Trys mitai apie lošimus

Pirmieji lošimo namai buvo atidaryti dar XVII amžiuje Italijoje, Venecijoje. Kiek vėliau Amerikoje buvo sukurtas ir pirmasis lošimų automatas. Ir nors šiuo metu lošimų rinka yra visiškai kitokia – gerokai modernesnė ir pažengusi – lošėjai vis dar mėgsta ją mistifikuoti. Yra sugalvota daugybė mitų, susijusių su lošimais. Norime pateikti kelis populiariausius ir Jums paaiškinti, kodėl tai tėra tik mitai.

Mitas Nr. 1:

Lošiant rulete, besisukantis ruletės ratas yra stabdomas magnetu arba specialiu pedalu, kurį nuspaudžia krupjė, taip parinkdamas, kurioje vietoje sustos rutuliukas.

Arba dar įdomiau – ruletės stalas ir kiekvienas laukelis turi svarstykles, kurios pajutusios padėtus žetonus ant laukelio, šią informaciją perduoda kompiuteriui, reguliuojančiam ruletės ratą ir neleidžia kamuoliukui įkristi į tuos skaičių laukelius, kur pastatyti didesni statymai.

 Panašu, kad besisukantis ruletės ratas šiuo mitu tikinčius lošėjus tikrai hipnotizuoja, nes toks mitas yra gana lengvai paneigiamas.

Lošimo namuose (kazino) esančias ruletes sudaro ruletės stalas ir ruletės ratas, kuris susideda iš surenkamo cilindro (jo viduje yra pasukamas diskas ant vertikalios ašies), o ruletės diskas – iš skaičių skyrių skirtukų. Visos šios dalys, kaip ir ruletės rutuliukas, yra pagaminti iš medžiagos, atsparios magnetinio lauko poveikiui.

Ruletė yra horizontali ir tvirtai laikanti pusiausvyrą jai besisukant, o ruletės rutuliuko forma, masės centras jame bei ruletės skirtukų forma užtikrina tai, kad lošimo rezultatas visada būtų atsitiktinis, aiškiai matomas ir nedviprasmiškas.

Svarbu paminėti ir tai, kad kiekviena Lietuvoje eksploatuojama ruletė yra kartą per metus tikrinama ir sertifikuojama akredituotų įstaigų (laboratorijų), kurios įvertina ir nustato, ar ruletė atitinka jai keliamus reikalavimus – tik tada laboratorija jai išduoda metus galiojantį sertifikatą. Šios ruletės taip pat yra pažymėtos serijiniais numeriais ir Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (Priežiūros tarnyba) išduotais specialiais tapatumo ženklais, kurie lošėjams garantuoja, kad jie lošia patikrintomis, sertifikuotomis ir Lietuvos lošimo įrenginių registre registruotomis ruletėmis.

Mitas Nr. 2:

Lošimo automatų niekas neprižiūri ir netikrina, tad azartinius lošimus organizuojančios bendrovės tuo labai džiaugiasi ir aparatus be jokio vargo iš anksto (arba dar patogiau – nuotoliniu būdu) sureguliuoja taip, kad lošėjai nieko nelaimėtų.

Iš tiesų daugumai lošėjų pateisinti savo pralaimėjimus būtų kur kas lengviau, jei šis mitas būtų tikrovė. Tačiau taip nėra.

Lošimo įrenginiai yra skirstomi į A ir B kategorijų lošimo automatus. A kategorijos automatų procentinė laimėjimų fondo dalis, skaičiuojama viso lošimo automato gyvavimo laikotarpiu, yra nuo 90 % iki 100 %, o B kategorijos – nuo 80 % iki 100 %. Lošimus organizuojančios bendrovės priklausomai nuo lošimo automato kategorijos ir tipo gali šiuos nustatymus keisti minėtų procentų ribose. Bet koks kitas įrenginių reguliavimas yra draudžiamas.

Minėtos procentinės laimėjimų fondo dalies keitimas taip pat nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Visų pirma, kiekvieno įrenginio programinė įranga yra tikrinama ir plombuojama laboratorijų. Kaskart po tokios procedūros laboratorijos lošimo įrenginiams išduoda sertifikatus, kurie patvirtina, kad lošimo įrenginiai atitinka keliamus reikalavimus.

