Užsienio virtuvės patiekalai: lietuviai mėgsta ragauti, bet restoranams reikia prisiderinti prie vietinių įpročių

Originaliai patiekti šašlykai neprigijo

Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, įsikūręs restoranas „Khinkalnya“ siūlo įvairius kartveliškus (gruziniškus) patiekalus. Įdomu tai, kad mažiau žinomus valgius, tokius kaip chačapuriai ar chinkaliai lietuviai priima ir ragauja tokius, kokie jie yra ir Sakartvele (Gruzijoje). Tuo tarpu šašlykai jau yra seniai žinomi ir prigiję Lietuvoje. Todėl lietuviai juos ir kartveliškame restorane nori valgyti taip, kaip yra įpratę, o ne taip, kaip jie yra valgomi Sakartvele.

„Pirminė idėja buvo pateikti autentišką, gruzinišką virtuvę, kuo labiau atkartojant originalius receptus. Deja, lietuvaičiai kai kurių originalių receptų ne tik kad nepriėmė, bet ir dėl jų labai piktinosi. Daugiausia aistrų sulaukęs patiekalas – šašlykai. Pagal kartvelišką tradiciją, jie patiekiami kartu su marinuotais svogūnais, ir viskas. Jokių ryžių, duonos, bulvių ar daržovių. Tiesiog mėsos gabaliukai ir su prieskoniais marinuotas svogūnas. Lygiai taip pat buvo patiekiamas ir kitas tradicinis patiekalas – liulia kebabas. Dabar jau prisitaikėme prie lietuvių skonių ir šašlyką bei liulia kebabą patiekiame kartu su ryžiais, taip pat pasiūlome ir papildomai įsigyti raugintų daržovių“, - pasakojo „Khinkalnya Georgian Restaurant“ vadovė Laura Obuchavičė.

Kauniečiams patiko kartveliškai paruošta žuvis

Pasak jos, kai kuriuos kitus patiekalus taip pat reikėjo šiek tiek pritaikyti prie lietuviams labiau įprasto skonio.

„Atsižvelgiant į lankytojų pageidavimus, naudojame mažiau druskos (kartveliška virtuvė – labiau sūri nei aštri), tradicinė kartvelų sriuba – charčio, pas mus taip pat patiekiama šiek tiek švelnesnės versijos nei Sakartvele“, - sakė pašnekovė.

Ji teigė, kad maždaug ketvirtadalis klientų sugrįžta į restoraną nuolat. Daugiausia dėl to, kad tokių patiekalų negali rasti niekur kitur.

„Ištikimiausi klientai labiausiai vertina mūsų chinkalius. Tai dideli tradiciniai kartveliški koldūnai, pripildyti sultinio ir įdarais iš mėsos su žolelėmis ar sūrio. Labai vertinama ir ant grilio kepta skumbrė. Klientai sako, jog Kaune sunku rasti skaniai pagamintos žuvies, o mūsų skumbrija – švelni ir tirpstanti burnoje. Populiarūs ir jau minėti šašlykai, aštri, soti charčio, aromatingi troškiniai ar garsieji chačiapuriai – rytietiškos duonos kepiniai su sūriu. Tiesa, turime tokių klientų, kurie atvyksta pas mus būtent dėl tradicinių gėrimų – aromatingo kartveliško vyno, tradicinio brendžio ar kartveliškos degtinės – čačios“, - lankytojų įpročius vardijo L. Obuchavičė.

Bengališka vištiena – kasdien

Kad egzotiškų šalių maistas lietuviams gali tapti visiškai įprastas, rodo ne tik jau seniau į Lietuvą atėjusi, prie lietuviško skonio prisitaikiusi ir čia gana plačiau prigijusi kiniška virtuvė.

Jau minėtame prekybos miestelyje veikia ir labai populiarus restoranėlis, kauniečiams siūlantis Lietuvoje dar labai nedaug žinomus bengališkus patiekalus. Tačiau jogurte su bengališkais prieskoniais marinuotą vištieną daugelis klientų valgo kaip dienos pietus.

Kadangi restoranėlis nedidelis – kasdien daugybė porcijų iškeliauja išsinešimui į netoliese esančius įmonių biurus ir parduotuves. Bet kad patiekalai taptų tokie populiarūs reikėjo nemažai padirbėti pritaikant juos lietuvių skoniui.

Vištiena gaminama visiškai tokia pati kaip ir pačiame Bangladeše. Tačiau šalia patiekiamos bulvytės fri ir specialiai paruoštos, lietuviams puikiai pažįstamos daržovės – smulkiai pjaustytos morkos, kopūstai, agurkai.

Lietuviams patiko ir graikiškas iešmelis

Panašiu principu darbuojasi ir Kaune įsikūręs graikiškos virtuvės užeiga „Kalamakis“. Čia galima gauti graikiškų salotų, kebabą primenančios pitos, tačiau pagrindinis patiekalas – lietuviams dar mažai žinomas kalamakis.

Tai – nedideliais gabalėliais supjaustyta ir ant iešmelio suverta mėsa kepama ant įkaitintų lavos akmenų, pagardinama specialiais prieskoniais ir patiekiama su lygiai taip pat pakeptais daržovių iešmeliais, tradiciniu graikišku tzatziki padažu ir keptomis bulvytėmis arba graikiška duona.

Nors Lietuvoje tai buvo mažai žinomas patiekalas, lankytojai greitai jį pamėgo, daugelis klientų ėmė rinktis jį kaip dienos pietus.

Užeigos savininkė Aurelija Stiklakienė įsitikinusi, kad tokį pripažinimą lėmė autentiški receptai ir kruopščiai atrenkami švieži produktai bei tiesiai iš Graikijos gaunami prieskoniai.

„Geriausias komplimentas kai pagiria kartais čia užsukantys patys graikai, ar Graikijoje patiekalą ragavę lietuviai ir pasako, kad čia gal net geriau nei pačioje Graikijoje“, - džiaugėsi A. Stiklakienė.