Barselona, sėjanti ilgesį

Viduržemio jūros skalaujama Barselona didžiuojasi ir įspūdingu jūrų uostu, ir įvairiausiais meno renginiais, sutraukiančiais milijonus žinovų.

Prisiklausiusi ditirambų, iš Barselonos tikėjausi labai daug: vos atsidūrus jos priemiesčiuose, širdį apėmė saldi būsimų atradimų nuojauta.

Barselonoje praleidome tris paras. Jos pralėkė taip greitai, tarsi vaizdus būčiau stebėjusi pro lekiančio traukinio langą. Dar ir šiandien jaučiu jos ilgesį, lyg ten būčiau palikusi kažką svarbaus.

Rambla: pramogų mugė

Gražiausia ir populiariausia Barselonos gatvė yra Rambla nuo monumento Kolumbui iki Katalonijos aikštės. Rasti ją gali net erdvėje nesiorientuojančios moterys. Po miestu yra nutiestas itin patogus metropolitenas. Juo iš bet kurios Barselonos vietos galima lengvai nukakti į Ramblos pradžią ar pabaigą: būtent ten yra metro stotelės.

Dieną Rambla nėra įspūdinga. Tai tiesiog gražus, platus, ilgas (iki pat pajūrio) nusidriekęs pėsčiųjų bulvaras, kuriame gausu suvenyrais prekiaujančių kioskų, restoranėlių, parduotuvėlių, gatvės prekeivių ir muzikantų. Tačiau vakarais ir naktį, ypač penktadieniais ir šeštadieniais, Rambla tampa ypatingu vietinių ir turistų traukos objektu. Tiek dešinėje, tiek kairėje bulvaro pusėse rikiuojasi dešimtys gyvų skulptūrų ir personažų. Vienas stovi visas žaliais dažais išsitepęs, kitas pamėgdžioja popkaralių M. Džeksoną, trečias vilki samurajų karo vado drabužiais ir kviečia nusifotografuoti. Visi jie uždarbiauja, ir labai išradingai.

Rambloje prekiaujama meno kūriniais, kiču, paukščiais. Čia galima išvysti improvizuotų spektaklių, koncertų. Vieną vėlų vakarą teko stebėti įspūdingą kovos meno kapueiros demonstraciją.

Vakarais Ramblą užplūsta tūkstantinės minios, tad laisvų vietų lauko kavinėse maža. Jei čia užsisakysite tik sulčių, jus gali išprašyti.

Stebėjausi, kaip savo paslaugas siūlo narkotikų prekeiviai ir prostitutės: burnoje jie laiko tokius dambrelius, kurie skleidžia keistus garsus.

Rambloje patartina pasisaugoti spūsčių ir kišenvagių, tačiau taisyklė čia galioja tokia: parodyk save ir pažiūrėk į kitus.

Fontanų dainos

Barseloną garsinančius dainuojančius fontanus 1929 m. pasaulinei parodai sukūrė katalonų inžinierius Karlosas Buigas. 1992 m., rengiantis olimpinėms žaidynėms, fontanai buvo atnaujinti. Stebėti juos galima nemokamai - tai miesto dovana turistams.

Nors buvome nusiteikę skeptiškai, pamatėme išties fantastišką vandens, spalvų ir muzikos šou: tai daugiau nei 7 milijardai įvairiausių formų ir spalvų kombinacijų skambant populiariai klasikinei muzikai.

Vaikų rojus

Nesame zoologijos sodų mėgėjai, nes gaila žiūrėti į uždarytus gyvūnus, tačiau smalsumas nugalėjo: norėjome palyginti. Teritorija didelė, tad pageidaujantieji už 20 eurų gali išsinuomoti atvirą automobiliuką ir ramiai sau apžiūrėti gyvūnus. Didžiausią įspūdį padarė gorilos: ramios, solidžios, niūrios, plačiaklubės, mąsliais žvilgsniais...