Tačiau nėra apsiribojama ir vien šiomis procedūromis. Siekdama užtikrinti lošėjų apsaugą, Priežiūros tarnyba nuolat tikrina azartinius lošimus organizuojančias bendroves ir jų eksploatuojamus įrenginius. Patikrinimų metu kompetentingi Priežiūros tarnybos specialistai, naudodami specialią įrangą nuėmę apsauginę plombą, patikrina lošimo automatų programinę įrangą ir įsitikina, kad ši nebuvo keista ir atitinka duomenis, nurodytus laboratorijos išduotame sertifikate.

 Svarbu pažymėti, kad nuo 2019 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Azartinių lošimų įstatymo pakeitimai, kurie numato, kad azartinius lošimus organizuojančios bendrovės iki 2021 m. lapkričio 1 d. privalės sujungti visus savo eksploatuojamus lošimo automatus į vieną sistemą ir teikti šių automatų veikimo duomenis į Priežiūros tarnybos valdomą Lošimo automatų kontrolės informacinę sistemą (LAKIS). Šie pakeitimai sumažins administracinę naštą tiek azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms, tiek Priežiūros tarnybai, taip pat bus užtikrinta nuolatinė lošimo įrenginių kontrolė ir duomenys bus renkami bei teikiami daug tiksliau, išvengiant galimų žmogiškųjų klaidų.

Mitas Nr. 3

Geriausi metodai, neabejotinai didinantys šansus laimėti lošiant automatu:

a)    Kuo daugiau pinigų sumesti į lošimo automatą – nepaprastai išauga tikimybė laimėti!

b)    Būtina išmokti paspausti automato mygtuką tam tikru momentu – laimėjimas garantuotas!

c)     Geriausia yra atlikti maksimalius statymus, pasirenkant didžiausią įmanomą linijų skaičių – šansai laimėti tampa maksimalūs!

Vėlgi – jeigu šie metodai iš tiesų pasiteisintų, didžioji dauguma lošimo vietų greičiausiai dirbtų nepelningai ir užsidarytų.

Tiesa paprasta ir ne tokia optimistinė – lošiant lošimo automatais lošimams išleistų pinigų grąža yra minusinė. Lošimo automatai yra užprogramuoti taip, kad priklausomai nuo automato kategorijos laimėjimų fondo procentinė dalis būtų 80-100 % (B kategorija) ir 90-100 % (A kategorija). Šis fondas yra skaičiuojamas viso lošimo automato gyvavimo laikotarpiu, t. y. laimėjimų fondo dalis skaičiuojama tik tada, kai lošime dalyvavo visos galimos simbolių kombinacijų baigtys. Imkime pavyzdį, kad lošimo automato lošimas turi 5 būgnus, kurių kiekvienas turi po 24 baigtis. Vadinasi, procentinė laimėjimų fondo dalis turėtų būti skaičiuojama tik lošime sudalyvavus visoms galimoms baigtims – sulošus 24⁵ arba 7962624 lošimams, nors dažnai lošėjai mano, kad laimėjimų fondą užtenka paskaičiuoti nuo tada, kai lošėjas prisėda prie automato iki tada, kol jį palieka.

Lošimo automato atsitiktinių skaičių generatoriaus (kuris parenka lošimo baigtį) tikslumas yra 95 procentai arba daugiau. Generatorius yra atsparus bet kokiam išoriniam poveikiui, įskaitant elektromagnetinius ir radijo dažnių trikdžius. Visus šiuos procesus vėlgi testuoja laboratorijos, kurios įsitikinusios, kad įrenginys veikia tinkamai, nėra paveikus ir atitinka reikalavimus, jį plombuoja ir išduoda jam sertifikatą.

Mitai įsišaknija lengvai. Ir jais tikintys lošėjai galvoja, kad žino tai, ko kiti nežino, ir dėl to jaučiasi saugesni. Bet išsklaidžius mitus tampa aišku, kad lošimų automatai nėra taip paprastai paveikiami nei lošėjų, nei lošimus organizuojančių bendrovių. Šiomis dienomis technologinė pažanga yra labai sparti ir dauguma gamintojų net ir menkiausias įrenginių veiklos spragas jau būna nustatę ir pašalinę dar iki tol, kol įrenginiai patenka į rinką.