dažniau vietiniai bando apgaudinėti atvykusius turistus. Kavinėse, baruose ir restoranuose svečiai turėtų akyliau tikrinti sąskaitas.

Apie Veneciją

Venecija įsikūrusi ant 118 lagūnos salelių prie šiaurinės Adrijos jūros pakrantės. Miestas pastatytas ant 10 tūkst. ąžuolų ir guobų polių, išvagotas 200 kanalų ir sujungtas 400 tiltų.

Venecijos įžymybės - Šv. Morkaus aikštė, Šv Morkaus Bazilika su garsiuoju Aukso altoriumi ir arklių galerija, buvusios valstybės rezidencija - Dožų rūmai, Rialto tiltas, nuo kurio atsiveria nuostabūs Didžiojo kanalo vaizdai su kadaise čia gyvenusių įtakingiausių ir turtingiausių venecijiečių šeimų rezidencijomis, Atodūsių tiltas.

Karnavalo istorija

Anot šaltinių, karnavalų tradicija Venecijoje prasidėjo XI amžiuje. Tuo metu jie trukdavo net du mėnesius.

Dėl kaukių per karnavalą išnykdavo kasdienio gyvenimo taisyklės, socialiniai barjerai ir netgi kompleksai, klestėjo flirtas ir intrigos, visa tai, kas gyvenime neįmanoma, tapdavo įmanoma.

XVIII amžiuje, kai pagonybę pakeitė krikščionybė, daugybė papročių, tradicijų bei švenčių buvo uždrausta - visa tai atgimė maždaug po šimtmečio, kai žmonės, pasipuošę kaukėmis, vėl išėjo į gatves dainuodami ir grodami. Nuo tada kasmet tūkstančiai turistų traukia vasario mėnesį į Veneciją.

Pirmąją karnavalo dieną Šventojo Marko aikštėje vyksta oficialus šventės atidarymas. Rengiami įvairūs pasirodymai, kuriuose dalyvauja italų artistai, o vėliau į dangų paleidžiama tūkstančiai oro balionų. Tokiu fantastišku reginiu prasideda šventė ir tęsiasi dešimt dienų.

Kaukės - tai viena pelningiausių ir populiariausių prekių. Jos parduodamos visur: gatvėse, įvairiose parduotuvėse-galerijose, specialiose dirbtuvėse.

Odinės kaukės išsiskiria ypatinga kokybe, jos plonos ir minkštos, lengvai priglunda prie veido. Iš odos pagaminta kaukė savininkui netrukdydavo net bučiuotis ar susikauti dvikovoje.

Šiandien Venecijoje liko tik keli meistrai, žinantys senąjį "receptą", pagal kurį sukuriami panašūs meno kūriniai.

Dabar tokių kaukių galima rasti tik galerijose arba antikvarinėmis prekėmis prekiaujančiose parduotuvėse.

Venecijoje kaukės siūlomos visur, tačiau itin geros kokybės kaukių galima rasti Venecijos kaukių meistrų sąjungos parduotuvėse.

Vakare karnavalo centru laikomi senoviniai Venecijos rūmai, prabangūs restoranai ir viešbučiai, kviečiantys savo lankytojus pasinerti į viduramžių laikų nuotykius, apsilankyti kaukių baliuose.

Karnavalo dienomis, ypač savaitgaliais, susirenka labai daug žmonių, jų gausu pagrindinėse aikštėse, kavinėse, salonuose, prie gondolų.

Šventė baigiama šiaudinės lėlės deginimu, simbolizuojančiu atsisveikinimą su žiema.