Kultūra, architektūra, "šopingas"

Puiki priemonė susipažinti su miestu yra nuolat kursuojantys turistiniai autobusiukai, važinėjantys 3 maršrutais: kultūros, architektūros, "šopingo". Nusipirkę bilietus, galite važinėtis dvi paras. Gausite ausinukus (yra garso aparatūra), ir galėsite klausytis informacijos anglų, rusų, ispanų, prancūzų ir kt. kalbomis.

Turistai mėgsta už 100 km nuo Barcelonos esantį Salvadoro Dali muziejų ir Benediktinų vienuolyną, įsikūrusį kalnų prieglobstyje, kur šiandien gyvena 80 vienuolių.

Miesto dalis, šiandien vadinama Barri Gotic, yra seniausia Barselonoje. Gotikinis kvartalas buvo pastatytas ant senojo romėnų miesto. Čia kojas pakerta viduramžių gotikos pastatai ir bažnyčių muziejus po atviru dangumi.

Muziejuje "d'Historia de la Ciutat" galima apžiūrėti didžiausius pasaulyje požeminius romėniškus griuvėsius. Centrinė Barselonos katedra La Seu - viena didžiausių gotikos statinių Ispanijoje. Netoliese esantys rūmai - centrinės Europos baroko šedevrai.

Šioje miesto dalyje yra ir P. Pikaso muziejus.

Atsigręžęs į gamtą

19-20 amžių sandūroje valdžia patikėjo sukurti naują miesto veidą A. Gaudžiui (1852-1923). Menininkas tam paskyrė visą savo gyvenimą, jis niekada nevedė ir nesusilaukė palikuonių. 1926 metais žuvo po tramvajaus ratais.

Ilgą laiką Gaudžio architektūra buvo vertinama gana skeptiškai, iš jos netgi šaipėsi, tačiau drąsesni turtuoliai bei valdininkai investavo į šią keistą architektūrą statydamiesi Gaudžio suprojektuotus namus. Garsiajame turtuolių Gracia kvartale 1904 - 1906 m. buvo pastatyti pirmieji modernistinio stiliaus pastatai, tokie kaip antai Casa Batllo (priklausė C. Batllo šeimai).

Kitas A. Gaudžio projektuotas gyvenamasis namas La Pedrera ("Akmens skaldykla"), pastatytas 1910 m., išsiskiria gamtiniais motyvais dekoruotas balkonais. Akmeninis pastato fasadas su geležiniais balkonais sudaro bangų įspūdį. Šiame pastate eksponuojami Gaudžio darbai.

"Mums reikia atsigręžti į gamtą. Tik ten rasime tobulybę", - sakė Gaudis.

Kitas unikalus Gaudžio kūrinys - E. Guelio parkas, 20 a. pradžioje priklausęs grafui Gueliui. Nekilnojamojo turto magnatas planavo jį paversti angliškojo stiliaus parku, tačiau idėjos jam nepavyko įgyvendinti. Tuomet grafas ėmė globoti bei remti Gaudį ir patikėjo parką jam.

Šiame parke gausu pastatų, primenančių meduolius, kitus keistus daiktus. Saulės šviesoje spindi ilgiausio pasaulio suolelio mozaika, akį traukia spalvingos skulptūros: driežas, drakonas...

Ant parko kalno stovi tik vienas namas, kuriame gyveno pats architektas. 1923 metais E. Guelis parką padovanojo miestui. Ten dabar - Gaudžio muziejus, įėjimas nemokamas.

Barselonos perlu vadinama nebaigta statyti Gaudžio Šv. Šeimynos bažnyčia (Sagrada Familia). Ji statoma daugiau nei 100 metų (pradėta 1882 m.), o planuojama baigti 2026 - 2030 m. Katedra primena smėlio pilį.

"Jos dėka aš būsiu žinomas visame pasaulyje. Maža to. Familios Sagrados dėka bus žinoma ir pati Barselona", - sakė architektas. Ir jis buvo teisus.

Gaudis palaidotas vienoje iš šios bažnyčios koplyčių.

1 dalis: Ispanija. Čia būtinai reikės sugrįžti