Vyndario džiazas

Vyndario džiazas

"Didžiausias vyndario siekis ir paslaptis - išgauti norimus vyno kvapus, skonius ir poskonius. Vyno gamyba yra kūryba, kurioje labai daug jausmo ir improvizacijos. Vyndariai mėgsta džiazuoti", - sako vyndarys Vytautas Dabašinskas, kuriantis unikalius Mėmelio vynus iš lietuviškų uogų: agrastų, juodųjų serbentų, aviečių.

Kaip tampama vyndariu?

Vyno gamyba mūsų šeimoje yra tradicija - kurią perėmiau iš savo senelio. Senelis gamindavo nuostabius vynus iš šermukšnių uogų, obuolių aviečių, serbentų. Aš, būdamas vaikas, smalsiai stebėdavau, kaip papsėdavo oras iš vyno butelių, bet niekada negalvojau, kad ir aš kada nors tą darysiu. Pirmąjį savo vyną pagaminau po studijų, kai atsirado daugiau laiko. Kartą pabandęs - "užsikabinau" ir prasidėjo eksperimentai. Seneliui labai patiko mano idėja, jis man davė labai daug patarimų.

Koks buvo pirmasis jūsų vynas?

Obuolių. Iš pirmo karto pavyko gana neblogai, tačiau žinoma, jog tobulėjimui niekada nėra ribų. Mano tikslas - gaminti aukščiausios kokybės vyną iš vietinių žaliavų.

Kaip atskirti gerą vyną nuo prasto? Kokie yra vyno kokybės kriterijai?

Nėra gero arba prasto vyno. Žinoma, vynas kaip ir maistas, turi atitikti technologinius reikalavimus, turi būti tvarkingai pagamintas, tačiau skonis - individualus dalykas. Mano tikslas - sukurti aukščiausios kokybės vyną. Tai, jog mūsų vynas yra siūlomas Klaipėdos miesto restoranuose, parduodamas specializuotose parduotuvėse, rodo, kad "Memel Wine" kokybė jau dabar yra aukšta. Tai patvirtina ir užsienio šalių turistai, kurie mūsų vyną vežasi namo lauktuvėms.

Kas vyno gamybos kūrybiniame procese priklauso nuo vyndario, o kas nuo kitų aplinkybių: uogų derliaus kokybės, laikymo sąlygų ir pan.?

Uoga - tai žemės ir dangaus dovana. Kiekviena ji - skirtinga. Tai priklauso nuo to, kokioje žemėje užaugo, kiek saulės gavo. Kuo daugiau saulės - tuo geriau, nes tokioje uogoje - daugiau cukraus, mažiau - rūgšties. Labai svarbu, kad uogos, iš kurių gaminame vyną, būtų kuo labiau prisirpusios, tačiau jokiu būdu nepradėjusios gesti. Taip pat labai svarbu gaminant vyną laikytis švaros, tvarkos ir sistemos. Vyno negalima užmiršti - juo reikia nuolat rūpintis, nes tai gyvas organizmas, jo procesas yra nenutrūkstantis. Vynu reikia gyventi.

Lietuvoje alkoholis - labai jautri tema. Kaip vertinate Lietuvos politikų priemones, nukreiptas prieš alkoholio vartojimą?

Apskritai pasaulyje dabar nemadinga gerti daug alkoholio: žmonės nori tik ragauti ir pažinti vyno pasaulį. Į Lietuvą ta mada taip pat ateina, nors ir vėluodama. Tą galima pastebėti dideliuose renginiuose, pavyzdžiui, Jūros šventės metu. Situacija, kokia buvo prieš dešimt metų ir dabar - labai skiriasi.

 

Lietuvos politikų priimtos priemonės, mano nuomone, apskritai nėra veiksmingos, tik pykdo žmones. Žmonės ir be jų pagalbos tampa kultūringesni, nes pasikeitė karta. Gerti stipriuosius gėrimus buvo pripratinti žmonės sovietmečiu, kai buvo stengiamasi nugirdyti tautą. Laisvoje Lietuvoje gimusių žmonių požiūris į alkoholį yra kitoks. Jiems gėrimai yra tik bendravimą papildanti priemonė, susijusi su naujų skonių pažinimu. Mūsų gaminamą agrastų, juodųjų serbentų ir aviečių vyną perka žmonės, kurie ieško kokybės, nori pajusti naujus skonius, kvapus ir pažinti vyno pasaulį.

Apskritai Lietuvoje, mano nuomone, nėra didelių problemų su vyno vartojimu, tačiau yra bėda, kad daug žmonių geria stiprų alkoholį, nesirinkdami ir nežiūrėdami, ką geria

Kokį vyną jūs pats mėgstate?

Labiau mėgstu baltą, tačiau sveikatai naudingesnis yra raudonas vynas.

