Vislūs kaip...

Paprastieji šarvuočiai mūsų akiai pakankamai neįprasti...

Šimto rūšių gyvūnų rojuje, Gamtininkų centre "Mini Zoo", prilygstančiame geriausiems Europos zoosodams, šiomis dienomis apsigyveno neįprasto grožio gyvūnėliai - šarvuočiai.

Šarvuočių pora sugyvena lyg du balandėliai

"Mini Zoo" savininkas Edvardas Legeckas papasakojo šarvuočių jauniklių porą atsivežęs iš Talino zoologijos sodo, su kuriuo bendradarbiauja ir keičiasi "gyvaisiais šedevrais". Šiaip šarvuočių porūšių yra gana daug, ir gyvena jie Meksikoje bei Australijoje. Nelaisvėje veisiasi retai, veda po vieną - du jauniklius.

Apie saviškius, kol kas bevardžius gyvūnėlius, šeimininkas žino labai nedaug. Esą jų motina išsikasė po voljeru ir pabėgo, tad porelę išaugino zoosodo darbuotojai, girdydami pienu iš buteliuko. Todėl tie skleidžiantys aitrų kvapą mažyliai labai jaukūs, smalsiai pasitinka lankytojus. Kaip sakoma, "rankiniai". Leidžiasi glostomi, šmaižioja aplinkui, beje, patelė kur kas drovesnė ir atsargesnė. Mielai ėda iš žmogaus rankų; jiems tai atrakcija. Šarvuočių letenos, be abejo, itin stiprios, todėl nulaikyti nenuoramą sunku. Mėgsta kapstytis po šiaudus ir smėlį, bet betono danga būtina, kad neprasikastų ir nedingtų vėjas žino kur. Jie labiau mėgsta sausrą.

Šarvuočiams ką tik sukako metukai, ir šie visaėdžiai labiausiai mėgsta ėsti sausainius su riešutais, vynuoges, kitus vaisius ir daržoves. Tačiau su apetitu kerta mėsą ir žuvį. Juos pačius medžioja ir ėda hienos ir kiti plėšrūnai. Tai naktiniai gyvūnai, miega įsirausę į žemę, urvuose.

Mažyliai, su kuriais susipažinome, mielai žaidė tarpusavyje, nestygo, varžėsi, kieno viršus. Šeimininkas sakė, jog kai žiūrovų mažiau, šarvuočiai labai juokingai šėlsta. Išvarto sausus medžius, į urvus pripusto pjuvenų, užsikasa - atsikasa. Judrūs gyvūnėliai "varo" ir "atbuliniu bėgiu". Žodžiu, tvarkosi savo namuose.

Beje, šarvuočiai išgyvena tik tuose Europos zoosoduose, kur jiems sudaromos itin geros gyvenimo sąlygos.

Šešios kengūros su šešiais kengūriukais...

Nustebino zoosode, lauke po sniegą šokinėjančios mažosios Australijos kengūros. Ponas Edvardas iš Rygos zoosodo nusipirko šešetą Beneto mažųjų kengūrų, bet trejetas mažylių - jau pakeliui. Vislūs tatai padarėliai: vieni mažyliai jau kaišioja galvas iš trijulės kengūrų - mamų sterblių, kur jie saugūs, rūpestingai globojami, gyvens pusę metų. O štai kitas palikuonis jau tūno ir laukia savo eilės tos pačios patelės gimdoje. Ponas Eduardas pasakoja apie kengūriškus ypatumus, jog apsivaisinusios patelės gali savyje nešioti gyvybingą embrioną ir metus, ir du, kol jį atsivesti ir auginti susidarys palankios sąlygos. Atrodytų, kengūros rujoja bet kurį metų sezoną.

Pasak pono Edvardo, mažosios Beneto kengūros laisvai peršoktų 3,5 metro aukščio voljerą, bet tik būdamos šoko būsenos. Šios mielos įnamės ėda grūdus, duoną, vaisius, daržoves, kombikormą. Ypač mėgsta skanauti minkštas gluosnių žieves. Šio zoosodo kengūros taip pat komunikabilios būtybės. Mums lankantis, pas jas į svečius buvo užsukęs gandras...