Su kokiais iššūkiais susidūrėte pradėjęs vyno verslą?

Vyno gamybos Lietuvoje verslu nepavadinčiau. Jeigu nori daryti verslą - geriau kepk bandeles. Vyno gamyba yra pomėgis ir gyvenimo būdas. Kai panorau, kad apie mano vyną sužinotų, jo paragautų, jį įvertintų ir kiti, nes manau, kad jis to vertas ir gali reprezentuoti lietuviško vyno gamybos tradiciją - buvau priverstas įveikti labai daug Lietuvos valstybės sukurtų kliūčių. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, Vokietijoje vyno gamyba yra skatinama ir remiama. Lietuvoje gali gauti paramą daug kam, tačiau vyno gamybai - ne. Atvirkščiai, vyno gamybai sukurta daugybė kliūčių. Mažai šeimos vyninei galioja tokie patys reikalavimai kaip ir didelei vyno gamyklai, kuri uždirba didelį pelną ir gali sau leisti daugiau.

Bet aš esu užsispyręs. Suprantu, kad jeigu noriu pasiekti daugiau - turiu įdėti daug darbo.Įtraukiau visą šeimą į šį procesą - padeda ir tėvai, ir uošviai.

Ar nesvarstėte galimybės įkurti vyninę ne Lietuvoje?

Daug kas man siūlė taip pasielgti, nes net Latvijoje tai padaryti būtų daug paprasčiau. Dėl to Latvijoje yra apie 80-90 smulkių šeimos vyninių, o Lietuvoje - vos šešetas. Tačiau aš esu Lietuvos ir Klaipėdos krašto patriotas. Gaminti vyną su kitos valstybės vėliava - nematau prasmės. Mano svajonė sukurti išliekamąją vertę turintį, Klaipėdos kraštą reprezentuojantį produktą, kuriuo galėtume didžiuotis.

Norėdamas įkurti savo vyninę išsikėlėte iš Klaipėdos miesto į Pangesų kaimą, esantį pusiaukelėje tarp Priekulės ir Drevernos. Kodėl pasirinkote šią vietą ir kodėl taip svarbu buvo turėti savo vyninę?

Vyninę įkurti norėjome todėl, kad tikslas buvo puoselėti lietuviško vyno kultūrą, skleisti informaciją apie jį, sukurti turistų traukos centrą Klaipėdos rajone. Vyninėje galima pasižiūrėti, kur ir kaip vynas yra kuriamas, pabendrauti su vyndariu, padegustuoti ir įsigyti vyno.

Ieškojome vietos būtinai Klaipėdos regione, tačiau norėjome, kad tai būtų rami, natūrali vieta be jokių taršos šaltinių. Vieta Pangesų kaime pakerėjo tuo, jog iš sodybos matome Kuršių nerijos Mirusias kopas kitapus marių. Vyninė yra keletas kilometrų iki Drevernos, lengvai pasiekiama.

Kaip pavyko prisitaikyti prie kaimo gyvenimo?

Mieste tik leki, leki ir nejauti tikrojo gyvenimo. Nepastebi, kaip gamta keičiasi. Kaime iki šiol negalime atsidžiaugti į namus atklystančiais gyvūnais. Gyvai susitinkame su stirnomis, zuikiais, lapėmis.

Vis dėlto vynui pasirinkote Mėmelio pavadinimą. Kodėl?

"Memel wine" - gerai skambantis, lengvai įsimenamas pavadinimas. Ir dar todėl, kad man labai patinka istorinė fachverko stiliaus architektūra, kuri buvo sukurta tada, kai Klaipėda dar buvo Mėmelis. Ši architektūra, kuri turi savo dvasią, įkvėpė sukurti ir reprezentacines pakuotes vynui - iš medienos pagaminome stilizuotus fachverko stiliaus namelius-dėžutes vynui.

Kiek metų galima laikyti Mėmelio vyną?

Pagal Lietuvos standartus vyną galima laikyti 10 metų, tačiau tai nereiškia, kad po dešimtmečio jis bus prastas. Jis bus kitoks, galbūt geresnis, galbūt prastesnis. Vynas, kaip ir žmogus turi savo gyvenimo etapus. Jaunas vynas yra jaunas, brandinamo vyno kokybė kurį laiką kyla, o paskui pradeda kristi. Geriausia vyną gerti jo piko metu, tačiau kiekvieno vyno pikas būna skirtingu laiku. Dauguma atvejų aukščiausios kokybės vynas būna kelerių metų amžiaus.

Ar pats turite savo išlaikytų vynų kolekciją?

Turiu nedidelę vynų kolekciją, tačiau joje nepavyksta išlaikyti savo vynų, nes vis kas nors išprašo paragauti.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder